Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V., jos atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui,

žodiniu nuotoliniu būdu viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. šioje byloje buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB „A.“ vadove, šiai bendrovei nepateikus akcininkei D. S. jos 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. liepos 29 d. ir 2021 m. vasario 12 d. paklausimais prašomos ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje nurodytos informacijos, galimai pažeidė akcininkės D. S. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą neturtinę teisę gauti tokią informaciją, tokiu būdu galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

Ši administracinio nusižengimo bylos teisena Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi (b. l. 107–109) pradėta pagal pareiškėjos D. S. (toliau – ir Pareiškėja) atstovės advokatės Lauros Daumantaitės pareiškimą (toliau – ir Pareiškimas) (b. l. 1–6), kuriame nurodyta, kad Pareiškėja yra UAB „A.“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkė. Pareiškėja, realizuodama savo neturtinę teisę gauti informaciją apie Bendrovės veiklą, pateikė Bendrovei 5 (penkis) prašymus dėl informacijos pateikimo (2020 m. birželio 17 d., 220 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. liepos 29 d. ir 2021 m. vasario 12 d.). Bendrovė 2020 m. liepos 10 d. atsakymu pateikė tik dalį informacijos, atsakyme dėl kitos prašomos informacijos nurodydama, kad Pareiškėjos prašymai yra nepagrįsti ir nesukeliantys Bendrovei pareigos tokią informaciją pateikti. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė Bendrovei pretenziją dėl vadovo neteisėtų veiksmų ir informacijos nepateikimo. Bendrovė 2020 m. lapkričio 27 d. atsakyme pakartojo formalius atsisakymo pagrindus, kad likusios prašomos informacijos nepateiks. Pareiškėja 2021 m. vasario 12 d. pakartotinai pateikė prašymą pateikti konkrečius su Bendrovės veikla susijusius dokumentus, tarp jų Bendrovės konfidencialios informacijos sąrašą. Bendrovė 2021 m. vasario 19 d. pateikė atsakymą, kad neturi konfidencialios informacijos sąrašo, kitoje pastraipoje teigiant, jog Pareiškėjos prašoma informacija yra konfidenciali. Pareiškėjos nuomone, Bendrovei neturint patvirtinto konfidencialios informacijos sąrašo, Bendrovė neturi konfidencialios informacijos, todėl Bendrovė neteisėtai atsisakė teikti prašomą informaciją Pareiškėjai pagal 2020 m. birželio 17 d., 2020 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. liepos 29 d. paklausimus. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti šioje dalyje numatytų bendrovės dokumentų kopijas. Teisė gauti ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytą informaciją yra Pareiškėjos neturtinė teisė (ABĮ 16 str. 1 d. 4 p.).

