Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. O., gimusi (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėda, mokosi Klaipėdos „B.g.“, netekėjusi, neteista;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. O. kaltinama tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

2013 m. rugsėjo 9 d., apie 22.00 val., R. O., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, viešoje vietoje – kavinėje „Katpėdėlė“, adresu Taikos pr. 64, Klaipėdos m., sugriebė nukentėjusiajai G. S. rankomis už kaklo bei plaukų, kuriuos tampė, taip nagais subraižė kairės rankos riešą, tuo padarydama nukentėjusiajai kaktos, pakaušio ir kairio momens projekciją, odos nubrozdinimus kakle, kairėje rankoje, kas G. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu, tokiais įžūliais R. O. veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

R. O. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir nurodė, jog 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 20.00 val., kartu su trimis draugėmis ji atėjusi į kavinę „Katpėdėlė“. Prie jų staliuko kavinėje tą vakarą sėdėję ir daugiau jų draugų. Po kiek laiko į kavinę atėjo ir liudytoja V. A.. Po ko į kavinę atėjo ir vaikinai, dėl kurių vėliau kavinėje kilo konfliktas. Kuomet į kavinę atėjo nukentėjusioji, ji nurodė nepastebėjusi.

Būnant kavinėje, dėl minėtų vaikinų neapmokėtos sąskaitos tarp pastarųjų ir padavėjos kilo konfliktas. Vienas iš tų vaikinų buvo priėjęs prie jų paprašyti cigaretės, kurią primą kartą jie jam davę. Tačiau tam pačiam vaikinui priėjus paprašyti cigaretės antrą kartą, ji pastarajam pasakius, kad jis neberūkytų, kad eitų nuo jų staliuko ir to pasėkoje tarp jų kilęs konfliktas, jie tarpusavyje apsižodžiavę. Po to, prie jų staliuko priėjo nukentėjusioji, kuri, kaip ji suprato, norėjo apmokėti vaikinų sąskaitą. Ji nukentėjusiajai pasakiusi, kad „patrauktų savo grybą“, tai yra prie jų priėjusį vaikiną, nes maniusi, kad jie yra pažįstami. Tuomet nukentėjusioji pavadino ją „malalietka“, ir jos tarpusavyje su nukentėjusiąja apsižodžiavo. Nukentėjusioji tuo metu buvo atsirėmusi rankomis į jų staliuką. Ir tuomet, jai norint atsistoti, pakilti nuo staliuko, nukentėjusioji griebė jai už plaukų, ko pasėkoje ji taip pat sugriebė nukentėjusiajai už plaukų, ir jos tarpusavyje apsitampė, abi nukrito ant žemės, po ko ją kažkas pakėlė. Jų konfliktas truko apie dvi – tris minutes. R. O. nurodė, jog už kaklo nukentėjusiajai ji negriebė.

R. O. pripažino, jog įvykio vakarą ji vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau tikrai nesijautė ir nebuvo apsvaigusi. R. O. parodė ir tai, kad jokios tyčios pažeisti viešąją tvarką ji neturėjo, gyvena netoliese kavinės, pažįsta kavinės padavėjas.

Nukentėjusioji G. S. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 21.30 val., ji su dukromis G. S. ir S. S. atėjusi į kavinę „Katpėdėlė“, esančią Klaipėdos m., Taikos pr. 64. Būnant kavinėje, tarp kavinėje buvusių vaikinų, kurių ji nepažinojusi, ir kavinės padavėjos kilo konfliktas, kadangi vaikinai neturėję pinigų susimokėti už jiems pateiktą sąskaitą. Konfliktas ir to pasėkoje kilęs triukšmas buvęs ne tik pakankamas, bet ir niekaip nesiliovė, į įvykio vietą atvyko ne tik trys apsaugos tarnybos ekipažai, bet ir policijos pareigūnai. Tuo tarpu ji buvo po operacijos, ir jai norėjosi ramybės. Todėl ji priėjusi prie vaikinų ir paklaususi, kokią pinigų sumą jie skolingi. Vienam iš vaikinų pasakius, kad jie skolingi 40 Lt, ji, ketindama už vaikinus sumokėti, nuėjo prie savo staliuko pasiimti pinigų. Tuomet pastebėjusi, kaip minėtas vaikinas priėjo prie staliuko, už kurio su drauge sėdėjo R. O.. Tarp vaikino ir R. O. kilo konfliktas, R. O. šaukė ant vaikino. Jai priėjus prie pastarųjų, R. O. pradėjusi šaukti ant jos ir pasakiusi jai „pasiimk tą savo grybą“. Kadangi ji vaikino nepažinojo, R. O. atsakiusi, jog „tai ne jos grybas“, į ką R. O. jai pasakiusi kažką vulgaraus. Norėdama išsiaiškinti su merginomis, ji prisėdo prie R. O. ir jos draugės, ir R. O. tuomet iš tiesų pasakiusi „malalietka“. Tuomet R. O. ranka suėmė jai už gerklės. Norėdama R. O. atitraukti ir taip nuo jos apsiginti, ji pastarąją ranka suėmė už plaukų. Tuomet R. O., viena ranka laikydama jai už kaklo, kita ranka suėmė jai už plaukų. Taip viena kita laikydamos už plaukų, jos atsistojo, ir įsikibusios viena kitai į plaukus, pradėjo stumdytis po visą kavinę, apie 5 metrus, pirmyn, atgal. Kažkas iš R. O. pažįstamų spyrė jai į pilvo sritį, kur buvo atlikta operacija. Visą tą laiką R. O. ją laikė už kaklo, ir tampė už plaukų. Nukentėjusioji nurodė, jog konflikto metu, jos kartu R. O. buvo nukritusios ir ant grindų, po to ją kažkas pakėlė.

Nukentėjusioji nurodė, kad R. O. buvo neblaivi ir labai agresyviai nusiteikusi tiek jos atžvilgiu, tiek vaikino atžvilgiu. Nukentėjusioji nurodė, jog tą vakarą kavinėje ji buvo užsisakiusi taurę šampano, kurios iki konflikto net nebuvo išgėrusi.

Nukentėjusioji nurodė, jog dėl R. O. veiksmų jos atžvilgiu ji patyrusi neturtinę žalą, kurią vertinanti 2500 Lt suma. Nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo išrauti plaukai, patempti kaklo raumenys, nagais subraižytas kaklas, sužalota ranka. Be to, tiek įvykio metu, tiek po jo ji patyrė stresą, šoką, po įvykio dvi savaites gulėjo ligoninėje.

Liudytoja G. S. parodė, kad kartu su mama nukentėjusiąja G. S. ir seserimi S. S. jos atėjusios į kavinę „Katpėdelė“, esančią Klaipėdos m., šalia prekybos centro „Akropolis“. Būnant kavinėje, tarp kavinėje buvusių jaunuolių, pastariesiems neapmokėjus sąskaitos, ir padavėjos, kilo konfliktas. Aiškintis konflikto į kavinę atvažiavo net trys apsaugos tarnybos ekipažai. Kadangi mamai nukentėjusiajai G. S. konfliktas ir to pasėkoje kilęs kavinėje triukšmas pabodo, ji vienam iš vaikinų pasisiūlė už pastaruosius sumokėti trūkstamus 40 Lt. Po ko, mama pasiėmė pinigus ir nuėjo prie staliuko, prie kurio su drauge sėdėjo R. O., kadangi vaikinas, su kuriuo mama G. S. kalbėjo dėl skolos, būtent prie šio staliuko buvo nuėjęs. Mama su R. O. pradėjo ginčytis, viena ant kitos šaukė, viena kita vadino „mažvaikėmis“. Ji girdėjo, kaip R. O. mamai pasakiusi „patrauk tą savo grybą“, į tai mama G. S. atsakiusi, kad „tai ne jos grybas“. Mama prisėdusi prie R. O. staliuko ir tuomet, atsisukus, ji matė, kaip R. O. griebė mamai už gerklės, kaklo, iš priekio, tada mama R. O. suėmusi už plaukų, po ko už plaukų mamai suėmė ir R. O.. Tuomet, laikydamos viena kitai už plaukų, jos abi atsistojo ir pradėjo stumdytis. Stumdymasis truko ilgai, jos abi šaukė, ir jas sunku buvo išskirti. Besistumdydamos, abi su visu suoliuku krito. Vienu metu, kad išskyrus, jos vėl susikibo. Liudytoja parodė, jog kavinėje mama buvo užsisakiusi taurę šampano, tačiau jo buvo tik šiek tiek atsigėrusi. Liudytoja nurodė ir tai, jog staliukas, už kurio sėdėjusi R. O., nuo jų buvęs per vieną ar du staliukus, tarp jų staliukų buvęs ir įėjimas į kavinę.

