Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1239-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-07
Bylos Nr.
1S-1239-317/2016
Teisminio proceso Nr.
1-34-1-00514-2009-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1239-317/2016Teisminio proceso Nr. 1-34-1-00514-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 357-352 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendį, subendrintą su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu. Jis nuteistas subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. Komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 357-352 priimtas sprendimas nuteistajam V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama nepatvirtinti nutarimo, kuriuo nuteistajam V. M. taikytas lygtinis paleidimas.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. M..Nuteistasis V. M. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, t. y. ankstesni teistumai, yra veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, tačiau pažymi, jog daugelį nusikaltimų jis padarė dar būdamas nepilnametis, šiuo metu suvokia savo veiksmų padarinius ir labai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis po paskutinio 2015 m. lapkričio 17 d. nusikaltimo padarymo pats nuvyko į policijos komisariatą, pripažino savo kaltę, atlygino nukentėjusiajam žalą ir jo atsiprašė, kas rodo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo jis gailisi. Be to, šiuo metu jis yra atlikęs beveik pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuo atvykimo į pataisos įstaigą vykdo jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Nors jo nusikalstamam elgesiui anksčiau turėjo įtakos draugai, tačiau šiuo metu jis turi sugyventinę, vaiką, būdamas laisvėje dirbo, šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje, ir tai rodo, jog savo gyvenimą jis ves tinkama linkme.Apeliantas ginčija teismo nutartyje nurodytus motyvus, kad jis savo elgesiu neįrodė padaręs reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri ir toliau išlieka vidutinė, kadangi tiesiogiai jį stebėję ir jo elgesį vertinę komisijos nariai tokią pažangą matė ir nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą. Be to, jo teistumų iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. panaikinimas rodo teigiamus jo elgesio pokyčius. Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimų

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. M. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (77 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir duodanti pagrindą išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo privalomose priemonėse, kreipėsi su prašymu mokytis profesinėje mokykloje, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Be to, nuteistasis turi kepėjo specialybę, palaiko socialinius ryšius su drauge, šeimos nariais. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai V. M. išskiriami ankstesni nusikalstami veiksmai, darbinės patirties stoka, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamos gyvenimiškos nuostatos ir netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas, gyvenant laisvėje. Ankstesni nusikaltimai yra statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti. Tačiau akivaizdu yra tai, jog V. M. nerodo pakankamai pastangų, kad pašalintų kriminogeninius veiksnius, susijusius su darbinės patirties stoka, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimu. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pataisos namuose mokosi, tačiau darbinių įgūdžių įgyti nesistengia. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad dėl galimybės įsidarbinti nuteistasis atlikdamas bausmę nesikreipė, iki pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę jis oficialiai buvo bedarbis ir jo nusikalstamą elgesį skatino, be kita ko, lėšų trūkumas. Nors iš Komisijos nutarimo motyvų matyti, kad nuteistasis yra įgijęs kepėjo specialybę ir ketina laisvėje dirbti, tačiau pagal specialybę jis niekad nėra dirbęs, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad nuteistajam išėjus į laisvę, jis įsidarbins. Pažymėtina, kad, nors nuteistasis pataisos įstaigoje nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau nebuvo ir skatintas už nepriekaištingą elgesį. Tad jo elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys. Jis nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti, todėl darytina išvada, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir labai įtikinanti. Priešingai nei teigiama apelianto skunde, teistumų už ankstesnes veikas išnykimas savaime nepatvirtina teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, kadangi jis yra sąlygotas įstatyme imperatyviai nustatytų sąlygų bei terminų, o į nuteistojo asmenybę, jo darbinę veiklą ir elgesį atsižvelgiama tik tuomet, kai nagrinėjamas klausimas dėl teistumo laiko sutrumpinimo ar panaikinimo. Be to, nors nuteistasis skunde nurodo, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, buvo padarytos jam būnant nepilnamečiu, o jis šiuo metu jau suprato neigiamas savo veiksmų pasekmes bei nuoširdžiai gailisi, tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas dėl 2015 m. lapkričio 16 d. nusikalstamos veikos, kurią jis padarė jau būdamas pilnametis. Be to, šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nuteistasis yra kaltinamas padarymu nusikalstamų veikų, kurias galimai padarė būdamas pilnametis ir atlikdamas bausmę pataisos namuose. Todėl su tokiu apelianto nurodytu argumentu sutikti teismas neturi pagrindo. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, stiprinant problemų, susijusių su galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo įgūdžius, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

Nuteistojo V. M. lygtinio paleidimo klausimas Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo nepatvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo V. M. taikymo. Toks prokurorės skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų. BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas. Tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo. Tačiau prokurorė skunde pateikė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti V. M. lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo teisę nurodyti atsiliepime, pareikšdama savo poziciją dėl BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Teismas, tenkindamas tokį prokuroro skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokuroro skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokuroro skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių priežasčių skundžiamos nutarties dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokurorės skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas