Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-23 · Administracinė byla Nr. AS-1127-261/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
AS-1127-261/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03583-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Erikas Rugienius
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-1127-261/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03583-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 2 d. (pagal pašto spaudą ant voko) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (teisme gautas 2015 m. liepos 7 d.) su skundu (b. l. 1-5), prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-908 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 11-12). Jame nurodė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 22 d. raštą Nr. BR6-6676 (3.144) „Dėl skolos susidarymo ir išskaičiavimo“ gavo 2015 m. balandžio 25 d. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, susirašinėjo su atsakovu elektroniniu paštu, ne kartą skambino telefonu, galiausiai – nesulaukęs tinkamo atsakymo, nutarė pateikti skundą, tačiau nežymiai praleido terminą (2 dienas), kadangi pranešimą gavo 2015 m. balandžio 25 d. (šeštadienį), todėl manė, kad savaitgalio dienos nesiskaičiuoja ir pradedama skaičiuoti nuo pirmadienio, šiuo atveju, paskutinė termino diena laikytina 2015 m. gegužės 27 d. Šias aplinkybes nurodė skundą ruošusiam advokato padėjėjui Erikui Rugieniui. Termino praleidimą lėmė netinkamas teisės normų aiškinimas. Teigė, kad teismui neatnaujinus termino skundui paduoti, jis nebeturės galimybės niekam pateikti skundo ir jo ginčas nebus išspręstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi (b. l. 19-20) pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu, pateikiant argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui apduoti.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija Agentūros 2015 m. kovo 23 d. sprendimą, o pranešimą apie susidariusią skolą gavo 2015 m. balandžio 25 d. (voko kopija). Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2015 m. liepos 2 d. (skundą išsiuntė), t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, kad ne kartą telefonu kreipėsi į atsakovę, su ja susirašinėjo elektroniniu paštu ir 2015-06-11 kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri atsisakė jo skundą nagrinėti. Pareiškėjo teigimu, jis terminą skundui paduoti praleido nežymiai dėl netinkamo teisės normų aiškinimo ir yra pagrindas jo prašymą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens kreipimasis į įvairias institucijas, susirašinėjimas su jomis negali pateisinti skundo padavimo termino praleidimo. Ši aplinkybė yra subjektyvaus pobūdžio, susijusi su paties asmens pasirinktu jo elgesio variantu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-10/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, net ir skaičiuojant terminą skundui paduoti nuo 2015 m. balandžio 25 d., matyti, kad pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio būdą ir nesiekė operatyviai savo teisių ginti teismine tvarka, o, kaip pats nurodo, skambino į Agentūrą bei su ja susirašinėjo. Taigi, tokios aplinkybės yra subjektyvios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl kurių pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti galėtų būti tenkinamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją, taip pat negali būti vertinama kaip objektyvi, sutrukdžiusi jam su skundu tiesiogiai kreiptis į teismą. Pareiškėjas į Komisiją kreipėsi jau praleidęs terminą skundui paduoti. Pareiškėjas prašyme nenurodė objektyvių aplinkybių ir nepaaiškino, kodėl anksčiau nesikreipė į teismą ar į Komisiją ir nepasinaudojo sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas, be kita ko, naudojosi ir profesionalaus teisininko paslaugomis. Toks pareiškėjo delsimas rodo jo paties subjektyvų pasirinktą elgesio modelį. Pareiškėjas nepaaiškino, dėl kokių objektyvių aplinkybių jis neskundė Agentūros sprendimo teismui jame nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti objektyviomis ir vertinti, kaip sudarančias pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas pats turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.

Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, kad prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjo skundas atsisakytas priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

III.