Liudytoja nurodė, jog mamai buvo subraižyta ranka, buvo mėlynės, išrauti priauginti plaukai, po įvykio mama dėl patirto streso gulėjo ligoninėje.

Liudytoja S. S. iš esmės parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja G. S. ir paliudijo, jog kavinėje tarp vaikinų ir padavėjos kilęs konfliktas dėl neapmokėtos sąskaitos. Kadangi mamai pabodo kilęs konfliktas, ji pasisiūlė už vaikinus sumokėti. Liudytoja paliudijo ir tai, jog mamai prisėdus prie R. O. staliuko, tarp jų kilo konfliktas, nors paties ginčo esmės negirdėjo, tačiau girdėjo, jog jos viena ant kitos šaukė, R. O. mamai sakė „pasiimk savo grybą“. Matė, kaip R. O. iš šono suėmė mamai už kaklo, tuomet mama, kad atitraukti R. O., suėmė jai už plaukų, po ko už plaukų mamai suėmė ir pati R. O.. Jos abi pradėjo viena kita tampyti, abi nukrito nuo staliuko. Tai truko apie 10 minučių. Kažkoks kavinėje buvęs vyras mamą su R. O. bandė išskirti. Liudytoja parodė, jog kavinėje tuo metu buvo daug žmonių, todėl ne viskas buvo matyti. Jų staliukas nuo R. O. staliuko buvęs per vieną staliuką, be to tarp jų staliukų buvęs ir įėjimas į kavinę.

Liudytoja nurodė, jog mamai ant kaklo buvo mėlynės, buvo sužalotos rankos, po įvykio mama gulėjo ligoninėje. Liudytoja nurodė ir tai, jog dėl įvykio ji buvo šiek tiek išsigandusi.

Liudytoja V. A. paliudijo, jog su drauge atėjus į kavinę „Katpėdėle“, joje ji sutikusi ir R. O., kuri buvusi su drauge Laura. Ji su drauge sėdėjusi ne su R. O., o prie greta esančio staliuko, maždaug per du metrus, tarp jų staliukų buvęs tik mažas tarpelis. Būnant kavinėje, tarp kavinėje buvusių vaikinų ir padavėjos dėl vaikinų neapmokėtos sąskaitos kilo konfliktas. Vaikinų skolą norėjo susimokėti toje pačioje kavinėje buvusi moteris – nukentėjusioji G. S.. Ji priėjo prie R. O. staliuko, ir jos abi tarpusavyje apsižodžiavo, viena kitos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusioji rankomis atsirėmė į staliuką, prie kurio sėdėjo R. O. ir tuomet sudavė ranka R. O., po ko jos abi pradėjo muštis, buvo nukritusios ant žemėsKur tiksliai, ar į veidą, ar į kalą, nukentėjusioji sudavė R. O., ji nematė. Nukentėjusiąją su R. O. išskyrė vaikinai. Nukentėjusioji grasino R. O., sakė, kad gyvena užsienyje. Liudytoja parodė, kad policijos pareigūnai išsivežė R. O., nes matyt nežinojo kurios kaltė buvusi, be to, policijos pareigūnai labiau buvo suinteresuoti už sąskaitą nesumokėjusiais vaikinais.

