- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- 1-42-522/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18042-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Irina Kizina
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. Š., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, dirbantis pas individualią veiklą vykdantį M. D., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
V. Š. 2017 m. balandžio 15 d. apie 19.00 val., Širvintų r., kelyje Musninkai - Čiobiškis - Gelvonai - Vytynė 24 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat asmenims, neturintiems teisės vairuoti, vairavo automobilį Ford Courier, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,88 promilės alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, patvirtino prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodytas aplinkybes. Jis nurodė, kad 2017 m. balandžio 15 d., dienos metu, su draugu vartojo alkoholį. Kai alkoholis baigėsi, sugalvojo važiuoti jo nusipirkti. Apie 18.30 val. savo automobiliu Ford važiavo į parduotuvę Liukonių kaime. Pakeliui automobilio variklis užgeso. Automobilį jis su draugu stūmė ir taip bandė jį užvesti, tačiau užvesti nepavyko. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnų automobilis su skiriamaisiais ženklais. Pareigūnams jis iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,82 promilės girtumas. Jį policijos pareigūnai nuvežė į Širvintų ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo paimtas kraujas girtumo nustatymui. Iš priimamojo jis buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur buvo užpildyti dokumentai. Dėl to, kad vairavo apsvaigęs nuo alkoholio labai gailisi.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Policijos pareigūnės Jurgitos Survilaitės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 15 d. 15.24 val. dirbant kartu su Širvintų r. PK vyriausiuoju patruliu Jonu Zubovičiumi buvo gautas pranešimas, kad link Gelvonų važiuoja juodos spalvos automobilis Opel, kuris labai pavojingai manevruoja - įtariama, kad vairuotojas gali būti neblaivus, automobilis be valstybinių numerių. Pravažiavus nuo Širvintų iki Liukonių k., taip pat pravažiavus Gelvonų k. iki Liukonių k. minėtas automobilis nepastebėtas. 2017 m. balandžio 15 d. 18.30 val. paskambino asmuo, kuris Liukonių k. pamatė tamsios spalvos automobilį, kuriuo važiavo akivaizdžiai neblaivūs žmonės, kurie sustojo ant kelio į Pasodnikų k. ir bando stumti automobilį. 18.58 val. būnant įvykio vietoje Širvintų r., kelias Musninkai-Čiobiškis-Gelvonai-Vytinė, pastebėtas viduryje kelio stovintis juodos spalvos automobilis FORD COURIER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilyje sėdėjo du vaikinai. Už vairo sėdėjo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad tai jo automobilis, parodė pirkimo pardavimo sutartį. V. Š. teigė, kad vairavo minėtą automobilį, sustojo ir negalėjo automobilio užvesti, todėl, kartu su juo važiavęs R. M., gim. (duomenys neskelbtini), stūmė automobilį. V. Š. teigė, kad su draugu išgėrė 0,5 litro degtinės ir gėrė daug alaus, kiek tiksliai nepamena. Alkoholio kiekio matuokliu DRAGER ALCOTEST 6810 ARFN-0445 V. Š. nustatytas vidutinis (1,82 prom.) girtumo laipsnis, R. M. nustatytas lengvas (1,42 prom.) girtumo laipsnis. V. Š. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nes teisės vairuoti transporto priemonės nėra įgijęs. Taip pat nepateikė privalomosios techninės apžiūros, privalomojo civilinio draudimo ir automobilio registracijos liudijimo. Įvykio vietoje vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo. V. Š. buvo pristatytas į Širvintų ligoninės priimamąjį kraujo paėmimui ir gydytojo apžiūrai. Gydytojui apžiūrėjus ir paėmus kraują, V. Š. ir R. M. buvo pristatyti į Širvintų r. PK (b.l. 5).
2017 m. balandžio 15 d. buvo apžiūrėtas automobilis Ford Courier, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - fiksuoti išoriniai apgadinimai (b.l. 9-13).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pateikta išvada, kad V. Š. yra neblaivus ir negali vairuoti (b.l. 17).
2017 m. balandžio 18 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 3689/2017(01) nustatyta, kad V. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 promilės etilo alkoholio (b.l. 20).
BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
V. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais teisiamajame posėdyje, policijos pareigūnės Jurgitos Survilaitės tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 21), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 9-13), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 6), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. Š. kraujyje nustatyta 1,88 promilių etilo alkoholio (b. l. 20).
Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą - padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo V. Š. asmenybę, kuris anksčiau nebuvo teistas (b. l. 22), baustas administracine tvarka (b. l. 23-24), neįrašytas į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą (b. l. 26), dirba 0,5 etato pas individualią veiklą vykdantį M. D. (b.l. 28), taip pat registruojasi darbo biržoje.
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad kaltinamasis dirba tik 0,5 etato, taip pat registruojasi darbo biržoje, teikia išlaikymą dukrai. Be to, iš jo darbo užmokesčio yra išieškomos baudos pagal anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas net 14 kartų: iš jų du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį turto sugadinimą (ATPK 127 straipsnio 2 dalis), vieną kartą už transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti (ATPK 128 straipsnis) ir vieną kartą už transporto priemonių vairavimą neblaivaus asmens, neturinčio teisės vairuoti (ATPK 129 straipsnis). Kaltinamasis ne kartą vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, buvo už tai nubaustas, tačiau tinkamų išvadų nepadarė. Šioje byloje kaltinamasis taip pat patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą jam esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus baudą, jis neturės galimybės jos sumokėti, todėl tokia bausmės rūšis nebus efektyvi ir nepaveiks V. Š. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, bausmė V. Š. sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).
Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Padarytas vienas tyčinis nusikaltimas, kaltinamasis anksčiau neteistas. Teisiamojo posėdžio metu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. V. Š. dirba, papildomai registruojasi darbo biržoje, išlaiko nepilnametę dukrą. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad V. Š. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.
Teismo posėdyje prokuroras prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. Š. vairavo automobilį Ford Courier, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam nustatytas 1,88 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį būdamas girtas, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Spręsdamas šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia, į tai, kad nors automobilis Ford Courier, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam, tačiau jis yra išregistruotas, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Be to, kaltinamasis teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Teisiamojo posėdžio metu V. Š. nepateikė teismui jokių duomenų, kad šio automobilio konfiskavimas sukels jam neigiamų pasekmių. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicijai, kad kaltinamojo automobilis šioje byloje privalo būti konfiskuotas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m. balandžio 24 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-5052, kurioje nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, sudaro 34,74 eurų suma, kuri turėtų būti priteista iš V. Š. valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Šia nuostata teismas ir vadovavosi, paskirdamas kaltinamajam gynėją. Šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę V. Š. – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. Š. atidėti 1 (vieneriems) metams.
- tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti V. Š. priklausantį automobilį Ford Courier, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.