Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, neturi pastovios gyvenamosios vietos, šiuo metu suimtas (duomenys neskelbtini) kalėjime, vedęs, nedirbantis, trauktas baudžiamojon atsakomybėn Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. N. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

D. N. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. N. D. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Parodė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini) bandydamas susirasti darbą, kad galėtų išlaikyti šeimą, nusiųsti pinigų savo žmonai. Turėjo nesutarimų su buvusiu darbdaviu – MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Bylai reikšmingą dieną jis paėmė piniginę MB „(duomenys neskelbtini)“ biure, nes jam grėsė išmetimas iš hostelio, esančio (duomenys neskelbtini) g., buvo skolingas 85 Eur. Nuėjo pas nukentėjusįjį paaiškinti, kad reikia pinigų, darbdavys jam turėjo sumokėti apie 80 Eur. Nukentėjusysis nedavė pinigų. Piniginė gulėjo ant nukentėjusiojo stalo, paėmė ją ir išėjo iš biuro. Išėjęs sugrįžo į hostelį, sumokėjo skolą, po to nuėjo į parduotuvę nusipirkti maisto. Iš piniginės pasiėmė tik pinigus, jų buvo 425 Eur, taip pat matė, kad piniginėje yra kortelės, be kita ko, banko kortelė, bet kaltinamasis nelietė jų. Likusius pinigus atsitiktinis žmogus padėjo išsiųsti į draugo, esančio ne Lietuvoje, sąskaitą. Piniginę laikė viešbutyje, sofos viduje. Sunku paaiškinti, kodėl negrąžino piniginės. Daugiau kaip mėnesį laikė piniginę. Gailisi dėl padarytų veiksmų.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis E. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Mažojoje bendrijoje maždaug (duomenys neskelbtini) mėnesį kurjeriu pradėjo dirbti asmuo iš (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) dėl netinkamo darbo nusprendė atleisti. Jis pasirašė atleidimo dokumentus, buvo paaiškinta, kad atlyginimas bus sumokėtas po kelių dienų, nes buhalterė negali taip greitai sutvarkyti visų dokumentų, tačiau asmuo išėjo nesupratęs. 2023 m. gruodžio 13 d. apie 11.30 val. jis buvo savo biure, esančiame (duomenys neskelbtini), kai atėjo tas pats asmuo iš (duomenys neskelbtini), pradėjo su juo konfliktuoti, klausti, kur yra jo pinigai už gruodžio mėnesį. Bandė paaiškinti, kad pinigai bus sumokėti, kai buhalterė sutvarkys dokumentus. Asmuo iš (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jam dabar labai skubiai reikia pinigų, buvo atsakyta, kad tai yra neįmanoma, nes įmonė yra oficiali ir taip nėra daroma. Po šių žodžių asmuo iš (duomenys neskelbtini) apsidairė ir, stovėdamas kitoje biuro stalo pusėje, nei nukentėjusysis, staigiu judesiu persisvėręs per stalą, savo rankomis padarė staigų judesį link jo piniginės, kuri buvo ant spintelės šalia stalo, kartu su kitais daiktais. Po šių veiksmų E. K. sureagavo ir, gindamas savo turtą, asmenį švelniai pastūmė nuo spintelės. Šis atsitraukė nuo daiktų, nenukrito, pasitraukęs kelis metrus, pradėjo konfliktuoti, jam grasinti, kumščiais bandydamas jam trenkti. Nukentėjusysis, gindamasis nuo jo veiksmų, pargriovė jį ant žemės ir, nenaudodamas jėgos, laikė jį prispaudęs. E. K., laikydamas asmenį iš (duomenys neskelbtini), sakė, kad kvies policiją ir kad jis pasišalintų iš biuro. Po šių žodžių asmuo iš (duomenys neskelbtini) nebepuolė, buvo paleistas ir šis išėjo iš biuro. Iš karto, kai asmuo iš (duomenys neskelbtini) išėjo, po grumtynių jis pamatė, kad grumtynių metu nuo spintelės nukrito jo daiktai, šie nebuvo apgadinti, tačiau, dedant daiktus atgal, ant spintelės pastebėjo, kad tarp daiktų trūksta jo piniginės su joje buvusiais daiktais. Tikrai įsitikinęs, kad piniginė prieš tai buvo ant spintelės, iš karto pradėjo skambinti asmeniui iš (duomenys neskelbtini), kuris nekėlė telefono, atmetinėjo skambučius. Kadangi turėjo susirinkimą, E. K. parašė jam žinutę, kad šis atvažiuotų apie 15 val. Asmuo iš (duomenys neskelbtini) atrašė, kad jis keliauja į (duomenys neskelbtini), galbūt ateis pas nukentėjusįjį, kai grįš iš (duomenys neskelbtini). E. K. iš karto atsisėdo į automobilį ir pats pradėjo ieškoti to asmens, kuris toliau piktybiškai atmetinėjo telefono skambučius. Žinojo viešbutį, kuriame asmuo iš (duomenys neskelbtini) buvo apsistojęs, paskambino į viešbutį ir paklausė, ar asmuo yra pas juos ir susimokėjo už nakvynę, nes šis neturėjo nė kiek pinigų ir negalėjo susimokėti už nakvynę, todėl prašė pinigų. Viešbučio administratorė atsakė, kad asmuo susimokėjo už nakvynę 80 Eur. Kai tai sužinojo, atvyko į hostelį, esantį (duomenys neskelbtini). Asmuo iš (duomenys neskelbtini) stovėjo pirmame aukšte, prie registratūros, gėrė alų. Priėjęs prie asmens, klausė, kur yra jo piniginė ir daiktai, buvę joje. Šis atsakė, kad neturi piniginės, tačiau po kažkiek laiko pakeitė savo versiją ir pasakė, kad piniginę turi kažkoks jo draugas, neįvardijo koks. Jiems būnant hostelyje, E. K. iškvietė policiją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, viską paaiškino jiems. Asmuo iš (duomenys neskelbtini) sakė policijos pareigūnams, kad piniginę su dokumentais ir pinigais turi jo draugas, kurio duomenų nežino, bandant jam skambinti, jo telefonas buvo išjungtas. Tuomet su policijos pareigūnais ir asmeniu iš (duomenys neskelbtini) užėjo į hostelį, administratorei leidus, kartu nuėjo į kambarį, kuriame buvo apsistojęs asmuo iš (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas patikrinus kambarį, jokių jo pavogtų daiktų, dokumentų surasta nebuvo. Dingusi piniginė buvo rudos spalvos ir išskirtinė, atpažintų ją, ją vertina 80 Eur. Piniginėje buvo 3 vnt. „Bitės“ operatoriaus SIM kortelės, jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, jo vardu išduota pasibaigusio galiojimo asmens tapatybes kortelė, degalinių „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė, „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), su lipdukais su banko kortelės PIN kodu ir prisijungimais prie interneto banko, asmeninė AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduota jo vardu, 425 Eur (4 vnt. kupiūrų buvo po 100 Eur, 1 vnt. kupiūra buvo 10 Eur ir 3 vnt. kupiūrų po 5 Eur). Bendra jam padaryta turtinė žala yra 505 Eur (1 t., b. l. 64–66).

