- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- AN2-51-365/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00754-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (A. B.) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. A. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį nubaustas 800 EUR bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių. A. B. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 31 d. 07:10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot Expert“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,66 (po paklaidos 0,64) promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn ptarauktas A. B. apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, prašė panaikinti Nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama Nutartis) A. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus, o jį padaręs asmuo nepasižymi savybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nuobaudų tikslai bus pasiekti be specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinus jos terminą, darė išvadą, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas šiuo atveju negalimas. Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad Nutarime nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas teisingai, konstatavo, jog Nutarimą naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl A. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu A. B. (toliau – ir apeliantas) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį pakeisti ir už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatatas, specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę atimti trumpesniam terminui nei imperatyviai numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimalus terminas. Apeliantas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų praktiką dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo, nesutikdamas su teismo išvadomis, mano, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo tinkamai neapsvarstė, todėl mano, jog skundžiama Nutartis turi būti keistina dėl žemiau išdėstytų motyvų:
4.1. Teismas suabsoliutino aplinkybę, kad apeliantas 3 kartus baustas už KET. Apylinkės teismas neatsižvelgė per kokį laikotarpį buvo baustas už šiuos KET pažeidimus, kokios baudos paskirtos, koks jų periodiškumas. Pažymima, kad per 5 vairavimo metus už padarytus 3 KET pažeidimus paskirtos baudos yra iki 15 eurų, jos sumokėtos laiku. Šiuos pažeidimus apeliantas vertina kaip netinkamus jauno žmogaus poelgius ir šiuo metu jis jau yra subrendęs atsakingam vairavimui. Vien pats faktas, kad praeityje jis buvo padaręs smulkių KET pažeidimų, negali būti pagrindas nevertinti kitų skunde išdėstytų aplinkybių ir vienareikšmiškai netenkinti apelianto skundo.
4.2. Teismų praktikoje pažymima, kad nors vairavimas neblaiviam yra šiurkštus pažeidimas, tačiau tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Teismas nevertino konkrečių 2019 m. rugpjūčio 31 d. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, o tik apsiribojo „sausu konstatavimu“, kad padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Akcentuojama, jog apeliantas automobilį vairavo rajoniniu keliu, šeštadienį, sausą, šviesų vasaros rytą. Vairuojantis automobilį jis buvo sustabdytas 7 val. 10 min., tuo tarpu alkoholinius gėrimus apeliantas vartojo iš vakaro apie 19 val. ir baigė apie 23 val., jo vartojo nedaug, kėlėsi 6 val. 30 min., jautėsi puikiai, todėl drąsiai sėdo prie automobilio vairo, nepagalvojęs, kad dėl išvakarėse išgerto alkoholio jis nėra tokios būsenos, jog negali vairuoti automobilio. Atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas nevengė administracinės atsakomybės, iš karto pareigūnams sąžiningai ir nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes. Apelianto vertinimu aplinkybės, kad alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, o vairuojama kitos dienos ryte, veiką daro mažiau pavojingą, ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl asmens padarytos veikos pavojingumo laipsnio. Be to, šiuo atveju nebuvo įvertinta, kad žala nepadaryta, kad nebuvo pažeisti kiti KET reikalavimai. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas važiavo kartu su dviem įmonės pardavėjomis, todėl jis pats įtaręs, kad jo kraujyje dar likę alkoholio, visai nebūtų vairavęs automobilio, o jo valdymą iškart perdavęs kuriam nors kitam, kartu su juo važiavusiam asmeniui. Be to, kuomet su apeliantu važiavusios pardavėjos būtų įtarusios, kad šis yra neblaivus, jos jokiu būdu nebūtų leidusios A. B. vairuoti.
4.3. Teismas ignoravo ir kitus teigiamai apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad būdamas jauno amžiaus (23 metų) jis: sugebėjo laiku sumokėti milžinišką piniginę baudą, nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad A. B. piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, nėra valstybės išlaikytinis, dirbantis. Šiuo metu atlieka karinę tarnybą, iki tarnybos dirbo, aktyviai ūkininkavo, sportavo, lankė muzikos mokyklą, yra kraujo donoras, (duomenys neskelbtini) parapijoje du metus visuomeniniais pagrindais dirbo zakristijonu, patarnautoju, šios bažnyčios klebonas T. A. apeliantą charakterizuoja kaip jautrų, atsakingą, darbštų, mylintį bažnyčią ir tarpininkauja, kad iš pastarojo nebūtų atimta teisė vairuoti (įrodymai byloje). Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – apeliantas pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai galėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nenustatyta. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog automobilio vairavimas būnant neblaiviam – buvo atsitiktinis įvykis.
4.4. Pabrėžiama, jog nors šiuo metu apeliantas nedirba (duomenys neskelbtini), tačiau atliekant nuolatinę privalomąją karinę tarnybą, jam teisė vairuoti transporto priemones taip pat reikalinga, nes priešingu atveju, jis neįsisavina visų karinės tarnybos perteikiamų įgūdžių. Be to, akcentuoja, kad tarnybą apeliantas atlieka (duomenys neskelbtini), jam iki namų yra 338 km., todėl teisė vairuoti apeliantui reikalinga laiku pasiekti tarnybą, be to, neturėdamas šios teisės, jis priverstas nevykti namo, dėl ko patiria labai didelius suvaržymus bei netekimus. Atlikęs karinę tarnybą jis toliau tęs darbą, todėl teisė vairuoti jam bus reikalinga darbe. Taip pat liko neįvertintos aplinkybės apie tai, kad jis padeda mamai ūkyje, kuri turi 60 ha. Akcentuojama, jog apeliantas pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. jis jau neturi teisės vairuoti, dėl to vertina, kad tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinės poveikio priemonės tikslai iš dalies jau įgyvendinti, o auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų jis patirs ir baigdamas papildomus vairuotojų mokymus.