S. V. atstovas advokatas L. Didžiulis atstovaujamosios vardu pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 136–146), kuriais prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes S. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Teismo posėdyje pareiškėja D. S. paaiškino, kad ji norėjo šiais prašymais matyti konkrečias biuro pajamas ir išlaidas, kadangi ten dirbdama matė, kas vyksta su pajamomis ir išlaidomis. Jai išėjus iš UAB „A.“, kurioje ji buvo ir biuro vadove, biuro pajamos sumažėjo. Jai nebuvo aišku, iš ko susidaro sumos pelno nuostolio ir balanso sumos. Ji norėjo peržiūrėti visą informaciją. Ji dirbo UAB „A.“ nuo 2018 m. balandžio 9 d. Dirbo biuro vadove ir pagal individualią veiklą brokere. Ji išėjo 2019 m. balandžio 30 d., nes jautė labai didelį spaudimą iš S. V. ir akcininko A. K.. S. V. yra šios bendrovės akcininkė. Ji (Pareiškėja) bendrovėje turi (duomenys neskelbtini) proc. akcijų. Kai ji išėjo iš bendrovės, po mėnesio įsidarbino kitame biure. Ji yra kaltinama, kad išsivedė darbuotojus, o buvo atvirkščiai. Ji pasirinko dirbti kitoje bendrovėje, nes jai suteikė geras sąlygas. UAB „B.“ jau dirbo trys ar keturi buvę UAB „A.“ darbuotojai. Bendrovė užsiima nekilnojamuoju turtu. Galima teigti, kad UAB „B.“ vykdo panašią veiklą kaip UAB „A.“. Ji jaučia spaudimą iš jų biuro, tą spaudimą jautė ir darbuotojai, kurie išėjo savo noru. Po kurio laiko spaudimas jai didėjo, buvo situacija, kad jai nesumokėjo atlyginimo. Jai A. K. pasakė, kad atlyginimas nebus sumokėtas. Ji pradėjo ieškotis darbo, nes nebegalėjo atlaikyti spaudimo. Tuomet ji kreipėsi į keletą tos pačios srities įmonių. Ji pasirinko UAB „B.“, nes pasiūlė geriausias sąlygas ir ten dirbo jos kolegos, kurie jau buvo išėję iš UAB „A.“. Jie jai patvirtino, kad UAB „B.“ spaudimo nėra, todėl ji pasirinko šį biurą. Kadangi ji yra įmonės akcininkė, ji norėtų gauti dividendus, norėjo įsigilinti, kodėl sumažėjo pelnas, norėjo patikrinti finansinius srautus. Ji, būdama įmonės akcininke, nei karto negavo dividendų. Nebuvo akcininkų susirinkimo dėl dividendų išmokėjimo. Jokių išmokėjimų nebuvo. Kai ji pradėjo dirbti, sužinojo, kad įmonė turi nemažai įsiskonimų. Jie per tą laikotarpį dengė įsiskolinimus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad jai neteikia informacijos, kadangi dirba konkurencingoje įmonėje. Ji nedirba konkuruojančioje įmonėje, dabar yra laisvai dirbantis asmuo. Ji UAB „B.“ pradirbo metus laiko. Jos su UAB „B.“ nesieja santykiai kitų sutarčių pagrindu. Dabar ji vykdo individualią veiklą, susijusią su nekilnojamu turtu, yra tarpininkė. 2020 m. birželio 17 d. ji vykdė individualią veiklą, bet nedirbo jokioje įmonėje. Ji norėjo gauti sistemos duomenis dėl finansinių srautų judėjimo, kokios pajamos iš tikro atėjo į įmonę. Toje sistemoje (CRM) nurodoma, kiek kiekvienas brokeris padarė pardavimų ir bendros pardavimų pajamos, nes jai buvo keista, kodėl jai išėjus išėjo ne mažas darbuotojų skaičius ir kodėl kitų darbuotojų nepriima. Jai neužteko finansinių ataskaitų pateikimo, nes ji nematė, iš ko susideda pajamos ir iš ko susideda išlaidos. Tiesiog ji dirbdama matė galimai jai nepatinkančius veiksmus, dėl to ji norėjo pamatyti, kas vyksta tuo metu, kai ji yra išėjusi. Ji neprašė iniciuoti bendrovės auditą. Ji neturi auditoriaus kvalifikacijos. Negali atsakyti į klausimą, kokiuose įstatymuose numatytas pareigas turėjo ji vykdyti, kad jai reikėjo gauti sistemos duomenis. Ji galėjo gauti akcininkų sąrašą iš viešojo registro. Ji prašė akcininkų sąrašą pateikti bendrovės, nes ši paslauga yra mokama. Ji negali pateikti įrodymų, kokiais būdais bendrovėje gaudavo spaudimą. Jeigu ji gerai pamena, CRM bazėje geriausiai matosi pajamos ir pardavimai. Kai ji atėjo, įmonė turėjo įsiskonimus už praeito biuro nuomą, už komunalinius mokesčius. Ji dirba kaip individualus atstovas, ji neturi įmonės, ji neturi kur jo priimti, ji yra suinteresuota, kad biuras gautų pajamas.

Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovė advokatė A. Beniušienė paaiškino, kad Pareiškėja yra bendrovės UAB „A.“ akcininkė, kuri turi (duomenys neskelbtini) akcijų. D. S., kaip akcininkė, realizuodama savo akcijų bendrovių įstatyme numatytą neturtinę teisę gauti duomenis iš bendrovės apie jos veiklą, kreipėsi į bendrovę su prašymu pateikti informaciją, buvo pateikti net penki prašymai (pristato), kuriais buvo prašoma pateikti informaciją tiek finansinę, tiek iš įmonės duomenų bazių apie vykdomą veiklą, kad susidarytų vaizdą, kas vyksta bendrovėje, nes pagal finansinius duomenis, ji, kaip akcininkė, norėjo tą teisę realizuoti. Kaip matyti iš pareiškimo, S. V. piktybiškai neteikė šios informacijos, akcininkė buvo ignoruojama, jos pateiktos informacijos kiekis buvo formalus, buvo pateikta informacija, kuri buvo skelbiama viešai, kurią akcininkė būtų galėjusi gauti iš registrų, taip pat darbuotojų skaičius, kuris buvo skelbiamas internetiniame rekvizitų puslapyje. Tačiau kitos informacijos neteikė. Taip pat pagal 2020 m. vasario 12 d. paklausimą matyti, kad buvo pateikti protokolai, bet taip pat ne visi, kaip buvo prašoma, tik tie, kurie buvo viešai paskelbti. Buvo rašoma, kad įmonėje nėra konfidencialios informacijos sąrašo, tačiau vis dėlto vadovė teigė, kad tai yra konfidenciali informacija ir neteikiama akcininkei. Mano, kad buvo pažeistos teisės ir pareiškėja turėjo teisę kreiptis šiuo pareiškimu dėl vadovės patraukimo administracinėn atsakomybėn. Vadovė pateikė rašytinių paaiškinimų priedų, kurie nėra net susiję su byla (cituoja 8-ame priedo 2.1 punktą). Norėtų pažymėti, kad šios taisyklės pavirtintos 2019 m. balandžio 4 d., kiek jai žinoma, pareiškėja iš darbo išėjo 2019 m. balandžio 30 d., ji šių taisyklių niekada nebuvo mačiusi ir nebuvo supažindinta. Kyla abejonės dėl šių taisyklių surašymo datos. Priedas Nr. 7 taip pat parengtas 2019 m. balandžio 4 d. Analogiškai šių taisyklių pareiškėja niekada nebuvo mačiusi ir susipažinusi. Matyti, kad šių taisyklių tikslas yra reguliuoti, kaip darbuotojai turėtų dirbti su programa. Tai nėra tos taisyklės, kuriomis vadovė galėjo vadovautis ir neteikti informacijos akcininkei. Taip pat yra pateikta 2017 m. gruodžio 1 d. konfidencialumo sutartis, priedas Nr. 11, kuris yra sudarytas su S. V., šia sutartimi remiasi rašytiniuose paaiškinimuose. Tai rodo, kad ši sutartis riboja informacijos teikimą, bet nori atkreipti dėmesį, kad ši sutartis surašyta ne kaip su vadove, bet kaip su pardavimo atstove. Mano, kad šie priedai nepagrindžia tos aplinkybes, kad vadovė neturėjo teisės teikti informacijos akcininkei, vadovaujantis šiomis taisyklėmis. Jeigu yra laikoma bendrovėje konfidenciali informacija, tai akcininkė gali pasirašyti sutartį dėl įsipareigojimo laikyti šią informaciją paslaptyje ir t. t. Tikrai nebuvo kliūtis, tuo labiau galėjo neteikti šių dokumentų. Yra pertekliniai priedai rašytiniuose paaiškinimuose, kurie nepagrindžia, kad negalėjo pateikti informacijos, tuo labiau galėjo parašyti konfidencialumo sutartį. Rašytiniuose paaiškinimuose akcentuojama tai, kad prašymuose nebuvo nurodoma, kokiu pagrindu ta informacija bus naudojama. Atkreipia dėmesį, kad akcinių bendrovių įstatyme nėra tokio reikalavimo, kad būtinai akcininkas turi pagrįsti, kam ta informacija bus naudojama. Jų nuomone, buvo bandyta suklaidinti teismą.