Nukentėjusysis E. K., papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad lieka prie savo pirminių parodymų, jam buvo grąžinti pavogti daiktai, t. y. rudos spalvos piniginė, jo vardu išduoti dokumentai ir kortelės: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2023 m. sausio 14 d. iki 2033 m. sausio 14 d., asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2023 m. liepos 17 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodai, degalinės „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) su ant lipduko užrašytu PIN kodu, „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2025 m. liepos mėn., parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), Degalinės „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), dvi „Bitės“ SIM korteles. Atpažįsta minėtą piniginę. Piniginėje, kaip minėjo, buvo 425 Eur (4 vnt. kupiūrų buvo po 100 Eur, 1 vnt. kupiūra buvo 10 Eur ir 3 vnt. kupiūrų po 5 Eur), kurie nerasti ir jam negrąžinti. Piniginę vertina 80 Eur. Iš viso dėl šio įvykio jis patyrė 505 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 69–71).

2024 m. sausio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad E. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 75–83).

Liudytojas K. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. gruodžio 13 d. dirbo su kolega T. V., kai apie 15 val. gavo pranešimą dėl vagystės. Atvažiavus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo E. K., šalia stovėjo (duomenys neskelbtini) pilietis. (duomenys neskelbtini) pilietis paaiškino, kad paėmė piniginę ir atidavė draugui, po to aiškino, kad pametė piniginę, negalėjo pateikti draugo duomenų, nes nežinojo. Jam buvo pasiūlyta paskambinti draugui, tačiau jis neprisiskambino. Liudytojas taip pat skambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. Daugiau (duomenys neskelbtini) pilietis nieko neaiškino (1 t., b. l. 90–93).