Liudytoja nurodė, jog R. O. buvo nulūžę nagai, nubrozdintas kaklas. Moteris taipogi skundėsi, kad jai išrauti plaukai. Liudytoja nurodė, jog R. O. ji pažįstanti iš mokyklos laikų, nors nėra labai geros draugės.

Liudytoja L. N. parodė, kad su R. O. jos atėjo į kavinę „Katpėdėlė“. Po kiek laiko tai pat su drauge, ar draugu, į kavinę atėjo ir liudytoja V. A., kurie atsisėdo prie greta esančio staliuko. Kavinėje prie kito staliuko sėdėjo dar keli jų draugai. Visų aplinkybių liudytoja nurodė neprisimenanti, net būnant kavinėje, dėl kavinėje buvusių vaikinų, kurių jos su R. O. nepažinojo, kilo konfliktas, kadangi pastarieji nesusimokėjo sąskaitos. Konflikto metu, nukentėjusioji buvo labai arši, rėkė. R. O. norėjo tuos vaikinus nuo nukentėjusiosios apginti, ir tuomet konfliktas kilo tarp pastarųjų, jos tarpusavyje apsižodžiavo, nukentėjusioji šaukė ant R. O., vadino ją „mažvaike“, į tai R. O. nukentėjusiajai taip pat atsakė žodžiais. Tuomet nukentėjusioji pirmoji griebė R. O. už plaukų, ir jos pradėjo tarpusavyje muštis, viena kitą tampyti už plaukų, konflikto metu abi buvo nukritusios ant žemės. Liudytoja nurodė, jog konfliktas trukęs neilgai, R. O. ir nukentėjusiąją kažkas išskyręs.

Liudytoja patvirtino, jog pirmoji už plaukų griebė nukentėjusioji. Liudytoja nurodė ir tai, kad visų įvykio aplinkybių ji neprisimena, nurodo tik ką tiksliai prisimena.

Įstatyminė atstovė Ž. O. parodė, kad apie kavinėje „Katpėdėlė“ tarp jos dukters ir nukentėjusiosios įvykusį konfliktą, ji sužinojo iš pačios dukters sekančią dieną. Duktė pasakojo, kad susimušė su nukentėjusiąja, kuri jai pešė plaukus, o ji nuo pastarosios gynėsi. Įstatyminė atstovė nurodė, jog dukrai po įvykio skaudėjo galvą, miegojo „vos ne stačia“, buvo perbrėžta kakta, kaip nubrozdinta, nulūžę nagai, ant kojų matėsi mėlynės. Ž. O. parodė, jog dėl dukrai padarytų sužalojimų į medikus jos nesikreipė, nes po kiek laiko sužalojimai praėję, o į ekspertus nesikreipė, nes pirmą kartą susidūrė su tokia situacija.

Atstovė nurodė, jog sumokėjo Ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą, nes nėra buvusi tokioje situacijoje ir nežinojo, kaip elgtis, tačiau vėliau dėl to gailėjosi, nes jos duktė jaučiasi esanti nekalta. Nurodė, kad duktė yra aktyvi, draugiška, taktiška, aktyviai užsiimanti sportu. Be to, mano, kad alkoholis šiam įvykiui ne tik neturėjo įtakos, bet pabrėžė, jog R. O. iš esmės nevartoja alkoholio.

Liudytojas A. K., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paliudijo, kad 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 22.50 val., gavus pranešimą iš Klaipėdos AVPK ir nuvykus nurodytu adresu – Klaipėdos m., Taikos pr. 64, kavinė „Katpėdėlė‘, kavinės darbuotojai paaiškino, kad jaunuoliai nepamoka pateiktos sąskaitos. Aiškinantis šio įvykio aplinkybes, išgirdo kavinėje triukšmą ir tuomet pastebėjo dvi tarpusavyje konfliktuojančias moteris, kurios pirmiausia apsižodžiavo, kažkuri viena kitą pavadino „malalietka“ ir tuomet moterys įsikibo viena kitai į plaukus. Konfliktas tarp moterų truko labai trumpai. Liudytojas nurodė, jog abi moterys buvo neblaivios, tačiau ne girtos. Liudytojas nurodė ir tai, jog plaukai buvo išrauti tiek nukentėjusiajai, tiek ir kaltinamajai. Liudytojo manymu, agresyvesnė buvo nukentėjusioji, pastaroji šaukė, gal streso pasėkoje (b. l. 48-49).

Teismo medicinos ekspertas R. P., patvirtindamas byloje pateiktą išvadą dėl nukentėjusiajai konstatuotų kūno sužalojimų, parodė, jog kūno sužalojimai G. S. buvo padaryti - pirma - poveikiu į kaklo sritį, greičiausiai piršto nagu, antra – poveikiu kairio žasto srityje, ko pasėkoje konstatuota poodinė kraujosruva, kuri galėjo atsirasti nuo poveikio rankos piršto galu, sugriebiant už rankos, trečia – poveikiu kairio dilbio srityje, ko pasėkoje konstatuoti nubrozdinimai, galėję atsirasti griuvimo, atsitrenkimo pasėkoje, į bukabriaunį, nelygų paviršių, ketvirta – poveikiu dešinio žasto srityje, kur konstatuota kraujosruva, kilusi galimai sugriebiant. Ekspertas taipogi paaiškino, jog galvos plaukuotoje dalyje buvo fiksuoti trys išrautų plaukų plotai, todėl tikimybinė išvada, kad buvo nemažiau trijų rovimų, suėmus už tų sričių, poveikiai. Ekspertas paaiškino ir tai, kad sužalojimai kaklo srityje, įvertinus sužalojimo – nubrozdinimo išlenkimo kryptį, padaryti pusapvaliu bukabriauniu daiktu, tai yra rankų piršto nagu, greičiausiai sugriebiant už kaklo iš nugaros arba iš šono.

Specialisto išvada nustatyta, kad G. S. konstatuoti kūno sužalojimai – išrautų plaukų plotai galvos plaukuotoje dalyje – kaktos, pakaušio ir kairio momens projekcijose, odos nubrozdinimai kakle, kairėje rankoje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose. Konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietų bukabriaunių bei kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje, galimai medi. Dokumentuose užfiksuotu laiku. Konstatuota, ir tai, jog G. S. nustatyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 11-12).

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad veikos vieta – Klaipėdos m., Taikos pr. 64, kavinė „Katpėdėlė“, lauko baras. Nustatyta, jog nurodytos vietos – staliukai, už kurių sėdėjo R. O. ir G. S.. (b. l. 166-172).

Alkotesterio parodymais nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 9 d., 23.19 val. R. O. konstatuotas 0,81 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 89 ).

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas.

BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Baudžiamosios bylos medžiaga vienareikšmiai ir neginčytinai nustatyta, jog konfliktas tarp G. S. ir R. O. kilęs – 2013 m. rugsėjo mėn. 9 d., apie 22.00 val., Klaipėdos m., Taikos pr. 64, kavinėje „Katpėdėlė“, lauko bare. Turint omeny apibrėžtą konflikto vietą, metų ir paros laiką, akivaizdu, jog konfliktas kilęs gausiai visuomenės lankomoje vietoje – kavinėje, esant pakankamai šviesiam ir svarbiausia - aktyviam paros laikui, maža to, tuo metu kavinėje esant nemažai lankytojų, tai yra pašalinių asmenų. Tokiu būdu, sąvokos „viešoji vieta“ kontekste vertinant minėtas baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, apibrėžiančias veikos padarymo vietą, akivaizdu, jog vienas esminių ir būtinųjų veikos sudėties objektyviosios pusės požymių - viešoji vieta nustatyta.