Teismo posėdyje S. V. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino. Paaiškino, kad CRM bazė sudaro labai didelę įmonės komercinę paslaptį, kadangi CRM duomenų bazėje nėra tik pajamos, ten yra visi duomenys apie klientus, apie parduodamus objektus, apie tai, kokia kaina parduodama ir už kiek. CRM duomenų bazėje taip pat yra brokerių uždirbami komisiniai. Brokeriai nėra jų darbuotojai, tai yra žmonės, dirbantys su įmone pagal tarpininkavimo sutartį, jie visi turi individualias veiklas. Ji negali tų duomenų pateikti, nes ten yra kliento visi duomenys ir uždirbami pinigai. Banko išrašas taip pat yra pakankamai konfidencialus dalykas, nes ten yra klientų sąskaitos, ten yra ta informacija, kurios neturėjo teisės pateikti. D. S. kaltino, kad sumažėjo brokerių skaičius. Jie pateikė teismui įrodymą apie tai, kad D. S. išvedė juos į UAB „B.“, nors toks akcininkės elgesys yra nesuvokiamas. Tvirtinimas, kad D. S. išėjus sumažėjo pajamos, taip pat yra neteisingas, nes tos pajamos nesumažėjo. Vakar vyko akcininkų susirinkimas, kuriame D. S. nedalyvavo, pagal įgaliojimą dalyvavo advokatė. Advokatė uždavė klausimą: „Kodėl lyginant 2019 m. ir 2020 m. pajamos sumažėjo?“. Tai atsitiko todėl, kad pasikeitė buhalterinės apskaitos principas, kurį jiems rekomendavo audito įmonė, bet realiai tos pajamos nesumažėjo, išėjus D. S. įmonė pradėjo veikti pelningai, nes jie, kaip akcininkai, priimdami D. S. į biuro vadovo pareigas pervertino jos pažadus ir mokėjo pinigus, kurių negalėjo mokėti. Visas konfliktas prasidėjo tada, kai jie nematė realaus padaryto darbo, pajamos jų mažėjo, o D. S. sumokėjo labai didelius priedus. Buvo priimtas sprendimas priedą mažinti, dėl to D. S. išėjo pas konkurentus. Dabar D. S. tvirtina, kad nedirba įmonėje, bet pastaroji vis tiek dirba lygiai tokį patį darbą ir ji taip pat gali jų brokerius traukti pas save. Jie informacijos pateikti negali, nes tai yra konkurencinė aplinka. Jie yra frančizės turėtojai, yra gavėjas UAB „A.“, yra daug mažų uždarųjų akcinių bendrovių, kurios naudojasi frančize. Jie turi apribojimus pagal frančizės sutartį, kokius duomenis jie gali pateikti konkurentams. Ji pasitarė su advokatu ir su frančizės gavėju, kiek ji gali duoti duomenų. Visi jai vienodai atsakė, kad D. S. galėtų vykdyti savo kaip akcininkės pareigas, D. S. tikrai nereikia CRM duomenų bazės, kad matytų klientų duomenis, nes jeigu ji mato klientų duomenis, ji gali pasiliki sau klientą. D. S. gali labai laisvai klientui pasiūlyti mažesnę kainą, dėl to šie duomenys negali būti atiduoti konkurentui. Ji yra įmonės akcininkė, turi (duomenys neskelbtini) proc. akcijų. Ji konsultavosi su frančizės gavėju. Ji nekonfliktavo su D. S. prieš jai išeinant iš įmonės. Po to, kai pasakė, kad nebegali tiek mokėti, viskas išsisprendė per kelias dienas, D. S. nustojo vaikščioji ir pateikė prašymą išeiti. Kai yra atliekamas nekilnojamojo turto sandoris, ne visada sandoris, kuris atsispindi CRM, yra atliktas iki galo. Kartais mokamas tik avansas ir pamačius tą informaciją, kad dalis apmokėta, turima sekanti informaciją, koks objektas, kieno. Kadangi D. S. dirba lygiai tą patį darbą ir yra konkurencinė aplinka, tokius klientus pastaroji gali pasiimti sau. Ji neturi ką parodyti, nes darbuotojų skaičius yra pilnai prieinama informacija. Brokeriai nėra darbuotojai, tai yra asmenys, dirbantys pagal individualią veiklą. Buvo pateiktas darbuotojų sąrašas pagal paklausimą. Ji (S. V.) yra vienintelė įmonės darbuotoja ir jai jokie priedai nėra teikiami. Telefono apmokėjimas yra absoliučiai ūkinė veikla, telefonas priklauso įmonei. Ji neturėjo pareigos detalizuoti ūkinę veiklą. Jie pateikė visus protokolus. Jie yra maža įmonė, pas juos akcininkų susirinkimų būna 1-2 per metus. Ji pateikė viską, ką jie turi. Ji negalėjo pateikti bendros sandorių sumos iš CRM duomenų bazės, nes prašymas buvo pateikti ne bendrą sumą, o konkrečiai pagal brokerius ir jų uždirbamas pajamas. Finansinėje atskaitomybėje yra rodoma viskas, kas vyksta įmonėje. Pateikiant kiekvieno brokerio uždirbamus komisinius atlyginimus, ji į konkurento rankas atiduotų informaciją, ar brokeris vertas dėmesio, ar ne. Jeigu jie gautų tokią informaciją, iš karto būtų aišku, kurį brokerį reikia kalbinti į įmonę.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. V. atstovas advokatas Laurynas Didžiulis paaiškino, kad ANK 119 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad tai yra finansinės ataskaitos, yra išvardinami juridinio asmens organų sprendimai, apibendrinant pasako kitų bendrovės dokumentų, kurie yra vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijos. Vadinasi, akcininkas turi gana neribotą prieigą prie tų dokumentų, kurie vieši pagal įstatymus. Jeigu bendrovėje yra nustačiusi įstatuose, tai ir įstatuose nurodytus dokumentus. Toliau eina sakiniai, kurie apibūdina prieigą prie kitų dokumentų ir siejama su kitų įstatymų numatytomis pareigomis. Norėtų akcentuoti, kad ne teisių įgyvendinimu, o su pareigų vykdymu: mokesčių mokėjimo, karo prievolės vykdymu, dar kažkokių viešų prievolių vykdymu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnis apibrėžia sąrašą asmenų, kurie turi teisę inicijuoti nemokumo procesą, tarp jų yra vadovas, kreditorius, taip pat juridinio asmens likvidatorius, bet nėra tokio subjekto kaip akcininkas. Vadinasi, negalima sakyti, kad egzistuoja pareiga šioje situacijoje ir neįrodo kaltinančioji pusė, kad egzistavo pareiga gauti papildomą informaciją, kurios ji pageidavo. Buvo paprašyta tokių papildomų dokumentų ir perteklinių dokumentų: banko sąskaitos išrašų, kurie papuola į kitą kategoriją, taip pat CRM sistemos, kur yra itin jautri informacija konkurencine prasme, toliau darbuotojų skaičiaus pokytį, darbo planus, fiksuotą mokestį, ar teikia papildomus priedus. Jis mato, kad tai yra komercinė paslaptis, darbuotojų skatinimas, lojalumo užtikrinimas. Bendrovė neprivalo teikti atsakymus į klausimus, kokių veiksmų buvo imtasi, ji gali informuoti, kas yra, o ne tai, ko nėra. Negalima pateikti to, ko nėra. Tai yra bendro pobūdžio paklausimas. Teismas yra klaidinamas teigiant, kad teisės normos nesaugo konfidencialios informacijos, t. y. iš konteksto paimamas kasacinio teismo vienos nutarties sakinys civilinėje byloje, kad saugoma konfidenciali informacija. Norėtų pastebėti, kad civilinės teisės normos saugo ir konfidencialią informaciją, be jokio nurodymo įstatyme. Juridinis pagrindas nurodo, kad informacija taip pat yra civilinių teisių objektas. Nuosavybės teise asmuo gali valdyti ir kitą turtą, informaciją ir taip pat teigiama, kad bendrovės pareiga, kuri draudžia daryti žalą, reikalauja elgtis atsakingai ir asmuo (vadovas), atskleidęs konfidencialią informaciją, turėtų atsakyti prieš bendrovę. Norėtų paprieštarauti teiginiui „Jeigu nėra sąrašo ir nesaugoma informacija“. Norėtų pastebėti, kad yra tam tikras pareiškėjos pozicijoje teisminis netikslumas (cituoja pareiškimo 14 punktą). Jo kukliomis žiniomis, formali sudėtis yra tada, kai nereikalaujama neigiamų padarinių, bet taikyti administracinę atsakomybę be asmens kaltės jam nesuprantama. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja neįrodė jai daromo spaudimą, ji klaidino teismą teigdama, kad nesibylinėjo su bendrove, nors buvo iškėlusi bylą. Ta informacija yra pateikta teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo nutartimi yra nutraukęs bylą pagal nepagrįstą prašymą. Susidaro įspūdis, kad galbūt čia kažkokios nuoskaudos dėl sumažinto honoraro, bet yra noras gauti tokius duomenis, kurie yra jautrūs įmonei konkurencine ir komercine prasme, yra noras gauti informaciją, kuri vadinama įrodymų žvejyba, kai yra siekiama gauti informaciją tam, kad pasibylinėti su bendrove. Mano, kad nėra nei teisinio pagrindo teikti informaciją, nei įstatymas gina tokį interesą pakonkuruoti su įmone. Juolab, jis šiame kontekste nemato jokios administracinio nusižengimo sudėties, dėl to mano, kad nėra jokio pagrindo administracinei atsakomybei atsirasti ir tuo labiau ją taikyti. Prašo šią teiseną nutraukti. Jo nuomonė, informacija buvo pateikta, nes sandoriai atsispindi finansinėje atskaitomybėje, o finansines ataskaitas pareiškėja yra gavusi, kuriose atsispindi sumos, kainos. Akcininkų įstatymai nesuteikia teisės audituoti įmonės. Pareiškėja nėra auditorė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, be kita ko, administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams taikoma už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. V. nuo 2016 m. sausio 12 d. iki šiol yra UAB „A.“ vadovė (b. l. 9), be to, jos pačios teigimu, yra šios bendrovės akcininkė, turinti (duomenys neskelbtini) proc. akcijų. Pareiškėja D. S. nuo 2018 m. liepos 17 d. iki šiol yra Bendrovės akcininkė, turinti (duomenys neskelbtini) proc. akcijų (b. l. 7).

