- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- I-1471-1063/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04345-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Tomas Blinstrubis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Z. Š.
- Trečiasis asmuo
- P. K., J. D., R. K., V. V.
- Advokatai
- Andriejaus Tiščenkas
Įžanginė dalis
Administracinė byla Nr. I-1471-1063/2019 Proceso Nr. 3-61-3-04345-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
2019 m. rugpjūčio 2 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Rūtos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. Š. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys P. K. (P. K.), J. D., R. K., V. V.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. KT-46 (toliau – ir Sprendimas) bei išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundą (toliau – ir Skundas).
Nurodo, kad Tarnyba Sprendimu dalį pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundo paliko nenagrinėtu, o kitą dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė Tarnybai Skundą dėl Lietuvos teismo ekspertizės centre dirbančių teismo ekspertų P. K. (P. K.), J. D., R. K. ir V. V. veiksmų, atliekant Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje paskirtą kompleksinę fonoskopinę – informacinių technologijų ekspertizę. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad minėti ekspertai pažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 58-59 punktų nuostatas.
Pažymėjo, kad buvo atlikto dvi ekspertizės bei pateikti du ekspertizės aktai, kuriuose buvo pateiktos išvados atitinkamai į 2-8 klausimus ir į 1 ir 9 klausimus. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su Sprendimu, nes jame nėra nei turinio, nei detalizavimo. Sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytus principus. Taryba privalėjo pareiškėjo Skundą išnagrinėti remiantis minėtais principais. Pabrėžė, kad Taryba apsiribojo tik formaliu Skundo išnagrinėjimu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad Taryba pareiškėjo Skundą išnagrinėjo jai įstatymų nustatytos kompetencijos ribose. Pabrėžė, kad teismo ekspertizės akto bei teismo eksperto procesinių veiksmų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tuo tarpu pareiškėjas, įrodinėdamas, kad ekspertai pažeidė etikos reikalavimus, siekia panaikinti ekspertizės aktus. Taryba susipažinusi su Skundu nustatė, kad dalis pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepatenka į Tarybos turimos kompetencijos ribas. Buvo nustatyta, kad siekiant įvertinti teismo ekspertų veiksmų atitiktį Etikos kodeksui, turi būti atliktas teismo ekspertų procesinių veiksmų ir ekspertizės aktų išvadų vertinimas, o tai yra teismo prerogatyva. Skundo nagrinėjimo metu nebuvo priimto teismo sprendimo, kuriame būtų pasisakyta minėtais aspektais, todėl dalis skundo buvo palikta nenagrinėta. Taip pat buvo konstatuota, kad ekspertės netiksliai įvardino išvadas pagal jų skalę, tačiau tai buvo laikyta tik formaliu trūkumu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. KT-46 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. balandžio 10 d. skundą iš esmės.
2. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su Skundu kreipėsi į Tarybą dėl ekspertų (į bylą įtrauktų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis) veiksmų, kuriais buvo padaryti Etikos kodekso nuostatų pažeidimai (b. l. 34–38).
3. Taryba 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. KT-46 dalį pareiškėjo skundo atsisakė nagrinėti, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 15–19).
4. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Pareiškėjas prieštaravo, kad Taryba neaiškiais motyvais atsisakė patenkinti pareiškėjo Skundą, priimdama abstraktų Sprendimą. Pareiškėjo teigimu, teismo ekspertų veikla turėjo būti išnagrinėta remiantis įstatymo viršenybės, objektyvyumo, proporcingumo ir kt. principais.
5. Pagal keliamo ginčo pobūdį, byloje svarbu nustatyti, ar Taryba pagrįstai turėjo įstatyminę teisę atsisakyti nagrinėti pareiškėjo Skundo dalį, motyvuojant tuo, kad toje dalyje išdėstytos argumentacijos nagrinėjimas nepatenka į Tarybos kompetencijos ribas, taip pat, ar pagrįstai Taryba kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusia Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijos 4¹ straipsnio 2 dalimi Tarybai buvo pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų veiklos principų. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2017 m. spalio 31 d. galiojančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų 5.3 punkte. Ši nuostata detalizuojama taip pat ir Tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 (toliau – ir Darbo reglamentas) 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taigi, Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Taryba, pagal Įstatymo 4¹ straipsnio 4 punktą, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimus, turi teisę priimti šio straipsnio 4 dalyje nustatytus sprendimus.
7. Taryba Sprendimo dalį, kuria atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundo dalį, motyvavo teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis Tarybos kompetencijos ribas, pabrėždama, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Taryba atsisakydama nagrinėti skundo dalį nurodė, kad pareiškėjo Skunde keliami klausimai yra susiję su teismo ekspertų procesinių veiksmų bei parengtų ekspertinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, o tai nepriskirtina Tarybos kompetencijai. Dėl kitos Skundo dalies nurodė, kad nustatytos techninio pobūdžio klaidos ekspertizės akto išvadoms esmės neturi.
8. Vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą pažymėtina, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti skundus pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus, todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, Taryba jai pateiktus skundus, susijusius su teismo eksperto veiksmais, nagrinėja vertindama, ar ekspertas veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir Etikos kodekse įtvirtintų principų, tuo tarpu pačios ekspertizės turinio vertinimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai.
9. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad didžioji dalis Skunde keliamų klausimų nepriskirtini Tarybos kompetencijai, nes susiję su Skunde minimų teismo ekspertų procesinių veiksmų bei surašytų ekspertinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Tokia išvada darytina įvertinus Taryboje gauto Skundo turinį, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nors ir nurodo, kad Ekspertizės aktus surašiusių ekspertų veikla turi būti grindžiama profesionalumo, profesinio skaidrumo ir teisingumo principais, tačiau pareiškėjas Skundu iš esmės siekė įrodyti būtent ekspertizės aktuose nurodytų išvadų nepagrįstumą, neteisėtumą (neteisingumą).
10. Iš Skundo turinio matyti, kad ekspertų, parengusių ekspertizės aktus, veiksmus pareiškėjas kritiškai vertina įrodinėdamas ekspertinių aktų nepagrįstumą, be kita ko, analizuodamas ekspertų pateiktų atsakymų į tam tikrus klausimus turinį ir su juo (turiniu) nesutikdamas. Pareiškėjas Skundo argumentais komentuodamas ekspertų pateiktų atsakymų į užduotus klausimus turinį, paneigė tam tikras ekspertų nustatytas aplinkybes, nurodydamas, kad jie melagingi, netinkamos kokybės, tuo pagrindu ekspertų atsakymus įvertindamas kaip Etikos kodekse nurodytų principų pažeidimą. Pareiškėjas skunde Tarybai įrodinėjo, kad ekspertų pateiktos išvados netinkamos kokybės, prieštaraujančios, neteisingos, atliktos atliekant perteklinius tyrimus, melagingos ir pan. Taigi iš skundo Tarybai turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjas, pagrįsdamas ekspertų vykdyto proceso veiksmų neteisėtumą nurodytų principų kontekste, iš esmės kėlė klausimą dėl ekspertizės aktų išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo, kurias (išvadas), pareiškėjo nuomone, turėjo įvertinti Taryba.
11. Pažymėtina, kad Etikos kodekso 4 straipsnio 1 punktas įtvirtina eksperto nepriklausomumo principą, kuris reiškia, kad ekspertinio tyrimo išvadas ekspertas teikia remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais. Teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ekspertų, parengusių ekspertizės aktus, nusižengimus grindžia įrodinėdamas Ekspertizės aktų nepagrįstumą ir neteisingumą, tačiau, kaip jau minėta, ekspertizių turinio vertinimas įšskirtinai priklauso teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija, todėl Taryba Sprendime pagrįstai nurodė, kad ekspertizės aktų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo klausimų nagrinėjimas nepriskirtinas Tarybos kompetencijai. Taryba teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį nurodydama, kad tik baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas gali pasakyti, ar ekspertai tinkamai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius dokumentus, ar tinkamai pritaikė metodus, tinkamai pasirinko vertinimo būdą ir kt. Procesinis teismo sprendimas byloje dar nebuvo priimtas, todėl Taryba tuo labiau negalėjo vertinti ekspertų procesinių veiksmų, atliekant ekspertizes, pagrįstumo ir dėl ekspertizių teisėtumo priimti atitinkamas išvadas.
12. Sutiktina su Tarybos argumentais, kad iš Ekspertizės akto turinio (nevertinant jo teisėtumo) iš esmės suprastina, kad, nors ekspertė netiksliai įvardino išvadas pagal jų skalę, tačiau iš turinio aišku, kad ji turėjo mintyje „kategoriška teigiama išvada“. Šį formalų neatitikimą Taryba pagrįstai įvertino tik kaip techninio pobūdžio klaidą, neturinčią įtakos ekspertizės išvadoms.
13. Taryba Sprendime taip pat išsamiai, remiantis teisės aktų nuostatomis, išaiškino ekspertizės išskyrimo į dvi ekspertizes būtinumą.
14. Apibendrinant darytina išvada, kad Taryba visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjo Skunde nurodytus argumentus, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl atsisakydama nagrinėti dalį pareiškėjo Skundo, o kitoje dalyje skundą atmesdama kaip nepagrįstą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Priešingai, nei skunde nurodė pareiškėjas, Sprendimas pakankamai išsamiai detalizuotas, suprantamas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis. Iš Sprendimo turinio suprantamos pareiškėjo Skundo nepatenkinimo priežastys.
15. Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Skundą taip pat negali būti tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.