Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka išsprendusi nukentėjusiųjų V. S. ir V. S., jų ir nukentėjusiosios I. M., atstovės advokatės Astos Mačernytės privataus kaltinimo skundo, kuriuo I. S., A. S. ir V. S. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje, padarymu, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiųjų I. M., V. S. ir V. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka I. S., A. S. ir V. S..

Skunde nurodoma, kad 2011 m. gegužės 28 d. apie 00 val. į nukentėjusiųjų butą, Šilutės pl. 64-53, Klaipėdoje, priklausantį nukentėjusiesiems asmeninės nuosavybės teise, įsiveržė pašaliniai asmenys: Igoris ir A. S., V. S. ir dar vienas iki šiol policijos nenustatytas vyras. Vieną iš jų – V. S. atpažino nukentėjusieji teisme. Skundžiami asmenys pažeidė BK 165 straipsnį (neteisėtas asmens būsto neliečiamumas), neteisėtai įsiverždami į nukentėjusiųjų namus.

Skunde taip pat nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinami asmenys I. S., A. S. ir V. S. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį:

2011 m. gegužės 28 d., apie 00 val., V. S. buvo pažadintas nuo smūgių kojomis į pilvo sritį. Jį spardė Igoris S. ir jo brolis Andrėjus S. Po labai stipraus smūgio Viktoras S. iškrito iš lovos. Mušė jį ir V. S.. Nuo daugybinių smūgių Viktoras S. neteko sąmonės. Kiek smūgių patyrė, įvardinti negali. V. S. nuo sumušimų plyšo kairysis plautis ir buvo poodinė emfizema bei pneumotoraksas kairėje pusėje. I. M. A. S. ( turėtų būti Suchanovas) sudavė į veidą tris smūgius kumščiais, pastūmė ją, jai nugriuvus apie 3 kartus spyrė jai. V. S. taip pat buvo sumuštas. Jį mušė, kol nugriuvo, po to spardė kojomis. Smūgių ir spyrių nukentėjusysis neskaičiavo. V. S. diagnozuoti pilvo sumušimai. V. S. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, kairio plaučio plyšimas, poodinė emfizema kairėje, pneumotoraksas kairėje.

I. M., išgirdusi beldimą į duris ir pasiteiravusi ir išgirdusi, kad tai kaimynai, duris atidarė. A. S., necenzūriniais keikdamasis ir šaukdamas sudavė jai į veidą tris smūgius kumščiais, pastūmė ją, ji nugriuvo, o perlipant ją , jai buvo tris kartus įspirta kojomis. Sumušta moteris fiziškai silpnesnė ir negalinti apsiginti vyriškai jėgai.

V. S. pastebėjo pašalinius asmenis (atsakovus) jam būnant tarpduryje, einant iš savo kambario į virtuvę. Įėjęs į kambarį, pastebėjo sumuštą brolį Viktorą ir ateinančią brolio sugyventinę I. M.. Jis išsigando šio vaizdo, ėmė šaukti, todėl taip pat buvo sumuštas kumščiais. Jį sumušė apie 10 smūgių, kol nugriuvo, po to penkis kartus spyrė kojomis. V. S. yra kurčnebylys, todėl jo sumušimas, to neįgaliojo sumušimas sukelia dar didesnę atsakomybę.

Nukentėjusiųjų I. M., V. S. ir V. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, todėl nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Tokie patys reikalavimai keliami ir nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimui, tačiau jeigu skundą parengia nukentėjusiojo atstovas – advokatas, reikalavimai dėl skundo kokybės tokiam atstovui gali būti ir didesni.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto skundo matyti, kad I. S., A. S. ir V. S. kaltinami trijų asmenų: I. M., V. S. ir V. S. sumušimu ir jų sveikatos sutrikdymu, bei neteisėtu įsibrovimu šių asmenų būstą panaudojant smurtą.

Skunde nurodoma, kad visi trys nusikalstamos veikos padarymu kaltinami asmenys įsibrovė į nukentėjusių asmenų namus ir I. S. bei V. S. mušė ir spardė lovoje gulintį V. S., padarydami jam kūno sužalojimus: krūtinės ląstos sumušimą, kairio plaučio plyšimą, poodinę emfizema kairėje, pneumotoraksą kairėje, sukėlusius nesunkų V. S. sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė A.Mačernytė šią nusikalstamą veiką prašo kvalifikuoti kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, priskiriamą prie BPK 407 straipsnyje išvardintų nusikaltimų, nagrinėjamų privataus kaltinimo tvarka. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už mušant ar kitaip smurtaujant žmogui sukeltą fizinį skausmą arba nežymų jo sužalojimą, ar trumpą susargdinimą. Šiuo atveju, nukentėjusiųjų atstovė advokatė A.Mačernytė privataus kaltinimo skunde nurodo, kad vieno iš nukentėjusiųjų V. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai ir ilgam. Baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą yra numatyta BK 138 straipsnyje. Pagal BPK 407 straipsnį nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas, kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnį, neįeina į privataus kaltinimo tvarka nagrinėtinų nusikalstamų veikų sąrašą ir dėl šios veikos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Privatūs kaltintojai ir jų atstovė advokatė A.Mačernytė prie skundo prideda dokumentą- Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. B. 2012 m. birželio 14 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00198-11. Šiame nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. S. 2011 m. gegužės 27 d. nesunkaus sužalojimo nutraukiamas, nesant A. S. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymių, ir nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad I. S. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu nutarimu nutarta tęsti ikiteisminį tyrimą dėl nukentėjusiojo V. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nenustatytų asmenų atžvilgiu. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Įsiteisėjus nutarimui nutraukti procesą, dėl to paties kaltinimo ir tuo pačiu pagrindu baudžiamasis procesas nebegali būti pradėtas (BPK 3 straipsnio 8 punktas). Nors privataus kaltinimo skundu prašoma pradėti privataus kaltinimo baudžiamąjį procesą dėl kito kaltinimo, t.y., dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau akivaizdu, kad šis prašymas yra tik manipuliavimas veikos kvalifikacija. Privataus kaltinimo skunde ir prokurorės 2012 m. birželio 14 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašyta ta pati 2011 m. gegužės 28 d. nusikalstama veika, kuri ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o privataus kaltinimo skunde kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, todėl nutrauktas baudžiamasis procesas prieš tuos pačius asmenis tuo pačiu pagrindu negali būti pradėtas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik dviejų asmenų A. S. ir I. S. atžvilgiu, kitų (nutarimo priėmimo metu dar nenustatytų) asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas. Privataus kaltinimo skunde nurodyta, kad nukentėjusysis V. S. atpažino vieną iš nusikalstamos veikos padarymu kaltinamų asmenų – V. S., todėl jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai. Nukentėjusysis ar jo įgaliotas atstovas, nesutikdamas su prokuroro nutarimu nutraukti visą ikiteisminį tyrimą ar tam tikrų įtariamųjų atžvilgiu, turi teisę skųsti prokuroro sprendimą BPK 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. Aukštesniam prokurorui, arba ikiteisminio tyrimo teisėjui patenkinus tokį skundą, yra tęsiamas tas pats baudžiamasis procesas, o ne inicijuojamas naujas procesas dėl to paties dalyko (nusikalstamos veikos).

Privataus kaltinimo skunde kaip atskiros nusikalstamos veikos aprašyti I. M. ir V. S. sužalojimas. Pažeidžiant BPK 412 straipsnio reikalavimus, skunde nenurodytas šių asmenų sužalojimo laikas, taip pat nenurodyta kuris iš trijų nusikalstamos veikos padarymu kaltinamų asmenų A. S., V. S., I. S., ar nenustatytas asmuo mušė nukentėjusiuosius I. M. ir V. S.. Privataus kaltinimo skunde aprašytas I. M. sužalojimo mechanizmas: „perlipant ją jai buvo tris kartus įspirta kojomis“, ir V. S. sužalojimo mechanizmas: „taip pat buvo sumuštas kumščiais. Jį mušė apie 10 smūgių, tol kol nugriuvo, po to apie penkiais spyriais spardė kojomis“. Toks nusikalstamos veikos aprašymas, neidentifikuojant konkretaus veiką padariusio asmens, arba asmenų grupės, nenurodant, ar visi nusikalstamos veikos padarymu kaltinami asmenys veikė atskirai, ar bendrininkų grupe, taip pat nenurodant nusikaltimo padarymo laiko (datos), trukdo skundą nagrinėti teismo posėdyje ir priimti teismo sprendimą.

Vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, nusikaltimas yra pavojinga, priešinga teisei, baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta atitinkama sankcija. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skunde turi būti nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta. Iš skundo matyti, kad į nukentėjusiųjų butą įsiveržė keturi asmenys. Iškelti baudžiamąją bylą prašoma tik trims asmenims, nurodoma, kad ketvirtas asmuo policijos nenustatytas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 3 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio kodekso 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Prokurorei K. B. 2012 m. birželio 6 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų A. S. ir I. S. atžvilgiu, nutarta tyrimą tęsti nenustatytų asmenų atžvilgiu. Kadangi dėl tos pačios veikos, dėl kurios prašoma iškelti baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka, jau yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00198-11, antras baudžiamasis procesas negali būti pradėtas.

Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytus reikalavimus. Nukentėjusiųjų V. S. ir V. S. bei jų ir nukentėjusiosios I. M. privataus kaltinimo skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, neaiškios kaltinimo ribos, skundu prašoma pradėti baudžiamąjį persekiojimą nusikalstamų veikų padarymų kaltinamų asmenų I. S. ir A. S., dėl kurių yra įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą tuo pačiu pagrindu, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas ir skundas grąžinamas jį padavusiems asmenims dėl trūkumų pašalinimo.

Pažymėtina ir tai, kad privataus kaltinimo skunde nenurodyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamų asmenų A. S. ir V. S. asmens duomenys (gimimo metai, gyvenamoji ar darbo vieta), leidžiantys teismui identifikuoti šiuos asmenis.

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalimis, 440 straipsnio 2 dalimi, 113 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiųjų V. S. ir V. S. ir jų, bei nukentėjusiosios I. M., atstovės advokatės Astos Mačernytės skundo, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir pripažinti I. S., A. S. ir V. S. kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje, nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Kartu su privataus kaltinimo skundu grąžinti ir kartu su skundu pateiktus dokumentus bei 2013 m. vasario 7 d. civilinį ieškinį.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.