Byloje kilo ginčas dėl Pareiškėjos, kaip Bendrovės akcininkės, neturtinių teisių tinkamo įgyvendinimo. Pareiškėja pateikė Bendrovei 5 (penkis) prašymus dėl informacijos pateikimo, tačiau gavo tik dalį informacijos, todėl mano, jog buvo pažeista jos neturtinė teisė, numatyta ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pareiškėja šiais prašymais prašė pakankamai daug įvairios informacijos, todėl svarbu įvertinti, ar jos prašymai buvo pagrįsti, t. y. ar Bendrovės vadovė privalėjo pateikti prašomą informaciją.

Pažymėtina, kad akcininko prašomos informacijos turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Akcinių bendrovių įstatyme. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės vadovo teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-976/2021).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Pareiškėja 2020 m. birželio 17 d. prašymu (toliau – ir Pirmas prašymas) prašė pateikti: 1) visų Bendrovės banko sąskaitų išrašus už ataskaitinį finansinį laikotarpį, kuriuose atsispindėtų per minėtą laikotarpį atlikti visi Bendrovės mokėjimai ir gautos įmokos; 2) Bendrovės naudojamos CRM sistemos ataskaitą apie kiekvieno darbuotojo per ataskaitinį laikotarpį atliktus sandorius, įskaitant minėtų sandorių vertę; 3) informaciją apie Bendrovės darbuotojus, jų skaičių, skaičiaus pokytį ataskaitiniu laikotarpiu, jų darbo planus, fiksuoto mokesčio, mokamo Bendrovei, dydį, jiems mokamų fiksuotų atlyginimų dydį ir periodiškumą; 4) informaciją apie tai, ar Bendrovė darbuotojams teikia papildomus priedus, pavyzdžiui, apmoka telefonines sąskaitas, suteikia telefono aparatus, mašinų stovėjimo vietas ir pan.; 5) informaciją apie tai, ar ataskaitiniu laikotarpiu keitėsi Bendrovės akcininkų sudėtis ir jų valdomų Bendrovės akcijų skaičius; 6) informaciją apie tai, kokių veiksmų Bendrovėje buvo imtasi, siekiant suvaldyti prastėjančią finansinę situaciją; 7) informaciją apie siūlomą naują valdybos narį J. R. Š., įskaitant jo sąsajas su Bendreove ir kitais Bendrovės akcininkais, bei priežastis, kodėl į Bendrovės valdybą siūlomas būtent minėtas asmuo (b. l. 128–129).

Bendrovė pateikė Pareiškėjai 2020 m. birželio 22 d. atsakymą, prie kurio pridėjo metinių ataskaitų rinkinį, akcininkų sąrašo kopiją ir informaciją apie darbuotojus. Be to, atsakyme pažymėta, kad dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo, informacijos, kuri sudaro Bendrovės komercinę paslaptį, ir interesų konflikto (Pareiškėja dirba konkurentų įmonėje) negali pateikti informacijos apie Bendrovės naudojamą vidinę CRM sistemos ataskaitą ir kiekvieno tarpininko atliktus sandorius bei jo turimą planą; atsisako pateikti informaciją, kurį sudaro Bendrovės komercinę paslaptį; dėl klientų duomenų apsaugos negali patekti Bendrovės banko sąskaitų išrašus. Taip minėtame atsakyme pateikta informacija apie siūlomo naujo valdybos nario kandidatūrą (b. l. 147).

Pareiškėja 2020 m. birželio 26 d. prašymu (toliau – ir Antras prašymas) prašė pakartotinai pateikti Pirmame prašyme nurodytą informaciją ir papildomai paaiškinti, kokiu pagrindu į Juridinių asmenų registrą 2020 m. birželio 19 d. buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 m., bei pateikti visa tai pagrindžiančią informaciją (b. l. 21–22).

Nesulaukusi atsakymo į Antrą prašymą, Pareiškėja 2020 m. liepos 1 d. prašymu (toliau – ir Trečias prašymas) prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu buvo išmokėjos 7000 Eur (apytiksliai) išmokos kitiems Bendrovės akcininkams ir pateikti tai pagrindžiančių dokumentų kopijas (b. l. 24–25).

Bendrovė pateikė Pareiškėjai 2020 m. liepos 10 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka pateikti Pareiškėjai daugiau informacijos nei nurodyta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje ir Bendrovės įstatų 43 punkte. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame atsakyme nurodyti išsamus nesutikimo motyvai, grindžiami tiek ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose įtvirtinta konkreti informacija, kuri privalo būti pateikta akcininkui, tiek prašomos pateikti informacijos konfidencialumu, tiek aplinkybe, kad Pareiškėja dirba su Bendrove konkuruojančioje įmonėje (b. l. 34).

Pareiškėja 2020 m. liepos 29 d. prašyme (toliau – ir Ketvirtas prašymas) detalizavo, kad dar nėra gavusi visos jos prašomos informacijos, patikslindama, jog pagal Pirmo prašymo 1 punktą gavo tik dalį informacijos – 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį, pagal 3 punktą – tik dalį informacijos, kuri ir taip prieinama internetiniame puslapyje rekvizitai.lt, pagal 7 punktą – tik dalį informacijos apie J. R. Š., o kitos informacijos, nurodytos Pirmo prašymo 2, 4–6 punktuose, taip pat Antrame ir Trečiame prašymuose, nepateikė. Pareiškė pakarotinai prašė pateikti visą jos prašomą informaciją, akcentuodama, kad ši informacija reikalinga nagrinėjamame teisminiame ginče, ginčijant Bendrovės 2020 m. gegužės mėn. akcininkų susirinkimo protokolą, taip pat ginant savo, kaip didžiausios Bendrovės akcininkės, teises ir besiruošiant kitiems teisminiams ginčams (b. l. 27–30).

Pareiškėja 2020 m. lapkričio 17 d. pretenzija (toliau – ir Pretenzija) kreipėsi į Bendrovę primindama, kad jai iki šiol nėra pateikta visa jos prašoma informacija (b. l. 36–37).

Bendrovė pateikė Pareiškėjai 2020 m. lapkričio 27 d. atsakymą į Pretenziją, kuriame konstatavo, kad Pareiškėja nereiškia naujo reikalavimo, o tiesiog atkartoja Pirmą prašymą, į kurį Bendrovė jau atsakė 2020 m. birželio 22 d. raštu, todėl Pretenzija atmetama (b. l. 38–40).

Pareiškėja 2021 m. vasario 12 d. prašymu (toliau – ir Penktas prašymas) prašė pateikti jai: 1) Bendrovės konfidencialios informacijos sąrašą; 2) Bendrovės visus dokumentus, kurie nepatenka į patvirtintą konfidencialios informacijos sąrašą; 3) Bendrovės preliminarią 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą; 4) Bendrovės valdybos protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti valdybos sprendimai nuo Bendrovės įsteigimo iki prašymo pateikimo; 5) visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai nuo Bendrovės įsteigimo iki prašymo pateikimo; 6) aktualų Bendrovės akcininkų registravimo žurnalą nuo Bendrovės įsteigimo iki prašymo pateikimo; 7) nurodyti, ar Lietuvos kredito tarpininkų asociacija ir (arba) Lietuvos kredito unijų taryba teikia ir (ar) yra teikusi kokių nors finansinio pobūdžio ar kitokių paslaugų Bendrovei bei pateiktus visus susijusius dokumentus (b. l. 32–33).

Bendrovė pateikė Pareiškėjai 2021 m. vasario 19 d. atsakymą, prie kurio pridėjo: preliminarią 2020 m. pelno (nuostolio) ataskaitą ir balansą; viešus (t. y. VĮ Registrų centrui pateiktus) Bendrovės valdybos susirikimų protokolus; viešus (t. y. VĮ Registrų centrui pateiktus) Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, nurodydama, kad pateikti kitus protokolus reikalingas laikas juos nuskenuoti; Bendrovės akcininkų sąrašą. Be to, atsakyme pažymėta, kad Bendrovė nėra sudariusi konfidencialios informacijos sąrašo ir jos nesieja jokie ryšiai su Pareiškėjos prašyme nurodytomis asociacija ir tarnyba (b. l. 43–44).

Kaip matyti, Bendrovė pateikė Pareiškėjai tik dalį prašomos informacijos, kitą atsisakė pateikti. Prieš darant išvadą, ar Bendrovė šiuo atsisakymu pažeidė Pareiškėjos neturtinę teisę, numatytą ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, būtina įvertinti, ar Bendrovės vadovė privalėjo pateikti visą prašomą informaciją. Minėta, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinį atsakomybė už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams.

Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Iš Pareiškėjos ir Bendrovės bylai aktualiu laikotarpiu vykusio susirašinėjimo turinio darytina išvada, kad ši informacija Pareiškėjai buvo pateikta.

ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Kaip minėta, Pareiškėja prašė pateikti jai ir kitą, t. y. ABĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 sakinyje nenurodytą, informaciją, kurią Bendrovė atsisakė pateikti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas nekvestionuoja Pareiškėjos teisės prašyti tokios informacijos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos, kurios privalomas pateikimas nenumatytas įstatymuose ir (ar) Bendrovės įstatuose, negali užtraukti bendrovės vadovui administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jos atstovo šioje byloje užimta pozicija, kad Pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kad kita jos prašoma informacija yra būtina jai vykdant kituose teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Priešingai, iš Pareiškėjos pateiktų prašymų turinio matyti, kad jie motyvuojami tuo, kad ši informacija reikalinga Pareiškėjai esamam ir būsimiems teisminiams ginčams su Bendrove arba nurodant abstraktų teiginį – akcininkės teisėms įgyvendinti.