Pareiškėjas V. B. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 22-23), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį, termino skundui paduoti praleidimo priežastį laikyti svarbia ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Nurodo, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-908 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ gavo 2015 m. balandžio 25 d. ir kadangi su tokiu Agentūros sprendimu nesutiko, po keleto dienų, t. y. 2015 m. balandžio 27 d. nuvyko į Andriaus Bandzaičio advokatų kontorą, kurioje su advokato padėjėju E. Rugienium sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią jis pareiškėjui įsipareigojo parengti skundą dėl 2015 m. kovo 23 d. Agentūros sprendimo. Pasirašydamas atstovavimo sutartį, advokato padėjėjui pateikė visus reikalingus dokumentus, t. y. dokumentus, gautus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros kartu su pašto voku. Pateikdamas dokumentus, nenurodė atstovui, kada yra paskutinė apskundimo termino diena, kadangi visiškai juo pasitikėjo. Tačiau advokato padėjėjas E. Rugienius skundą dėl minėto sprendimo Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai parengė ir pareiškėjo pasirašytą pateikė 2015 m. gegužės 27 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Kadangi pareiškėjas nėra teisininkas, bei apskritai neturi jokio teisinio išprusimo, visais teisiniais klausimais pasitikėjo atstovu. Apie tai, jog praleistas terminas skundui paduoti, pareiškėjas sužinojo gavęs Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos raštą dėl skundo trūkumų pašalinimo. Tuomet atstovas E. Rugienius parengė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai prašymą dėl termino atnaujinimo, kurį pateikė ir užregistravo 2015 m. birželio 11 d. Šiame prašyme E. Rugienius, kaip tariamą termino praleidimo priežastį, išdėstė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Parengęs šį prašymą, advokato padėjėjas jo nepateikė pareiškėjui susipažinti, pasirašė bei užregistravo pats, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės sužinoti jo nurodytų termino praleidimo priežasčių, kol negavo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos rašto, kuriuo jo prašymas buvo atmestas. Vėliau advokato padėjėjas E. Rugienius parengė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. kovo 23 d. sprendimą bei kartu su juo pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Šiuos dokumentus advokato padėjėjas parengė paskutinę termino skundui paduoti dieną labai skubotai, nurodydamas pareiškėjui pasirašyti, bei paaiškindamas, kad nėra laiko skaityti, kadangi jis jau privalo dokumentus išsiųsti paštu. Kaip vėliau paaiškėjo, atstovas prašyme atnaujinti terminą nurodė teismui tas pačias tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y., kad 2015 m. balandžio 25 d. (šeštadienis) gavęs Agentūros sprendimą, tariamai manė, kad savaitgalio dienos nesiskaičiuoja ir pradedama skaičiuoti nuo pirmadienio, šiuo atveju 2015 m. balandžio 27 d., bei tai, kad pareiškėjas tariamai nurodė dokumentus rengusiam advokato padėjėjui E. Rugieniui paskutinę termino skundui paduoti dieną 2015 m. gegužės 27 d. Tačiau tokios informacijos advokato padėjėjui pareiškėjas niekada neteikė. Taip pat yra tiesos neatitinkanti aplinkybė, jog pašto voką su gavimo data atstovui pareiškėjas pateikė tik gavęs Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos raštą dėl skundo trūkumų pašalinimo. Iš tikrųjų šį voką atstovui pareiškėjas paliko kartu su pateiktais dokumentais iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. liepos 10 d. nutartimi netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjas prašė savo atstovo parengti skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nurodant tikrąsias faktines aplinkybes, t. y. tai, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl atstovo kaltės. Priešpaskutinę termino skundui paduoti dieną advokato padėjėjas E. Rugienius pateikė pareiškėjui parengtą atskirąjį skundą, vėl nurodydamas tas pačias tiesos neatitinkančias aplinkybes. Todėl pareiškėjas, nenorėdamas klaidinti teismo, neturėjo kitos išeities, kaip tik pats išdėstyti teismui tikrąsias faktines aplinkybes dėl termino skundui paduoti praleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kadangi yra praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjo teigimu terminas buvo praleistas dėl jo atstovo kaltės, jam nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes tiek Vyriausiajai administracijų ginčų komisijai, tiek pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo padavimo terminas yra praleistas, nėra, pabrėžtina, jog praleistas skundo padavimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujintas, jei administracinis teismas pripažins, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (ABTĮ 34 str. 1 d.). Tačiau, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Reikia pabrėžti, kad remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis. Priešingai, susidarytų galimybė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, t. y. teismui neturint objektyvių duomenų apie tai, kokiu pagrindu buvo praleistas skundo padavimo terminas, proceso dalyvis galėtų nurodyti abstrakčias jokiais duomenimis nepagrįstas aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas teisinio saugumo principas bei teisės stabilumas, kurį inter alia suponuoja procesinių terminų reglamentavimas (2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

Šiuo atveju pareiškėjo nurodyta termino praleidimo priežastis – jo atstovo kaltė, neteisingas faktinių aplinkybių nurodymas, negali būti laikoma objektyvia, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusia aplinkybe, taigi ir svarbia termino praleidimo priežastimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, atstovaujamas atstovo, advokato padėjėjo, į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją kreipėsi jau praleidęs terminą skundui paduoti. Tai reiškia, kad šiuo atveju pareiškėjo atstovo neatidumas ar nerūpestingumas laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu. Tai, kad advokato padėjėjas prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą, pateiktame Komisijai (taip pat ir teismui paduotame prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą), nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, negali pateisinti pareiškėjo (jo atstovo) kreipimosi į Komisiją praleidus skundo padavimo terminą. Tikrovės neatitinkančių faktinių aplinkybių galimas nurodymas tiek Komisijai, tiek teismui yra galimai netinkamo atstovo elgesio jau po termino praleidimo faktas, o ne priežastis, pateisinanti termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas prašyme nenurodė objektyvių aplinkybių ir nepaaiškino, kodėl anksčiau nesikreipė į teismą ar į Komisiją ir nepasinaudojo skundžiamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka. Toks pareiškėjo delsimas rodo jo paties subjektyvų pasirinktą elgesio modelį. Pridurtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Taigi, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą praleidus skundo padavimo terminą ir teismui jo neatnaujinus (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. B. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė