Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kazachstane, asmuo be pilietybės, turtintis leidimą gyventi Lietuvoje, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirba pagalbiniu darbininku UAB "Š.", gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-28 nutartimi pakeista į 10 parų arešto bausmę;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 1 m. ir 6 mėn. laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 bei 4 punktais, A. V. įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo bei paskirta BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki sausio 22 d. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, 2016-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista 90 parų areštu, nutartis įsiteisėjo 2016-11-24;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2016-02-20 apie 17.44 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.26‰ girtumo laipsnis), konflikto metu nukentėjusiajai sugyventinei R. K. tyčia kumščiu sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, krūtinės sritį, šonus, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė R. K. fizinį skausmą ir padarė minimalų veido sumušimą.. t. y., šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. V. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, paaiškino, kad tą dieną kai atėjo pas nukentėjusiąją, atsinešė alaus, išgėrė jį, tada dar atsinešė alaus. Stikliukas po stikliuko ir kilo konfliktas. Kaltinamasis nedavė nukentėjusiajai gerti, ji supyko. Ji buvo atsigulusi, pašoko, tada vėl atsigulė. Jis liepė jai eiti pailsėti. Sėdėjo prie stalo ir pajuto, kad jam suskaudo nugarą. Kai atsisuko, pamatė, kad R. K. traukiasi su taburete ir nukrito ant grindų su taburete. Po to kaltinamasis dar gėrė, galvojo, kad praeis skaudėti nugarą, tačiau po 10-15 min. nepraėjo, todėl iškvietė greitąją. Paskambinęs jis sakė, kad jam skauda nugarą. Greitoji nuvežė nukentėjusiąją, o kaltinamąjį nuvežė į 1 PK, o vėliau į Kosciuškos g.

Į klausimus paaiškino, kad jis sėdėjo prie stalo ir pajuto skausmą, atsistojo, o nukentėjusioji neišlaikiusi pusiausvyros nukrito su rankose laikoma taburete. Po to ji atsikėlė ir atsisėdo ant lovos, nieko nesakė. Nugriuvusi keikėsi, kad jis ją sumušė, prisigėrusi ji visada keikiasi. Krisdama galėjo susitrenkti galvą. Kol atvažiavo greitoji, jis nematė pas ją jokių sumušimų ar kraujo. Jai dantis ir anksčiau skaudėjo, jie pas ją juda, ji tuo skundėsi. Būdavo anksčiau, kad nukentėjusiajai duodavo su delnu per veidą, tačiau šį kartą taip nebuvo, R. K. nemušė, o 112 skambino dėl savo nugaros. Atvykus policijai ir greitajai, jiems kaltinamasis aiškino, kad jam šoną skauda, bet jie sakė, kad jis ją mušė, dantį išmušė, dar mėlynės. Komisariate taip pat sakė, kad jam nugara sutrenkta, skauda, bet niekam tai nebuvo įdomu. Areštinėje jam davė vaistų. Nugarą skaudėjo visą mėnesį, bet pas gydytojus nėjo, pažįstamas davė Ketanovo tablečių.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-21 A. V. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 34, 42). Savo parodymus patvirtino akistatos su R. K. metu (b. l. 38-39).

Apklausta kaip nukentėjusioji R. K. teismo posėdyje paaiškino, žino, jog ši byla nagrinėjama dėl to, kad sugyventinis ją sumušė vasario mėn. Būna taip, kad pareina vyras namo ir parsineša alaus ir tada nežinia kas atsitinka, bet jie susibara dėl gėrimo, kad per daug geria, nesitvarko, savęs nežiūri, nukentėjusiąją muša. Tą dieną ją nuvežė į Žalgirio kliniką, ten apžiūrėjo dantį, kad nejuda, paskui vežė į Lazdynus. Neatsiminė, kiek ir kur gavo smūgių. Paprastai būna ne vienas smūgis. Tą pačią dieną ir veidą ir šonus sumušė, buvo visa mėlyna, negalėjo kalbėti. Tą dieną ji buvo išgėrusi. Policija ją vežė į Žalgirio klinikas, ji ten negalėjo nurodyti, kad ją sumušė prieš dvi dienas. Į Lazdynų ligoninę vežė, nes buvo visa galva sumušta. Pas teismo medicinos specialistą nėjo, nes nežinojo, kad reikia kažkur eiti, pas stomatologą nėjo, nes tiesiog nepaėjo. Pas odontologą nėra buvusi kokius 5 metus. Iki tos dienos pas ją apačioje buvo visi dantys. Po įvykio jai iškrito viršuje dešinėje dantis po kelių dienų, aplinkui jį nebuvo dviejų dantų, ir dar vieno nebuvo kitoj pusėj. Vasario 20 d. Žalgirio ligoninėje tas vienas dantis dar buvo, jį skaudėjo, bet kai jį sumušė, tai jis po kelių dienų ir iškrito. Po sumušimo tai jai skaudėjo lūpą, viskas ištinę buvo. Dėl 21, 22, 23 danties paaiškino, kad jai iškrito tik vienas dantis po smūgio, kiti klibėjo, nes jau senatvė.

