Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo D. R. gynėjui Vladui Incui ir atstovei pagal įstatymą E. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 straipsnio 1dalį laisvės atėmimo bausme 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1d., 2d., 82 str. 1d. 3p.,5p. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonės: 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; taip pat nuteistasis įpareigotas 12 mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir tokiam pat terminui jam uždrausta lankytis vietose, kuriose daroma neigiama įtaka nepilnamečio elgesiui, t.y. pasilinksminimo vietose, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais.

Nuosprendžiu tenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys ir solidariai iš nuteistųjų D. R. bei D. Č. priteista 3000 (trys tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti ir 595 (penki šimtai devyniasdešimt penki) litai turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam B. D..

Nuosprendžiu taip pat nuteistas D. Č., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. pagal LR BK 284 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis ir D. Č. 2007-12-08, apie 19.00val. viešoje vietoje, Kaune, 11–ojo maršruto troleibuse, važiuojančiame P.Lukšio gatve, veikdami bendrai, dėl chuliganiškų paskatų necenzūriniais žodžiais iškeikė B. D., spardė jį į kojas ir kitas kūno vietas, tokiais įžūliais veiksmais ir patyčiomis abu kaltinamieji nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. prašo nuosprendį pakeisti ir skirti švelnesnę bausmę. Mano, kad nuosprendis per griežtas, priimtas nepilnai įvertinus visas bylos aplinkybes bei nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Taip pat, mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis ir be pagrindo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nuteistasis visiškai neprisipažino kaltu ir veiką padarė bendrininkaudamas, neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nesunkus. Teismo nurodyta aplinkybė, kad jis visiškai neprisipažino kaltu, apelianto manymu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes savo kaltę nuteistasis teigia pripažinęs iš dalies ir tai užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio protokole, pripažino, jog du ar tris kartus spyrė nukentėjusiajam, prisipažinimą, nuteistojo manymu, patvirtina ir atsiprašymas, patvirtinimas paskutinio žodžio metu, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, teigia, kad jokio susitarimo veikti bendrai nebuvo, bendro tikslo neturėjo, nebuvo pasiskirstymo vaidmenimis. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai tenkino civilinį ieškinį, nes nukentėjęs nepareiškė civilinio ieškinio iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, nuteistojo teigimu, nukentėjusysis civilinio ieškinio apskritai nepareiškė, žalos dydis teisme nebuvo įrodinėjamas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo atstovė pagal įstatymą ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę nepilnamečiui, vadovaujantis LR BK 91 straipsnio 1 dalimi, teismas taip pat atsižvelgia ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę, ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmės nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jei nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. R. nusikalto būdamas dar labai jauno amžiaus, nepilnametis, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis yra anksčiau padaręs tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo kėsintasi ne tik į svetimą turtą, tačiau ir asmens sveikatą. Teismo 2006-12-28 nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės D. R. atleistas tikintis, kad tokiu būdu įmanoma jį pataisyti. Jam buvo skirtos auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau šią nusikalstamą veiką D. R. padarė nepasibaigus skirtų auklėjamojo poveikio priemonių terminui. Nors nusikaltimas dėl kurio apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ir nėra sunkus, tačiau nusikalstamos veikos pasekoje buvo sužalotas žmogus, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jam padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žala. Nuteistojo D. R. padarytas nusikaltimas tyčinis, pasireiškiantis ypatingu įžūlumu, nes tyčiotasi ir vartotas fizinis smurtas iš akivaizdžiai negalinčio adekvačiai pasipriešinti senyvo amžiaus žmogaus. Šios aplinkybės rodo, kad D. R. nesitaiso, išvadų dėl savo elgesio nedaro, nelinkęs keisti savo gyvenimo būdo ir nusikalstamo elgesio. Be to, mokymo įstaigoje charakterizuojamas neigiamai, mokosi nepatenkinamai, be svarbių priežasčių praleidinėja pamokas, konfliktuoja su mokytojais, nereaguoja į pastabas, trukdo vesti pamokas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis teismo parodyto jam pasitikėjimo, jog nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti pakanka ir kitų priemonių, nepateisino, nes nusikalto auklėjamojo poveikio priemonių taikymo metu. Šios aplinkybės taip pat rodo nuteistojo cinišką požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias moralės taisykles, o taip pat patvirtina, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro ir švelnesnės poveikio priemonės yra nepakankamos pasiekti LR BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus. Kitos rūšies bausmių, kaip tik terminuotas laisvės atėmimas, pakeisti nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams nepakanka. Dėl šių aplinkybių laisvės atėmimo bausmė nuteistajam skirta pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Teismo išvada dėl šios bausmės rūšies parinkimo motyvuota ir pagrįsta bylos medžiaga.

Nustatydamas bausmės trukmę, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 bei 91 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltės formą - nusikaltimas nesunkus, tyčinis, baigtumą- baigtas nusikaltimas, įvertino nuteistojo jauną amžių ir tai laikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, būtent tai, kad D. R. nusikalto bendrininkaudamas ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nuteistajam BK 92 straipsnio pagrindu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, kas rodo, jog teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkaujant. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Bendrininkaujant svarbu tai, kad veikiant bendrininkams palengvėja pačio nusikaltimo padarymas, t.y. bendrininkai vienas kitam palengvina nusikaltimo darymą. Susitarimas dėl bendrų veiksmų gali kilti bet kurioje nusikaltimo darymo stadijoje, būti spontaniškas ir išreiškiamas ne tik išankstiniu konkrečių veiksmų aptarimu, suderinimu, tačiau gali būti žodžiais ir neišreikštas, išreikštas konkliudentiniais veiksmais - mimika, gestu, ar kitu poelgiu, neveikimu, reiškiančiu, parodančiu pritarimą kito asmens daromiems veiksmams. Pažymėtina, kad ir bendrininkų grupei iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas nėra būtini bendrininkų požymiai.

Byloje nustatyta, kad abu nuteistieji atitinka bendrininkavimo subjekto požymius, matė vienas kito veiksmus, jiems neprieštaravo. D. R., prieš tai realizavęs objektyviuosius viešosios tvarkos pažeidimo požymius - iškeikęs nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, matydamas kaip kitas nuteistasis vartojo smurtą, D. R. savo veiksmais - spardydamas parkritusį, gulintį ant troleibuso grindų nukentėjusįjį, ne tik išreiškė sutikimą, pritarimą kito bendrininko veiksmams, bet taip pat ir pats realizavo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nuteistieji veikė bendrai, matė ir suvokė, jog kiekvieno iš jų atliekami veiksmai palengvina nusikaltimo darymą ir to norėjo. Nors nebuvo išankstinio susitarimo, nebuvo detalaus tikslo, veiksmų aptarimo, tačiau kaip jau minėta aukščiau tai nėra būtina pripažįstant asmenis bendrininkavus darant nusikaltimą. D. R. pritarimą, sutikimą kito nuteistojo veiksmams, nuteistasis parodė savo veiksmais- tyčiodamasis ir spardydamas nukentėjusįjį. Aptartos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad nuteistieji veikė bendrai, suvokė vienas kito veiksmus, objektą, į kurį kėsinasi, veikė bendrininkaudami, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir teismas pagrįstai į ją atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę.

Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė nuteistojo neprisipažinimą, nepagrįsta ir turi būti atmesta, nes teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, jog atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laiko tik dvi aplinkybes, būtent tai, kad veika padaryta bendrininkaujant ir apsvaigus nuo alkoholio. Teismas į nuteistojo neprisipažinimą atsižvelgė vertindamas nuteistojo asmenybę. Nors nuteistasis nurodo, kad teismo išvada dėl neprisipažinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes teigia kaltę pripažinęs iš dalies, šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas. D. R. nepripažino esminės aplinkybės, būtinojo nusikaltimo sudėties požymio- savo kaltės, tyčios, ir teigė, kad tai nukentėjusysis kaltas dėl kilusio konflikto, tačiau byloje nenustatytos jokios nuteistojo elgesį pateisinančios aplinkybės ar aplinkybės, šalinančios jo atsakomybę. Dėl šių aplinkybių nuteistojo dalinis prisipažinimas taip pat negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas įvertino visų aptartų aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį ir pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Įvertinus tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, išskyrus jo jauną amžių, nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios daro patį nusikaltimą pavojingesnį, lyginant jei jis būtų padarytas vieno asmens, nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, nusikaltimas pasižymi ypatingu visuomenės moralės normų negerbimu ir įžūlumu. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė nors ir didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau nėra aiškiai per griežta, adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumui, tinkama ir teisinga realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Teisinio pagrindo ją švelninti nėra.

Apeliantas skunde taip pat teigia, jog nepagrįstai priteistas civilinis ieškinys, nes jis byloje nepareikštas, teismo posėdyje žalos dydis netirtas. Šis skundo argumentas dalyje dėl neištirto žalos dydžio teisingas, kitoje dalyje nepagrįstas ir atmestinas. Pirmosios instancijos teismas netyrė nukentėjusiajam padaryto žalos dydžio teismo posėdyje, tačiau šis trūkumas pašalintinas apeliacinės instancijos teisme.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Vadovaujantis LR BPK 112 straipsnio 1 dalimi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turi būti pareiškiamas iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civilinis ieškinys turi atitikti civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus, t.y. turi būti pareiškiamas raštu, nurodomas atsakovas, ieškinio pagrindas ir dalykas. Byloje nukentėjusiojo civilinis ieškinys nors ir neįformintas atskiru procesinius dokumentu, tačiau jis atitinka visus civiliniam ieškiniui keliamus reikalavimus. Nukentėjusiojo nurodytas ieškinio reikalavimas- prašomas priteisti žalos dydis, aplinkybės pagrindžiančios tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį, pagrindas, t.y. nusikaltimo padarymo aplinkybės, asmenys, iš kurių prašoma priteisti nusikaltimu padarytą žalą, nurodytos rašytiniame ir nukentėjusiojo pasirašytame liudytojo apklausos ir liudytojo papildomos apklausos protokoluose. (t.1. b.l. 13, 15) Tokiu būdu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas tinkamai ir laiku, nepažeidžiant LR BPK 112 str. nuostatų. Teisme nukentėjusysis ieškinį palaikė, prašė priteisti 3000 lt. neturtinei žalai atlyginti ir 595 lt. turtinei žalai atlyginti. Byloje ištirta ir nustatyta, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Nukentėjusiojo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro nusikaltimo metu sugadinti daiktai: mobilaus ryšio telefonas -120 lt, rankinis laikrodis-180 lt, nuskelta farfuratoriaus rankena-50 lt, sudaužytas drelės korpusas ir nuskeltas jungiklis-150 lt, sutrūkę penki metalo pjovimo diskeliai-35 lt, suplėšytas džemperis-40 lt ir kuprinė-20 lt. Nukentėjusiojo nurodyta patirta turtinė žala reali ir pagrįsta.

Neturtinę žalą LR CK 6.250 str. apibrėžia, kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas vadovaujasi CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d. bei 2.282 str. nurodytais kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl numatoma piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Atlygintinos neturtinės žalos ribų įstatymas nenustato. Sprendžiant šį klausimą, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis buvo spardytas ir iškeiktas dviejų jaunuolių viešoje vietoje – stotelėje bei troleibuse, nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai, kas patvirtina, jog jis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, emocinį stresą, be to, nukentėjusiajam po šio įvykio pablogėjo sveikata. Įvertinus nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pobūdį, pavojingumą, nuteistųjų jauną amžių ir realias galimybes atlyginti priteistą žalą, teisėjų kolegija dar išvadą, kad priteistinos neturtinės žalos dydis – 3000 lt. atitinka padaryto nusikaltimo ir jį padariusių asmenų pavojingumą, nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir neprieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmės, padarytos ištyrus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstos bylos medžiaga ir yra teisėtos, civilinis ieškinys tenkintas ir priteistas iš nuteistųjų pagrįstai. Nuosprendį keisti ar naikinti skundo motyvais nėra teisinių pagrindų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.