BK 284 straipsnio prasme veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais.

Teismų teorijoje ir praktikoje įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įžūlūs veiksmai gali pasireikšti įvairiais būdais, ir paprastai įžūliais veiksmais traktuojami – fizinio pobūdžio smurtiniai veiksmai.

Baudžiamosios bylos medžiaga neginčytinai nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo mėn. 9 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje - Klaipėdos m., Taikos pr. 64, kavinėje „Katpėdėlė“, lauko bare, tarp R. O. ir G. S. kilęs konfliktas vienareikšmiai buvęs fizinio smurtinio pobūdžio, fizinio pobūdžio veiksmus, atkreiptina, naudojant tiek R. O., tiek ir G. S., viena kitos atžvilgiu.

Nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 9 d., apie 22.00 val., kilusio konflikto pasėkoje, G. S. konstatuoti kūno sužalojimai – išrautų plaukų plotai galvos plaukuotoje dalyje – kaktos, pakaušio ir kairio momens projekcijose, odos nubrozdinimai kakle, kairėje rankoje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose, sąlygoję nežymų G. S. sveikatos sutrikdymą. Vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad G. S. nustatyti kūno sužalojimai ir, pažymėtina, visa apimtimi, kilę fizinio pobūdžio konflikto su R. O. pasėkoje.

R. O., neneigdama nukentėjusiąją tempusi už plaukų, neigia G. S. suėmusi už kaklo. Vienok, specialisto išvada ir šią išvadą pateikusio teismo medicinos eksperto teisminio nagrinėjimo metu išdėstytais paaiškinimais remiantis, konstatuotina, jog G. S., be kitų sužalojimų, nustatyti ir kaklo sužalojimai, kurie objektyviai padaryti rankų piršto nagu, greičiausiai, kaip apibrėžia ekspertas, sugriebiant už kaklo iš nugaros, arba iš šono. Kreiptinas dėmesys, kad jokių duomenų nukentėjusiąją tiek minėtus kaklo, tiek ir kitus kūno sužalojimus, patyrus kitu metu, kitoje aplinkoje ar kitomis aplinkybėmis, byloje nėra. Taigi, minėta teismo medicinos eksperto išvada leidžia teigti, jog G. S. kaklo srityje konstatuoti sužalojimai padaryti fizinio pobūdžio konflikto su R. O. metu, šio konflikto pasėkoje.

Analizuojant bylos aplinkybes, būtent asmenų – R. O. ir G. S. - fizinio pobūdžio kontaktą viena kitos atžvilgiu, logiška, jog kūno sužalojimai buvo padaryti ir R. O.. Tačiau šiuo atveju, šio asmens – R. O., atžvilgiu kūno sužalojimai medicininiu dokumentu nėra konstatuoti.

Vienok, vertinant išdėstytą, net ir esant tokiai nustatytų aplinkybių apimčiai, laikytina, kad nustatytas ir kitas, vienas būtinųjų veikos objektyviosios pusės požymių – veika, šiuo atveju pasireiškusi įžūliais veiksmais.

Teismų praktikoje laikoma, jog vienas esminių viešosios tvarkos pažeidimo objektyviųjų požymių yra ir tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pažymėtina, jog šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