Įvykio metu ji nesuskaičiavo, kiek jai sudavė smūgių. Kai važiavo į Žalgirio ligoninę nei dieną, nei dvi, nei tris prieš tai jos nemušė. Šį kartą jis iškvietė greitąją. . Kai kaltinamasis ją sumuša ir mato, kad jai jau blogai arba ji visa kraujuota, jai kaltinamasis iškviečia greitąją ir pasako, kad kažkas ją sumušė. Šiuo atveju kaltinamasis ją sumušė ir iškvietė greitąją. Vasario 20 buvo išgėrusi gal 3-4 stiklines alaus.

Pagarsinus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l 11), ji paaiškino, kad paaiškinimus prisimena, šie paaiškinimai yra teisingi.

Apklausta kaip nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu 2016-03-24 R. K. paaiškino, kad A. V. yra jos sugyventinis. Kartu gyvena ir bendrą ūkį veda tris metus. Gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Du kambariai yra sujungti į vieną, virtuvė yra atskirai. Jos bute gyvena dviese, bendrų vaikų neturi. A. V., būdamas blaivus, fizinio smurto prieš ją nenaudoja, tačiau kai būna išgėręs, jis pasidaro agresyvus, kelia konfliktus ir naudoja prieš ją vyrišką, fizinę jėgą. 2016 m. vasario 20 d., dienos metu kartu su sugyventiniu A. V. dviese vartojo alų. Alų pirko per kelis kartus. Apie 17.00 val. žodis po žodžio tarp jų kilo buitinis konfliktas. Konflikto metu jis pasidarė agresyvus ir pradėjo ją kumščiuoti. Jis kumščiais stipriai, iš visų jėgų ir skaudžiai sudavė jai į galvą, veidą, šonus. Nuo visų smūgių jautė stiprų fizinį skausmą. Jis, smūgiuodamas į galvą, iš kairės pusės ją prakirto, ilgą laiką jautė stiprų galvos skausmą. Suduodamas smūgius jai į veidą, jis prakirto jai viršutinę, iš dešinės pusės lūpą, beveik išmušė viršutinį iš dešinės pusės dantį, kuris vos laikosi. Jos veidas, ypatingai dešinė pusė arčiau viršutinio žandikaulio buvo labai patinusi. Nuo smūgių į šonus, jos šonkauliai ir abiejų pusių irgi ilgai skaudėjo, šonai buvo mėlyni. Tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, negali pasakyti, kas iškvietė policiją ir kodėl jis liovėsi prieš ją smurtauti. Policijos pareigūnai jį sulaikė jos bute. Tą dieną prieš sugyventinį A. V. jokio smurto nenaudojo, jokių smūgių jam nesudavė. Jis pirmas išprovokavo konfliktą ir vienas ją mušė. Minėto įvykio metu A. V. sudavė jai daug smūgių į galvą, veidą ir šonus, tačiau jų skaičiaus įvardinti negali. Nuo visų smūgių jautė fizinį skausmą. Mušdamas ją, jis rankose, berods, nieko neturėjo. Atvykę policijos pareigūnai A. V. sulaikė, o ją išvežė į Žalgirio ligoninę. Ten buvo apžiūrėta gydytojų. Dėl stipraus galvos skausmo policijos pareigūnai nuvežė ją į Lazdynų ligoninę. Medikai ją apžiūrėję pasakė, kad smegenų sukrėtimo nėra. Po to įvykio daugiau pas medikus nesilankė. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Dėl šio įvykio atleisti jam neketina (b. l. 11, 12). Papildomai nukentėjusioji R. K. 2016-06-21 parodė, kad 2016-02-20 A. V. sudavė jai smūgius į veidą iš dešinės pusės, prakirto jai lūpą. Iki 2016-02-20 jos iltinis dantis iš dešinės pusės buvo nežymiai paslankus, bet laikėsi stipriai. Po minėto įvykio, po smūgio, šis dantis tapo paslankus, o prieš dvi dienas iškrito. Aplink iltinį dantį iš dešinės pusės dantų nebuvo (b. l. 13, 14). Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo meti, nukentėjusioji patvirtino akistatos su įtariamuoju A. V. metu (b. l. 38, 39).

Apklausta kaip specialistas J. M. P. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo duotą specialisto išvadą. Dėl 21, 22 ir 23 dantų paaiškino, kad jie taip yra įvardijami pagal odontologų susitarimą. Dvidešimtas dantis, dvidešimt pirmas, dvidešimt antras iki 28 yra kairėje viršuje esantys dantys. Pirmas ir antras kairėje pusėje yra kairės pusės kandis ir iltinis dantis. Viršuje nustatytas šių dantų paslankumas, kas reiškia, kad jie šiek tiek juda. 23 dantis yra iltinis, viršuje, kairėje. Specialistas tyrė du medicininius dokumentus – asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę iš Universitetinės klinikos ir ambulatorinę kortelę iš Žalgirio klinikos. Iltinis dešinės pusės dantis būtų 13 dantis. Esant dantų paslankumui dantys gali šiek tiek kraujuoti, tačiau neaišku, dėl ko tas paslankumas. Gal paradontoziniai pakitimai yra, jie paslankūs, judinama gleivinė, ji pažeidžiama ir kraujuoja, todėl specialistas nevertino to kai sumušimo, vertino kaip paslankumą, o priežastis neaiški. Priežastis gali būti ir natūrali, gali būti paradontozė, jeigu vartoja alkoholį, mityba sutrikusi, vitaminų trūksta. Nežymų sveikatos sutrikdymą nustato, nes kažkas yra traumuota, tie minimalūs pokyčiai yra sumušimai, yra kažkokie pažeidimai, kuo pasireiškė – kraujosruva, žaizdele, specialistas nežino. Negali paneigti, kad paslankumas gali būti trauminės kilmės. Minimalus veido sumušimas duoda nežymų sveikatos sutrikdymą, kai sveikata sutrikdoma ne ilgiau kaip 10 dienų. Kada minimalus sumušimas buvo apdarytas, specialistas negalėjo pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. kaltė padarius kaltinamajam akte nurodytus veiksmus įrodyta nukentėjusiosios paaiškinimais, specialisto išvada ir paaiškinimais bei kitais byloje esančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-02-20 17:44 val. gautas V. pranešimas BPC, kuriame nurodoma, jog namuose kilo konfliktas, tarp pranešėjo ir sugyventinės, sugyventinė jį pastūmė ir jis susižalojo šoną, reikalinga GMP (b. l. 5).

Iš 2016-02-20 patrulės S. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-02-20 apie 17:45v val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje konfliktas su sugyventine, sumušė pranešėją. Atvykus nustatyta, kad sugyventinis A. V. trenkė rankos kumščiu savo sugyventinei per veidą, taip pat rankomis trenkė per šonus. Ant nukentėjusiosios matyti sumuštas veidas, nuo jos sklinda stiprus alkoholio kvapas, nuo įtariamojo taip pat sklinda stiprus alkoholio kvapas. Nukentėjusioji R. K. paaiškini, kad smurtas pasireiškė fiziškai – rankų kumščiais trenkė per veidą, taip pat rankų kumščiais trenkė per šonus. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad pati sugyventinė buvo sumušta kažkieno, jis jos nemušė. Prie tarnybinio pranešimo pridėta dvi R. K. fotonuotraukos, kurioje matosi jos veidas, dešiniame lūpų kampe matosi tamsaus skysčio, panašaus į kraują (b. l. 6-8).

