Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2015-06-05 · Byla Nr. A2.11.-370-829/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-05
Bylos Nr.
A2.11.-370-829/2015
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00271-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Pažeidėjas
G. K.
Kategorijos
  • 50.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla: A2.11.-370-829/2015Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00271-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 50.12.; 52.5. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 5 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtę, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K.,

išnagrinėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. yra surašytas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 7 d. 19 val. 45 min. pasienio ruože, Šilgalių užkardos veikimo teritorijoje, Šakių r. sav., Slavikų sen., Slavikų k. ribose, Šešupės upėje, kurios viduriu eina valstybės siena, dėl neatsargumo akivaizdžiai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną žvejojo Rusijos Federacijos pusėje.

Šalies argumentai

G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad daugiau nei 15 metų jis žvejoja toje pačioje vietoje ties Slavikų kaimu. Ne kartą buvo tikrintas pasieniečių žvejojant toje vietoje. Visada viskas būdavo gerai. Šį kartą pareigūnai nusprendė, kad jis kirto sieną. Tai padarė vizualiai. Mano, kad pagrindinė upės vaga yra už salos, kurioje jis žvejojo – į Rusijos Federacijos pusę. Matavo su valu iš tos vietos, kur žvejojo – atstumas iki kranto į Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federaciją yra vienodas. Nuo kranto į salą jis nubrenda. Mano, kad toje vietoje valstybės siena yra pagrindinės upės vagos vidurys, todėl mano, kad valstybės sienos nekirto.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis surašė protokolą už tai, kad G. K. padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK, tai yra už valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo. Šešupė yra vidaus vandenys. Valstybės siena yra upės viduryje. Toje vietoje už 20 – 30 m. yra ženklas. G. K. žvejojo salos kylyje. G. K. turėjo akivaizdžiai matyti, kurioje sienos pusėje jis yra. Vizualiai nustatė, kur yra upės vidurys. Padarė vaizdo įrašą bei nuotraukas. Toks pat atvejis buvo prieš 3 savaites ir žmogus nesiginčijo. Mano, kad pažeidimas yra padarytas.

Liudytojas I. Č. parodė, kad patruliavo ties siena. Pamatė žvejį. Padarė vaizdo įrašą. Asmuo buvo salos krašte. Akivaizdžiai matėsi, kad žvejys yra Rusijos Federacijos pusėje. Siena eina Šešupės upės viduriu. Salos vidurys – valstybės siena. Žvejys buvo įbridęs į vandenį. Mano, kad upės vaga yra platesnė Lietuvos valstybės pusėje nei Rusijos Federacijoje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ATPK 205² str. yra numatyta atsakomybė už neteisėtą valstybės sienos perėjimą dėl neatsargumo.

Iš bylos medžiagos (tarnybinių pranešimų, protokolo) matyti, kad G. K. žvejojo Šešupės upės saloje, esančioje Slavikų kaimo ribose, Šakių rajone.

Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1997-10-24 sutartyje dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linija eina šiaurės vakarų kryptimi, Šešupės upės viduriu (ten, kur yra salų, - upės pagrindinės vagos viduriu). Ginčijamu atveju žvejys G. K. žvejojo Šešupės užės saloje. G. K. teigia, kad valstybės sienos jis nekirto, kadangi mano pagrindine upės vaga esant nuo salos į Rusijos Federaciją. Savo teiginiams patvirtinti G. K. teismui pateikė iš žemėlapius, nurodė salą, kurioje žvejojo. Iš pateiktuose žemėlapiuose esančio įvykio vietos vaizdo galima daryti išvadą, kad toje vietoje pagrindinė upės vaga būtų nuo salos į Rusijos Federacijos pusę, kadangi ji vizualiai yra platesnė. Tą aplinkybę patvirtina ir G. K. paraiškinimas, kad į salą Šešupės upėje jis nuo kranto perbrido. Tuo tarpu pasienio pareigūnai, kurie buvo apklausti byloje liudytojais, nurodė, kad jie vizualiai nustatė, kad G. K. kirto valstybės sieną. Vienas pareigūnas laikė, kad valstybės siena eina salos viduriu, kitas – kad upės viduriu. Teismas sprendžia, kad toks pareigūnų įvykio aplinkybių vertinimas yra neteisingas, kadangi valstybės siena Šešupės upėje, kur yra salų, eina pagrindinės vagos viduriu. Iš teismui pateikto vaizdo įrašo, foto nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kad pagrindinė upės vaga yra nuo salos į Lietuvos Respublikos pusę, kadangi to nematyti. Kitokių įrodymų byloje nėra pateikta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 11 str. administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsižvelgiant į ištirtų faktinių duomenų visetą, teismas mano, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. K. administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 205² str. padarymą, o visos byloje kilusios abejonės yra aiškintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad G. K. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 205² str., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta jo atžvilgiu, nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 205² str., įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nutraukti nesant jo padarytoje veikoje Lietuvos Respublikos ATPK 205² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teismui.

Teisėja Loreta Masevičiūtė