Būtina paminėti dar vieną svarbią aplinkybę šioje byloje, t. y. Pareiškėja ir Bendrovė buvo ir yra konkuruojantys verslo subjektai. Pareiškėja teismo posėdyje pripažino, kad po atleidimo iš Bendrovės ji įsidarbino kitoje bendrovėje, kurį vykdė analogišką veiklą. Nors Pareiškėjos atstovė, pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, pateikė teismui naują įrodymą, kad tarp Pareiškėjos ir UAB „B.“ bendradarbiavimas yra nutrauktas, Pareiškė pripažino, jog ir toliau verčiasi individualia veikla, susijusia su nekilnojamuoju turtu. Taigi, Pareiškėja laikytina Bendrovės konkurentė. Išanalizavus Pareiškėjos pateiktų Prašymų turinį, t. y. kokios informacijos ji prašo, darytina išvada, kad prašoma informacija labiau reikalinga jai kaip Bendrovės konkurentei, o ne akcininkei. Teismo įsitikinimu, teisės aktuose numatyta informacija, kurią privaloma pateikti Pareiškėjai, kaip akcininkei, buvo pateikta. Pareiškėja neįrodė, kad jai kita informacija reikalinga dėl jai teisės aktuose numatytų pareigų vykdymo. Kaip matyti, Pareiškėja iš tiesų siekė susipažinti su informacija, kuri yra konfidenciali. Teismo neįtikina Pareiškėjo ir jos atstovės argumentai, kad jeigu Bendrovėje nėra patvirtinto konfidencialios informacijos sąrašo, reiškia, jog tokios informacijos Bendrovė neturi. Sutiktina su administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens ir jo atstovo argumentais, kad specifinio pobūdžio konfidenciali informacija taip pat yra saugoma įstatymo, nepaisant to, kad Bendrovėje nėra sudarytas jos sąrašas. Šio sąrašo nebuvimas negali būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006). Teismas plačiau neanalizuoja S. V. ir jos atstovo pateiktų kitų dokumentų, kuriais remiantis teigiama, jog S. V. negali atskleisti tam tikros informacijos, nes, visų pirma, dalis S. V. pasirašytų dokumentų yra aktualūs jos kaip tarpininkės veiklai, antra, Pareiškėjo prašoma informacija, susijusi su jautriais asmens duomenų apsaugos prasme klientų duomenimis, tarpininkų veiklos rezultatais, vykdomais ir (ar) įvykdytais sandoriais, iš tiesų laikytina konfidencialia ir jai, kaip akcininkei, pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį neprivalo būti teikiama.

Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovė visais atvejais atsakė į Pareiškėjos pateiktus prašymus, nurodydama aiškius atsisakymo pateikti dalį informacijos motyvus. Pareiškėjos reikalavimas pateikti Bendrovės dokumentus, kurie ne tik pateikti viešai, bet ir kitus, laikytinas spėliojimu, jai neteisingai interpretuojant Bendrovės atsakymą, kuriuo jai pateikiami tik vieši (t. y. VĮ Registrų centrui) pateikti Bendrovės dokumentai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, t. y. nenustačius S. V. veikoje (neveikime) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šioje byloje patyrė 1439,90 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 132–133), prašo juos priteisti. Iš teismui pateiktų šias išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad jos patirtos už advokato pagalbą rengiant rašytinius paaiškinimus, už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.

ANK nėra specialių normų, reguliuojančių proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, tačiau ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta Pareiškėjos iniciatyva, tačiau buvo nutraukta Pareiškėjai neįrodžius administracinio nusižengimo sudėties. Gindamasi nuo pareikšto kaltinimo, S. V. naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, patyrė atstovavimo išlaidų, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos jai iš Pareiškėjos. Teismas nekelia klausimo, ar prašomų priteisti išlaidų dydis yra protingas ir proporcingas advokato įdėtoms pastangoms nagrinėjant šią bylą, kadangi pati Pareiškėja šioje byloje patyrė dar didesnes atstovavimo išlaidas (1742,40 Eur, b. l. 181).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną dėl S. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nenustačius administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti S. V. iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1439,90 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 90 ct) atstovavimo išlaidų.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.