Liudytoja M. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba hostelyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), administratore. Šiame hostelyje buvo apsistojęs gyventi (duomenys neskelbtini) pilietis, kurio pavardė D., vardo pasakyti negali, nes nepamena. Tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) pilietis gyveno hostelyje, jis nuolat buvo skolingas. (duomenys neskelbtini) pilietis visiškai atsiskaitė už gyvenimą hostelyje 2023 m. gruodžio 13 d. (1 t., b. l. 96–98).

Liudytoja L. A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba hostelio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), vadove. 2023 metų gruodžio mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, jų gyventojas vardu D., kitų duomenų pasakyti negali, tam tikrą laiką, kiek pasakyti negali, gyveno hostelyje. Kiek žino, jis dirbo pavėžėju, jo darbdavio nepažinojo asmeniškai. Minėtas gyventojas buvo skolingas hosteliui pinigų, tačiau kiek nepamena. Galimai 2023 m. gruodžio 13 d. jis buvo hostelio apačioje, ji eilinį kartą priminė jam, kad jis turi sumokėti skolą už gyvenimą, jeigu nesumokės bus iškraustytas iš hostelio. Asmuo paskambino, kaip vėliau suprato, savo darbdaviui, kurio prašė pinigų, bendravo su juo angliškai. Baigęs pokalbį, jis pasakė, kad pats eis pas darbdavį prašyti pinigų ir su juo aiškintis, ir išėjo iš hostelio. Kelinta tai buvo valanda, pasakyti negali, bet tai buvo iki pietų. Galimai po 2–3 h (duomenys neskelbtini) pilietis grįžo ir ji matė, kaip jis grynaisiais atsiskaitinėjo su administratore už gyvenimą hostelyje. Jis visiškai atsiskaitė su hosteliu. Grįžęs asmuo turėjo maišą su maisto produktais, alų rankose ir pinigų, kadangi atsiskaitė už viešbutį. Anksčiau nematė, kad jis kada nors būtų pirkęs maisto produktų (1 t., b. l. 105–107).

2023 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas MB „(duomenys neskelbtini)“ biuras, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13 – 22).

2023 m. gruodžio 18 d.–2023 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kai 2023 m. gruodžio 13 d. apie 14.58 val. E. K. skambino dėl pavogtos piniginės (1 t., b. l. 23–25).

2023 m. gruodžio 19 d.–2023 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra (1 t., b. l. 26–28).

2024 m. sausio 4 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, kuriuos pateikė hostelio „(duomenys neskelbtini)“ administracija, apžiūra (1 t., b. l. 29–34).

2024 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota E. K. priklausančios piniginės ir joje esančių daiktų apžiūra (2 t., b. l. 39 – 43).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. N. D. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. N. D. teisiamojo posėdžio metu prisipažino bylai reikšmingu laiku pagrobęs nukentėjusiajam E. K. priklausančią piniginę, kurioje buvo 425 Eur, taip pat mokėjimo kortelės. Kaltinamasis nurodė, kad jis matė bent vieną mokėjimo kortelę, taigi jis suprato įgijęs tokį dalyką. Minėtus D. N. D. parodymus patvirtina nukentėjusiojo E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. sausio 23 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas nukentėjusiojo parodymų patikrinimas, jo telefoninis skambutis Bendrajam pagalbos centrui, kurio apžiūra užfiksuota 2023 m. gruodžio 18 d.–2023 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokole, nukentėjusiajam priklausančios piniginės apžiūros rezultatai, užfiksuoti 2024 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokole. Netiesiogiai kaltinamojo kaltę įrodo liudytojų K. Š., M. K. ir L. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymais.

D. N. D. pagrobto svetimo turto vertė – 505 Eur – viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo neteisėtai įgytos kortelės, kurios nurodytos kaltinime, laikytinos elektroninėmis mokėjimo priemonėmis BK 214 straipsnio prasme.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad D. N. D. veikė tiesiogine tyčia.

D. N. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

D. N. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. N. D. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena nusikalstama veika nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis) priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita nusikalstama veika finansų sistemai (BK 214 straipsnio 1 dalis) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

D. N. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. N. D. vieną kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn (2 t., b. l. 83–84), baustas administracine tvarka, nesumokėjo baudų (2 t., b. l. 88–90). Kaltinamasis iki laikino sulaikymo ir suėmimo neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, nedirbo (2 t., b. l. 96), nors vedęs, tačiau vyksta skyrybų procesas. D. N. D. taip pat ieškomas, nes dėl jo priimtas sprendimas dėl grąžinimo (išsiuntimo) į kilmės valstybę.

Teismas nemano, kad yra teisinis pagrindas skirti D. N. D. už padarytus nusikaltimus baudą, nes jam anksčiau buvo paskirta bauda už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau tokios bausmės rūšies paskyrimas nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui. Be to, iki laikino sulaikymo ir suėmimo D. N. D. nedirbo. Teismas taip pat nemano, kad kaltinamajam tikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis, kaip minėta, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl jo priimtas sprendimas dėl grąžinimo (išsiuntimo) į kilmės valstybę, todėl tokios bausmės rūšies vykdymas būtų apsunkintas.

Atsižvelgiant į D. N. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę ir kitas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus:

1) už nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą 40 parų arešto bausmę;

2) už nusikaltimo, nustatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Minėtų bausmių paskyrimas, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

D. N. D. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 5 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 40 parų arešto – bausmę, ir D. N. D. paskirti subendrintą bausmę – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas, bendrindamas bausmes, taiko bausmių apėmimo būdą, nes kaltinamasis vienu metu pagrobė piniginę su pinigais, kartu neteisėtai įgijo elektronines mokėjimo priemones, t. y. nusikalstamos veikos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Tokios išvados nepaneigia tai, kad D. N. D. neteisėtai elektronines mokėjimo priemones laikė tam tikrą laiką, kol jas surado policijos pareigūnai, nes BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta nuo bent vienos iš alternatyvių veikų padarymo (šiuo atveju neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo).

Teismas nemano, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti D. N. D. bausmės vykdymo atidėjimą, nes kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl jo priimtas sprendimas dėl grąžinimo (išsiuntimo) į kilmės valstybę.

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusysis E. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur turtinės žalos atlyginimo – dėl vagystės patirta 505 Eur turtinė žala ir piniginėje buvusių dokumentų naujas užsakymas sudaro 95 Eur (1 t., b. l. 84).

Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. N. D. bylai reikšmingu laiku ir vietoje pagrobė E. K. priklausančią piniginę, kurioje buvo 425 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam buvo grąžinta piniginė, todėl jos vertė nėra priteisiama iš kaltinamojo. Nors E. K. nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių naujų dokumentų užsakymą, tačiau nustatyta, kad D. N. D. pagrobtoje piniginėje buvo nukentėjusiojo dokumentai, kaltinamasis gana ilgai laikė piniginę, kol policijos pareigūnai paėmė ją (daugiau kaip mėnesį). Todėl nėra abejonių, kad nukentėjusysis turėjo imtis priemonių užsisakyti naujus dokumentus. E. K. nurodyta pinigų suma – 95 Eur – nėra laikytina pernelyg didele ir neproporcinga. Be to, D. N. D. sutiko su pareiga atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo priteisiama 520 Eur turtinės žalos atlyginimo E. K. naudai.

VI. Kiti klausimai

D. N. D. byloje yra taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Keisti šią kardomąją priemonę į švelnesnę nėra pagrindo, nes kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl jo priimtas sprendimas dėl grąžinimo (išsiuntimo) į kilmės valstybę. Atsižvelgiant į tai, būtų apsunkintas bausmės vykdymas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. N. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2023 m. gruodžio 13 d.) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančias kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 23 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį D. N. D. gynusios advokatės darbo užmokestį (2 t., b. l. 177–182). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju D. N. D. nemokėjo proceso kalbos, todėl gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. N. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 40 parų arešto bausmę.

D. N. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 5 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 40 parų arešto – bausmę, ir D. N. D. paskirti subendrintą bausmę – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. N. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) mėnesių ir 10 (dešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią D. N. D. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į D. N. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2023 m. gruodžio 13 d.) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. N. D. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. D. N. D. išbuvus suėmime laiką, kuris atitiks laisvės atėmimo bausmės dydį, D. N. D. laikyti kaip atlikusį bausmę ir jį nedelsiant paleisti.

Iš D. N. D. priteisti nukentėjusiajam E. K. 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

D. N. D. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti (duomenys neskelbtini) kalėjimo, kuriame suimtas yra D. N. D., administracijai.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esančias kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Iš D. N. D. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 23 d. pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (D. N. D. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo vertimo išsiuntimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.