Apklausta kaip liudytoja S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-02-20 dirbo kartu su kolega – patruliu A. L.. Apie 17.45 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namuose įvyko konfliktas, sugyventinis sumušė pranešėją. Atvykus minėtu adresu nustatė, kad apie 17.50 val. namuose tarp sugyventinių įvyko konfliktas, kurio metu sugyventinis A. V., kumščiu trenkė savo sugyventinei per veidą, rankomis mušė per šonus - kairį ir dešinį. Ant nukentėjusiosios buvo matyti sumuštas veidas - kairės pusės veido patinimas, iš dešinės pusės prakirsta lūpa. Moteris aiškino, kad sugyventinis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji gulėjo lovoje ir sakė, kad nuo skausmo negali atsikelti. Atvykus GMP 0894 brigadai nukentėjusioji buvo apžiūrėta ir nuvežta į Žalgirio ligoninę. Nuo įtariamojo smurtu A. V. taip pat sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis paaiškino, kad sugyventinė jau buvo sumušta kažkieno, kad jis jos nemušė, kad tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. Ar A. V. sakė, kad R. K. jį mušė, nepamena, tačiau jeigu jis taip būtų sakęs, būtų tą faktą užfiksavusi tarnybiniame pranešime. Vizualiai ant jo veido jokių smurto žymių nepastebėjo. A. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, pristatymo metu elgėsi ramiai. Jis aiškino, kad policiją kvietė jis (b. l. 17).

Iš 2016-06-16 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta VUL Žalgirio klinikos ir VšĮ RVUL pateikti R. K. med. dokumentai dalyvaujant teismo medicinos ekspertui J. M. P., kuris 2016-06-16 pateikė išvadą, kad R. K., gim. 1953 m., 2016-02-20 VšĮ RVUL buvo nustatyta veido minimalūs sumušimai, kurie neįvardinti, ir VšĮ VUL Žalgirio klinikoje nustatyta trijų – 21, 22, 23 dantų paslankumas, kuris gali būti trauminės kilmės, galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir gali būti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 24).

Iš 2016-03-08 garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas 2016-02-20 skambutis BPC. Apžiūros metu nustatyta, kad skambina BPC vyriškis, kuris nori išsikviesti greitąją ir policiją, nurodo, kad jam šonkaulius sulaužė, st9mė moteriškė, sugyventinė. Nurodo adresą, durų kodą, gimimo metus. , dar kartą paaiškina, kad susimušė, jam skauda šonas, susimušė su sugyventine, ji pranešėją pastūmė, o šis nukrito, fone girdėti moteriškas balsas "Nemeluok", pranešėjas nurodo savo vardą pavardę: A. V. (b. l. 28-29).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog 2016-02-20 18:20 val. A. V. nustatytas 2,26 promilių girtumas (b. l. 83).

Kaltinamojo A. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. nuketėjusiosios R. K. paaiškinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje ir kt. liudytojos S. Ž. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada ir paaiškinimais, garso įrašo apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad su kaltinimu nesutiko ir nurodė, kad tai nukentėjusioji įvykio dieną jį sumušė suduodama jam su taburete per šoną ir jis kvietė greitąją pagalbą sau, nes jam skaudėjo šoną. Kaltinamasis iš esmė pripažino tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, nes nurodė, kad ji prarado pusiausvyra ir nugriuvo rankose laikydama taburetę, taigi griūdama galėjo susižaloti. Tačiau šių kaltinamojo paaiškinimų nepatvirtina byloje ištirti įrodymai. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis ją sumušė tą dieną, suduodamas kumščiais smūgius į veidą ir šonus. Teisme ji taip pat paaiškino, kad kaltinamasis ją dažnai muša, be to, kai ją sumuša išsigąsta ir pats skambina į BPC, kviečia pagalbą ir sako, kad ją kažkas kitas sumušė. Iš garso įrašo apžiūros protokolo, taip pat ir perklausius garso įrašą matyti, jog kaltinamasis skambindamas BPC nurodė, jog nukentėjusioji jį pastūmė, jis susimušė šoną, jam labai skauda, tačiau kaltinamajam bendraujant su operatoriumi fone girdėti moteriškas balsas, kuris šaukia "nemeluok". Atvykus policijos pareigūnams, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, kaltinamasis neprisipažino, jog sumušė nukentėjusiąją, o nurodė, kad ją sumušė kažkas kitas. Teisme ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad jam labai skaudėjo šoną, kurį neva sumušė R. K. suduodama jam taburete, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad greitosios medicinos pagalbos gydytojai jį apžiūrėjo, tačiau į ligoninę išvežė ne jį, o R. K.. Taigi, į įvykio vietą buvo atvykusi GMP, tačiau ji nenustatė ant kaltinamojo kūno jokių sužalojimų, juos nustatė tik ant R. K. kūno. Tai matyti iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės. Kvietimo priežastis nurodyta traumos krūtinės ląstos. Kvietimo rezultatas nurodyta, kad pagal pacientės R. K. žodžius ją sumušė jos sugyventinis, skundžiasi veido, žandikaulio skausmu, preliminari diagnozė veido sumušimas, taip pat kortelėje nurodoma, kad pacientė neblaivi, jog ją sumušė sugyventinis, sudavė keletą kartų per veidą (b. l. 122-123). Kaltinamasis A. V. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka. Teisme jis nurodė, kad po įvykio jam labai skaudėjo šoną, jis apie tai sakė policijoje, taip pat areštinėje, kur jam buvo nakčiai netgi duoti vaistai, tačiau išreikalavus duomenis iš Vilniaus AVPK viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus , matyti, kad šis skyrius nurodė,. Jog A. V. į areštinę buvo atvežtas 2016-02-20 21:49 val. Areštinės medikų apžiūrėtas 2016-02-21 ryte apžiūros metu elgėsi adekvačiai, nusiskundimų neturėjo, kūno sužalojimo žymių jam nenustatyta, atžymų apie tai, kad jam areštinėje būtų skirti kokie nors vaistai nėra (b. l. 125-127). Taigi iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamąjį įvykio dieną ir kitą dieną po įvykio apžiūrėjo net du kartus skirtingi medikai, tačiau nei vieni ant jo kūno nenustatė jokių sutrenkimo taburete per šoną požymių, nors kaltinamasis tvirtina kad skausmus jautė visą mėnesį. Įvertinus visa tai teismas daro išvadą, jog ta aplinkybė, jog nukentėjusioji trenkė kaltinamajam per šoną taburete, po to nugriuvo ir susižalojo, yra išgalvota, siekiant paaiškinti R. K. sužalojimus, o aplinkybė, kad A. V. buvo sužalotas smūgiu taburete per šoną, išgalvota tuo tikslu, kad paaiškintų, kodėl kaltinamasis 2016-02-20 namus kvietė GMP. Dėl šios priežasties teismas kaltinamojo paaiškinimus, kad jis buvo sužalotas, o nuketėjusioji susižalojo pati, atmeta kaip nepagrįstus byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji negalėjo detaliai paaiškinti, kur, kaip ir keliais smūgiais konkrečiai kaltinamasis ją sužalojo. Galimai dėl girtumo buvusio įvykio metu, galimai dėl praėjusio laiko, tačiau ji nuosekliai teik policijos pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjui, tiek teisme teigė, kad kaltinamasis jai sudavė ne vieną smūgį ir mušė į įvairias kūno vietas. Nukentėjusioji nurodė, kad jau po įvykio iškrito dantis esantis dešinėje, viršuje, jis ten buvo tik vienas, t. y. šalia šio danties nebuvo jokių kitų dantų. Iš specialisto išvados matyti, kad pagal medicininius dokumentus nustatyta 21, 22, 23 dantų paslankumas, o tai yra dantys kairėje viršuje, be to tai yra trys vienas šalia kito esantys dantys. Apklausiamas specialistas teismo posėdyje nurodė, kad dantų paslankumas galėjo atsirasti ir nuo sumušimo ir dėl natūralių priežasčių. Kadangi šioje vietoje yra prieštaravimų dėl to, kurie dantys galimai nukentėjo įvykio metu, taip pat nėra neabejotinai nustatyta, kad dantų paslankumas atsirado būtent įvykio metu ir būtent dėl smūgių, todėl teismas šią aplinkybę iš kaltinimo šalina kaip neįrodytą. Apklausiamas specialistas patvirtino, kad nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti vertinamas ir nukentėjusiajai pagal medicininius dokumentus nustatytas minimalus veido sumušimas, tačiau specialistas nurodė, kad medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kuo pasireiškė minimalus veido sumušimas – įdrėskimu, kraujosruva ar veido patinimu. Atsižvelgiant į tai, kad konkretus sužalojimas, kuriuos pasireiškė veido sumušimas, nenurodytas, kad specialisto išvada yra ne kategoriška, nustatyti koks tas konkretus sužalojimas, kuriuo pasireiškė veido sumušimas, šiuo metu nėra galimybės, todėl teismas iš kaltinimo šalina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis savo veiksmais nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis ją mušė į įvairias kūno vietas, veidą, šonus, krūtinę, galvą, dėl to ji jautė stiprų fizinį skausmą. BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtis numato, kad pagal šį straipsnį atsako tas asmuo, kuris mušdamas ar kitais smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą, taigi fizinio skausmo sukėlimas mušant kitą žmogų, net kai ir nėra nustatyta nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra pakankamas, kad veiksmai būtų įvertinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Kadangi nukentėjusioji ir kaltinamasis veiksmų atlikimo metu buvo sugyventiniai, taigi šeimos nariai, todėl jo veiksmai yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas vertina, kad byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog A. V. 2016-02-20 apie 17.44 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 2.26‰ girtumas, konflikto metu nukentėjusiajai sugyventinei R. K. tyčia kumščiu sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas – veidą, galvą, krūtinės sritį, šonus, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė R. K. fizinį skausmą ir padarė minimalų veido sumušimą. Tokiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

A. V. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas buvo nuo 2016-02-20 18.13 val. iki 2016-02-22 14.01 val. (b. l. 82, 84).

2016-02-22 kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 46, 49).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis A. V. yra teistas du kartus dėl smurtinių veiksmų nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu, t. y. dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, be to, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, nurodė, jog dirba, gydytas psichiatrijos ligoninėje, nustatyta diagnozė psichopatija, dirglioji forma (b. l. 72), tačiau kaip matyti iš 2016-04-22 specialisto išvados Nr. 89TPK-197/2016, pagrindo skirti psichiatrijos ekspertizę nėra (b. l. 80). Į priklausomybės ligų įskaitą nėra įrašytas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokia aplinkybė pripažintina sunkinančia, kadangi nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis visada, kai tik pavartoja alkoholio, tampa agresyvus, konfliktuoja ir ją muša, tuoj po nusikaltimo padarymo jam buvo nustatyta 2,26 promilių girtumas

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, sunkinančių atsakomybę ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, į tai, kad teisimas trečią kartą už tokio paties nusikaltimo padarymą prieš tą patį nukentėjusįjį, šį nusikaltimą padarė bausmės atlikimo laikotarpiu, pirmą kartą paskyrus viešųjų darbų bausmę, ją vykdyti vengė, šiuo metu socialinio tyrimo išvadoje (b. l. 131-134) nurodoma, kad šiuo metu vykdo laisvės apribojimo bausmę, tačiau nelinkęs bendradarbiauti su probacijos tarnyba, vengia vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, šaukiamas neatvyksta į probacijos skyrių, priežiūros metu sistemingai daro administracinius pažeidimus, 2016-11-16 teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu, taigi, vengė vykdyti iš šią bausmę. Matyti, kad asmuo nekeičia savo elgesio su nukentėjusiąją, artimoje aplinkoje nusikalsta jau trečią kartą, teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamajam turi būti apskirta griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – areštas.

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo A. V. 92,64 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje A. V. atžvilgiu pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies, t. y. dėl to, kad atlikta psichiatrinė narkologinė ekspertizė, kuri diagnozavo kaltinamajam ologofreniją, debilumą lengvo laipsnio su asmenybės psichopatizacija ir epizodinį piktnaudžiavimą alkoholiu. Teismas vertino kad dėl asmenybės ypatybių kaltinamasis nesugebės savarankiškai gintis, ir dėl to, gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinus, šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti gynėją asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 70 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2016-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pakeista 2016-11-16 nutartimi iš dalies sudedant, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmė iš dalies pridedant neatliktą bausmė dalį paskirtą pagal 2016-01-29 nuosprendį ir paskirti A. V. subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų bausmę, ją atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Remiantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu C papunkčiu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-02-20 18.13 val. iki 2016-02-22 14.01 val. t. y. 2 paras.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 92,64 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.