- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2-1893-1003/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00329-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Irina Petkienė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei G. V., jos atstovei advokatei Irinai Petkienei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui N. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarei N. M., A. V., L. V., S. V., A. V., V. V., D. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl palikimo priėmimo fakto pripažinimo, palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. M., A. P., A. V., L. V., S. V., A. V., V. V., D. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovė G. V. pareikštu ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo: pripažinti, kad ji priėmė sutuoktinio K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti; panaikinti 2017-10-05 notarės N. M. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį valstybei paveldėjimo teise perėjo K. V. vardu registruotas 2,0000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovų valstybei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir K. V. susituokė (duomenys neskelbtini). Mirusysis testamento nepaliko. Jo įstatyminiai įpėdiniai yra: ieškovė ir 6 vaikai (tretieji asmenys). Mirusio K. V. vardu buvo registruotas 2,000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 2004-02-02 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas K. V. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Antstolės E. R. 2017-01-26 turto arešto aktu šiam sklypui buvo apribota disponavimo teisė. Savo sutuoktinio palikimą priėmė pradėjusi jį faktiškai valdyti. Liko gyventi tame pačiame name, žemės sklypu leido naudotis ūkininkui M. B.. K. V. mirė, turėdamas 544,05 Eur skolą ir 73,68 Eur palūkanų skolą UAB „4finance“. K. V. į antstolės sąskaitą nepervedė nei vieno euro. Po sutuoktinio mirties ieškovė kreipėsi į antstolę E. R., pranešė apie sutuoktinio mirtį ir pasižadėjo dalimis mokėti mirusio sutuoktinio skolą. Savo darbdaviui ūkininkui A. P. ieškovė davė sutikimą, kad dalis jos atlyginimo kiekvieną mėnesį būtų pervedama į antstolės sąskaitą mirusio sutuoktinio skolos padengimui. Darbdavys pervedė į antstolės nurodytą sąskaitą 64 Eur (už du mėnesius) 2017-05-19, 30 Eur 2017-08-01, 32 Eur 2017-08-30, 32 Eur 2017-10-30 ir kt., iš viso nuo 2017-05-19 iki 2018-11-05 – 334 Eur. Tokiais veiksmais, t. y. faktiniu valdymu, ieškovė priėmė visą savo sutuoktinio palikimą (CK 5.51 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis tik teismas yra kompetentingas nustatyti tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad ieškovė priėmė sutuoktinio palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, vaikai taip pat. Vaikai pareiškė, kad jie nepretenduoja į tėvo palikimą. 2019 m. vasarą atvyko ūkininkas D. M. ir pasakė, kad jam priklauso buvusi ieškovės sutuoktinio žemė. Ieškovė kreipėsi į antstolę E. R. ir iš jos sužinojo, kad žemės sklypą perėmė valstybė, kad paveldėjimo dokumentus tvarkė notarė N. M.. Ieškovė kreipėsi į notarę. Notarė 2019-08-22 išdavė paveldėjimo bylos Nr. 110 „Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo K. V. palikimą“ kopiją. Iš šios bylos sužinojo, kad pagal 2017-10-05 palikimo perėjimo valstybei liudijimą K. V. vardu registruotas 2,0000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei nuosavybės teise. Žemės sklypas yra registruotas Lietuvos valstybės vardu, jo vidutinė rinkos vertė 6390 Eur. Iš palikimo bylos paaiškėjo, kad antstolė E. R. 2017-09-06 raštu Nr. 69-56/2017 informavo Nacionalinę žemės tarnybą, jog nėra registruota palikimo priėmimo faktų, ko pasekoje buvo užvesta paveldėjimo byla, išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Ieškovė kreipėsi į antstolę E. R. dėl išdavimo pažymos apie jos už sutuoktinio skolą sumokėtus pinigus. Pinigus antstolė jai grąžino dalimis, paskutinį kartą 2019 m lapkričio 14 d., pervedė 200 Eur. Tik tada 2019-11-18 išdavė pažymą, kurią pateikia teismui. Paveldėjimo byloje buvo surinkti duomenys, kad yra ieškovė, mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė, ir 6 vaikai. Nei notarė, nei atsakovo atstovai nepaskambino į Kužių seniūniją ir per ją neinformavo, kad valstybė rengiasi perimti sklypą. Prašo pripažinti, kad valstybė perėmė sutuoktinio turtą neteisėtai, panaikinti aukščiau minėtą palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Notarė neturėjo teisės tokio dokumento išduoti. Iš gyventojų registro gautos pažymos ji matė, kad yra įstatyminiai įpėdiniai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu turėjo susisiekti su įpėdiniais, informuoti apie užvestą paveldėjimo bylą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad Smilgių kaime gyveno su vyru. Po jo mirties ji liko ten gyventi, naudojasi daiktais, moka mokesčius. Taip pat prižiūri namą, remontuoja ir jį, ir buitinę techniką, pečių. Kadangi vyras turėjo pasiėmęs kreditų, ji norėjo sumokėti jo skolas. Antstolė įsiskolinimą išieškodavo iš jos atlyginimo. Atvažiavo ūkininkas, kuris pasakė, kad žemės sklypą išsinuomojo iš valstybės, kadangi žemės sklypas jos vyrui nebepriklauso. Prieš tai nuomojo žemę kitam ūkininkui, kuris mokėjo pinigus už žemę, po 200 Eur kas metus. Žemė yra reikalinga, dalį žemės aplink namo ji apdirba. Ji baigė 9 klases, nežinojo visų teisinių niuansų. Žinojo, kad yra žemė, bet dėl nežinojimo palikimo nepriėmė. Sutinka grąžinti atsakovei jos patirtas išlaidas. Neprieštarauja, kad ūkininkas ir toliau dirbtų žemę. Bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jeigu teismas nustatytų, kad yra visos sąlygos pripažinti, jog ieškovė faktiniu valdymu priėmė K. V. palikimą, neprieštaraus, kad toks faktas teismo būtų nustatytas ir kad būtų panaikintas 2017-10-05 notarės N. M. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (notarinio registro Nr. 5747/2017). Atkreipė dėmesį, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovei teks pareiga atlyginti Nacionalinei žemės tarnybai išlaidas, susijusias su palikimo perėjimu valstybei. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos antstolei E. R. atsiskaitymui su K. V. kreditoriais apmokėjo 723,29 Eur (skola ir palūkanos) ir 213,41 Eur antstolio patirtas vykdymo išlaidas pagal antstolio 2019-05-24 Pažymą Nr. S-19-69-10887, viso - 936,70 Eur. Žemės sklypo individualiam įvertinimui Nacionalinė žemės tarnyba vertintojai UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ apmokėjo 36,00 Eur, sumokėjo ir notaro paslaugų išlaidas. Papildomai ieškovė turės padengti asmens, pasirinkusio ilgalaikei nuomai žemės sklypą, patirtas išlaidas dėl žemės sklypui atliktų kadastrinių matavimų. Taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju, mirus ieškovės vyrui K. V., per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ieškovė ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo teigti ar tvirtinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo nulemtas atsakovės veiksmų. Nėra jokio pagrindo vertinti, kad atsakovės, ją atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo žinoma dėl ieškovės pasyvumo, nes faktai apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo išviešinti, o tai sukūrė valstybę atstovaujančiai institucijai pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei paveldėjimo bylą vedantis notaras neturi pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę. Todėl, nagrinėjamu atveju, pati ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga ir laiku neįgyvendino savo teisių į atsiradusį palikimą. Jeigu ieškovė būtų priėmusi palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikusi palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovui nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu. Įvertinant tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovų kaltų ar neatsargių veiksmų, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų teismo turi būti atmestas (CPK 93 str. 4 d.).
5. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovas patvirtino atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad sutinka su ieškiniu, išskyrus su ieškinio dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė vykdė įstatyme numatytas pareigas, todėl neturėtų būti priteisiama iš jos. Valstybė privalo priimti palikimą, jie turėjo būti aktyvūs, kai kreipėsi dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. Sumokėjo antstolei skolą, patyrė sklypo vertinimo išlaidas.
6. Trečiasis asmuo A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu, prašo jį tenkinti.
7. Trečiasis asmuo A. P. teisme paaiškino, kad tėvai gyveno name, vedė bendrą ūkį, pirko baldus, darė remontus. Po tėvo mirties liko baldai, daiktai, buitinė technika. Mano, kad ieškovė nesikreipė į notarę dėl skolų, norėjo sumokėti antstolei. Į palikimą nepretenduoja. Prašo tenkinti ieškovės reikalavimus.
8. Trečiasis asmuo notarė N. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl palikimo perėjimo Valstybei liudijimo panaikinimo. Ji, kaip notarė, vykdė valstybės jai deleguotas funkcijas, kurios nurodytos Notariato įstatyme – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Atlikdama notarinį veiksmą, t. y. išduodama paveldėjimo teisės liudijimą valstybei, elgėsi kaip ir reikalaujama iš notaro – maksimaliai apdairiai, rūpestingai ir atsakingai. Gavusi 2017-09-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus raštą dėl palikimo perėjimo Valstybės vardu paveldėjimo bylos, 2017-09-13, Nr. 31SD- 6007-(14.31.7.) užvedė 2017 m. spalio 5 d. palikimo perėjimo Valstybei vardu bylą dėl K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė deklaruota vieta: (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo. Patikrinus 2017 m. spalio 3 d. Valstybės įmonės Registrų centro išduotą mirusiojo K. V. Gyventojų registro išrašą, matyti, kad yra 6 (šeši) pilnamečiai vaikai, vienas miręs sūnus ir sutuoktinė, ieškovė G. V., o nepilnamečių vaikų - nėra. Ji palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu neturėjo jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apie K. V. paveldimo turto faktinį valdymą bei faktinį palikimo priėmimą. Ji, vedusi paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį negavusi ieškovės išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovė paveldėjimo teisės atsisakė. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. Kadangi ieškovė neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), ji neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notarės veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Prašo ieškovės prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo parėjimo valstybės liudijimo panaikinimo nagrinėti teismo nuožiūra.
9. Trečiasis asmuo A. V. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kas su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti.
10. Trečiasis asmuo A. V. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kas su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti.
11. Trečiasis asmuo L. V. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kas su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti.
12. Trečiasis asmuo S. V. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kas su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti.
13. Trečiasis asmuo V. V. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kas su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti.
14. Trečiasis asmuo D. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka, kad ieškovei būtų grąžinamas žemės sklypas, atlaisvinti žemės sklypą gali tik 2021-08-15, nuėmęs dvimetės kultūros derlių. Taip pat nurodė, kad žemės sklypą išsinuomojo pamatęs tinklapyje laisvu pažymėtą valstybinės žemės sklypą. Sklypą pasirinko ilgalaikei nuomai (25 metams). Sklypui atliko kadastrinius matavimus, įregistravo nuomą Nekilnojamojo turto registre, už viską mokėjo pats.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė sutuoktinio palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Taip pat prašo panaikinti išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis K. V. (b. l. 6). Ieškovė ir K. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad K. V. nuosavybės teise priklausė 2,0000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Antstolė E. R. 2017-09-06 raštu Nr. 69-56/2017 informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos apie tai, kad ji vykdė išieškojimą iš skolininko K. V. 3 eilės išieškotojos UAB „4finance“ naudai, buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas. Nurodė, kad K. V. mirė (duomenys neskelbtini) ir iki rašto pateikimo dienos nėra registruota palikimo priėmimo faktų, bei paprašė inicijuoti nekilnojamojo turto perėjimą valstybės nuosavybėn (b. l. 34). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2017-09-13 raštu Nr. 31SD-6007-(14.31.7.) kreipėsi į Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarę N. M. dėl palikimo perėjimo valstybės vardu paveldėjimo bylos užvedimo (b. l. 17). 2017-10-05 pareiškimu Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kreipėsi į notarę dėl mirusio K. V. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (b. l. 16). Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas 2017-10-05 (b. l. 36-38). Iš VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo matyti, kad mirusio K. V. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta jo sutuoktinė G. V. bei pilnamečiai vaikai, nurodyta, kad nepilnamečių vaikų nėra (b. l. 19, 21-22).Testamentų registro išraše nurodyta, kad nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų (b. l. 25). Iš 2019-12-05 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 31VĮ-2829-(14.31.2) ir 2019-12-06 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 31SŽN-834-(14.31.55.) matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomotas 25 metams trečiajam asmeniui D. M. (b. l. 71-73).
17. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
18. Ieškovė nurodė, kad po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Ji iki šiol gyvena tame pačiame name, jį prižiūri, remontuoja, taip pat moka komunalinius mokesčius, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Teisme liudytoju apklaustas P. B., kuris yra ieškovės brolis, patvirtino, kad ieškovė gyvena tame pačiame name, turimą žemę anksčiau patys dirbo, vėliau nuomojo. Dalis žemės naudojama daržams. Antstolės E. R. 2019-11-18 rašte Nr. S-19-69-24328 „Dėl pervestų piniginių lėšų“ nurodyta, kad iš G. V. darbo užmokesčio nuo 2017-05-19 iki 2018-11-05 buvo gauta 334 Eur įmokų vykdant mirusio K. V. įsiskolinimo UAB „4finance“ išieškojimą. Taip pat nurodyta, kad mirus skolininkui, visa gauta pinigų suma grąžinta G. V. (b. l. 41).
19. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Šiuo atveju, ieškovė siekia paveldėti savo sutuoktinio palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti ne tik ji, bet ir mirusiojo vaikai (tretieji asmenys A. P., A. V., L. V., S. V., A. V., V. V.). Kadangi tretieji asmenys atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti, į tai, kad teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo A. P. nurodė, kad į palikimą nepretenduoja, laikytina, kad tretieji asmenys, turintys teisę paveldėti K. V. turtą, atsisakė savo teisės į palikėjo palikimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė yra vienintelė palikėjo K. V. įpėdinė.
20. Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. K. V. testamento nepaliko, jo sutuoktinė G. V. po palikėjo mirties priėmė mirusiojo palikimą, nes naudojosi ir rūpinosi palikėjo turtu, bei jo skolomis. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojo parodymus, kitus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinio K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. ieškovė atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. K. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, todėl byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė po sutuoktinio K. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi ieškovė, mirus K. V., galės priimti jo palikimą, todėl ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
21. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.).
22. Teismui pripažinus juridinį faktą, kad ieškovė priėmė palikimą pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti, ieškovės reikalavimas panaikinti perėjimo valstybei liudijimus yra pagrįstas ir tenkinamas, kadangi palikėjo turtas valstybei pereiti negalėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M. 2017 m. spalio 5 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 5.2 str. 3 d., 5.8 str., 5.62 str. 1 d.).
23. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019-10-18 sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2494-16478 suteikus valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 43-44). Šiuo sprendimu ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš 2020-06-19 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyriaus pažymos Nr. (12.35)PT-2328 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidos sudaro 315,22 Eur.
24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus tai, jog šioje byloje atsakovė yra Lietuvos Respublika, atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškinio patenkinimas nebuvo sąlygotas atsakovės neteisėtų veiksmų, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, todėl ieškovės patirtos išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos. Atitinkamai, į valstybės biudžetą nepriteistinos ir teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d., 99 str. 2 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Panaikinti Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. M. 2017 m. spalio 5 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.