4.5. Apibendrindamas skundo argumentus apeliantas nurodo, jog per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar pilnai suvokia savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas, nes jau vien pats administracinio nusižengimo bylos procesas yra labai nemalonus. Teigia, jog dėl nusižengimo apeliantas labai gailisi, smerkia save, todėl tikimybė, kad ateityje tai pasikartos yra visiškai nereali. Akcentuoja, jog atlikdamas karinę tarnybą jis taip pat mokosi atsakingumo, pareigingumo, saugoti ir gerbti įstatymų saugomas vertybes, todėl ateityje yra pasiryžęs jokių pažeidimų niekada nedaryti, sprendimus priimti atsakingai.
5. Atsiliepimas į A. B. apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde nėra ginčijama kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas paskirtos administracinio poveikio priemonės apimtyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojui, užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1100 Eur ir, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Institucijos nutarimu pažeidėjui paskirta minimali 800 Eur bauda ir nustatytas minimalus 12 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teismas suabsoliutino byloje esančias neigiamas aplinkybes – transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir taip neva nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertintinos kaip deklaratyvios ir nesudaro pagrindo vertinti skundžiamą nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
8. Kaip ir minėta, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių. Įstatymų leidėjas, neblaiviems asmenims nustatydamas tokią griežtą atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, pabrėžė komentuojamo administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą, todėl šios atsakomybės švelninimas ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, priešingai nei vertina apeliantas, galimas tik išimtiniais atvejais, nekeliančiais abejonių dėl asmens neteisėtų veiksmų atsitiktinumo bei jo, kaip itin pavyzdingos, asmenybės vertinimo.
9. Vertinamu atveju, A. B. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų ir toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. A. B. skunde išdėstyti argumetai, kad jis administracinį nusižengimą padarė sąžiningai klysdamas, t. y. kadangi alkoholį vartojo iš vakaro ir ryte jis visiškai nesijautė apsvaigęs ir nesitikėjo, kad jam gali būti nustatytas didesnis nei leistinas girtumas, niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ar kaltės. Pirmosios instancijos teismo išvadų nekeičia ir tai, kad po paklaidos pritaikymo jo neblaivumo laipsnis buvo 0,64 prom. Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, ir vien pats faktas, kad A. B. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, įvertinus dar ir nustatytą neblaivumo laipsnį (0,64 promilės po paklaidos), rodo tik tai, jog administracinį nusižengimą A. B. padarė tyčia, o ne dėl neatsargumo. Be to, A. B. padaryto KET pažeidimo negalima vertinti ir kaip atsitiktinio.
10. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. B. nuoširdžiai gailisi, neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, nėra valstybės išlaikytinis, dirbantis, bažnyčos klebono charakterizuojamas teigiamai, apygardos teismo nuomone, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Būtent šių aplinkybių visuma ir lėmė Institucijos sprendimą, su kuo pagrįstai sutiko ir pirmosios instancijos teismas, skirti A. B. minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą ir minimaliam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kas rodo, jog individualizuojant nuobaudą įvertinti tiek veikos pavojingumas, tiek ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys. Tai, jog apeliantas sumokėjo jam skirtą baudą, šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu.
11. Pagrindo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą nesudaro ir A. B. nurodyti argumentai, susiję su jo šeimos poreikių tenkinimu (ketinimu padėti mamai ūkininkaujant), jo gyvenamosios vietos ir privalomosios tarnybos, o vėliau ir darbo susisiekimu. Abejonių tuo, jog apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Tačiau, pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, nepatogumus kilsiančias jam. Šiuo atveju A. B. nors ir būdamas jauno amžiaus, tačiau turėdamas pakankamą vairavimo stažą (5 metus), teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai, todėl jam kilusios neigiamos pasekmės yra proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, o patiriami nepatogumui nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui. Apylinkės teismas visas paminėtas aplinkybes teisingai įvertino ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju A. B. skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui.
12. Papildomai pažymėtina, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti A. B. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė), nei išskirtinai teigiamo pareiškėjo asmenybės charakterizavimo (byloje nustatyta, jog apeliantas baustas 3 kartus už KET pažeidimus) ar kitų ypatingų aplinkybių, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju bus pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.
13. Apeliaciniu skundu tvirtinama, jog apylinkės teismas apsiribojo tik faktu apie ankščiau padarytus KET pažeidimus ir nevertino, kad apeliantas jau nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. neturi teisės vairuoti, dėl ko, A. B. vertinimu, administracinės nuobaudos, tiek administracinės poveikio priemonės tikslai iš dalies jau įgyvendinti. Su tuo sutikti nėra teisinio pagrindo. Kaip pagrįstai akcentavo apylinkės teismas, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog apylinkės teismas A. B. nurodytas aplinkybės išanalizavo ir motyvuotai pagrindė dėl jų nelaikymo išimtinėmis ar išskirtinėmis ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme ir darė išvadą, kad A. B. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą, todėl skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą, o skundą atmetė. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino apelianto nurodytų aplinkybių ir skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, nėra jokio pagrindo.
14. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (A. B.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.