Vertinant bylos aplinkybes, akivaizdu, jog fizinio pobūdžio veiksmai, apibusiai, tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, viešoje vietoje – kavinėje, joje esant pakankamam kiekiui lankytojų, taigi su įvykiu nesusijusių, pašalinių asmenų, buvo panaudoti. Taigi, fizinio pobūdžio konfliktas viešoje vietoje akivaizdus. Vertinant fizinio pobūdžio konflikto mąstą, kuomet fizinio pobūdžio konfliktas kilęs tarp dviejų asmenų, trukęs tam tikrą laiką, fizinio pobūdžio veiksmai, ko pasėkoje dargi nukrintama ant žemės, panaudojami apibusiai, vienas kito atžvilgiu, be to, turint omeny sveikatos atžvilgiu kilusias pasekmes (nors objektyviai nustatytas ir vieno asmens atžvilgiu), pagrįstai galima teigti, jog visuomenės rimtis ir tvarka, netgi turint omeny viešosios vietos – kavinės – specifiką, buvus sutrikdyta.

Vienok, net ir esant nustatytai faktinių bylos aplinkybių visumai, objektyviai ir vienareikšmiai konstatuoti dėl viešosios tvarkos pažeidimo esant R. O., ar tik jos, kaltę nėra pagrindo.

Vienas esminių būtinųjų viešosios tvarkos pažeidimo kaip nusikalstamos veikos požymių yra priežastinis ryšis tarp padarinių visuomenės ir viešosios tvarkos atžvilgiu ir kaltinamojo asmens veiksmų, tai yra, kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta būtent dėl kaltinamojo asmens veiksmų, o ne dėl kitų asmenų, ar kitų, trečiųjų veiksnių.

Nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 9 d., kavinėje „Katpėdėlė“, tarp R. O. ir G. S. kilusį konfliktą betarpiškai stebėjusių, taigi įvykio aplinkoje betarpiškai buvusių asmenų – liudytojų G. S. ir S. S., bei V. A. ir L. N. parodymai, įvardijant fizinio konflikto pradžią, tai yra, kuri, R. O., ar G. S., pradėjusi fizinio pobūdžio konfliktą, yra kardinaliai prieštaringi. Nukentėjusiąja byloje pripažinta G. S. ir liudytojos G. S. ir S. S. nurodo, jog fizinio pobūdžio veiksmus pirma panaudojusi, tai yra mamai ranka už kaklo pirma griebusi R. O.. Kaltinamąja patraukta R. O. ir liudytojos V. A. ir L. N. tuo tarpu nurodė, jog fizinius veiksmus, sugriebiant už plaukų, pirmoji panaudojusi būtent nukentėjusioji G. S.. Objektyvių duomenų, pagrindžiančių ar paneigiančių vienos ar kitos pusės išdėstytas aplinkybes, byloje nėra. Be to, iš vienos pusės, liudytojos - G. S. ir S. S. yra nukentėjusiojo asmens dukterys, iš kitos pusės - liudytojos V. A. ir L. N. yra kaltinamojo asmens draugės. Taigi, akivaizdūs asmenų tarpusavio ryšiai.

Šiame kontekste vertinant baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, kad jokių kitų įrodymų, ar duomenų, leidžiančių objektyviai nustatyti, kurios, nukentėjusiąja pripažintos G. S., ar kaltinamąja patrauktos R. O., aktyviais, fizinio pobūdžio smurtiniais veiksmais prasidėjęs konfliktas, lėmęs viešosios tvarkos sutrikdymą, byloje nėra.

Teismų teorijoje ir praktikoje akcentuojama, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamojo asmens naudai. Tokiu būdu, teigti, jog fizinio pobūdžio konfliktą, kilusį tarp G. S. ir R. O., ko pasėkoje buvusi sutrikdyta visuomenės rimtis ir aplinka, iniciavusi būtent pastaroji, tai yra R. O., objektyvaus ir neginčytino pagrindo nėra.

Išvadą abejoti išimtinai R. O. kalte, turint omeny kilusius padarinius, suponuoja ir nustatyta aplinkybė, jog prie staliuko, už kurio sėdėjusi R. O., priėjusi būtent pati nukentėjusioji, o ne atvirkščiai. Šiuo aspektu, atsižvelgtina ir į tai, jog tuo metu kavinėje dėl kitų asmenų kaltės ir veiksmų (vaikinams neužsimokant sąskaitos) jau buvo kilęs konfliktas, taigi iš esmės konfliktinė, įtempta aplinka jau buvo susiformavusi. Ir būtent tokioje aplinkoje, prie R. O. priėjusi G. S., ko pasėkoje, kaip nustatyta, pirmiausia kilęs žodinis tarpusavio konfliktas.

Nustatyta, jog visi be išimties, kaip minėta betarpiškai kilusį konfliktą stebėję asmenys - liudytojos G. S. ir S. S., bei V. A. ir L. N., ir šiuo aspektu jau analogiškai, nurodo, jog fizinio pobūdžio veiksmus, suimant viena kitai už plaukų, juos tempiant, to pasėkoje tampantis po kavinę, ir nugriūnant ant žemės, viena kitos atžvilgiu naudojusios, tiek R. O., tiek G. S.. Darytina išvada, kad fizinio pobūdžio konfliktas vienareikšmiai buvęs apibusis. Tokiu būdu, ši aplinkybė, logiškai suponuoja, jog teigti, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta vienareikšmiai R. O., ar tik jos, veiksmais, ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti R. O., ar tik ją, nėra objektyvaus pagrindo. Juolab, kad nenustatyta, jog konfliktą inspiravo būtent R. O. elgesys.

Bylos medžiaga nustatyta, jog G. S. padaryti kūno sužalojimai byloje konstatuoti objektyviai – byloje pateikta specialisto išvada, konstatuojant G. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Konflikto su G. S. pasėkoje R. O. sveikatos atžvilgiu kilę padariniai nėra pagrįsti specialisto išvadomis ar kitais rašytiniais medicininiais duomenimis. Tačiau, šių duomenų nebuvimas aplinkybės, jog sužalojimai nebuvo padaryti ir R. O., vienareikšmiai neeliminuoja. Atvirkščiai nustatyta, kad tiek pati R. O., tiek įstatyminė atstovė Ž. O., tiek ir liudytojos V. A. ir L. N. parodė, jog konflikto metu sužalojimus patyrė ir R. O., kuriai buvo išrauti plaukai, nulaužti nagai, nubrozdinta kakta. Tai, kad sužalojimus patyrė ir R. O. teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir į įvykio vietą (dėl kito įvykio) atvykęs policijos pareigūnas A. K., taigi visiškai neutralus, jokiais ryšiais nesusaistytas asmuo, kuris patvirtino, jog ne tik nukentėjusiajai, bet ir R. O. buvo išrauti plaukai. Galiausiai, tai, kad sužalojimai neišvengiamai ne tik galėję, bet ir kilę abiejų konflikte dalyvavusių asmenų atžvilgiu, logiškai suponuoja ir konflikto pobūdis, kuomet už plaukų viena kitai tempia, tam tikrą laiko tarpą, stumdantis, abi konfliktuojančios pusės. Taigi, fizinio pobūdžio konfliktas, jo apimtis, fizinio pobūdžio veiksmai, tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš R. O. pusės savo apimtimi buvę analogiški. Ši aplinkybė vėlgi leidžia pagrįstai abejoti, jog viešoji tvarka buvo sutrikdyta išimtinai R. O. veiksmų pasėkoje.

Nustatyta, jog R. O. 2013 m. rugsėjo 9 d., konstatuotas 0,81 promilės neblaivumo laipsnis. Nors G. S. neblaivumas nebuvo nustatytas (G. S. neblaivumas iš vis nebuvo tikrintas), tačiau nustatyta, kad alkoholį (nors ir nedidelį kiekį) prieš pat įvykį vartojo ir G. S.. Šiuo aspektu akcentuotini liudytojo policijos pareigūno A. K. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog abi moterys, tiek R. O., tiek G. S., buvo apsvaigusios, nors girtos nebuvo.

Vertinant išdėstytą, konstatuotina, jog objektyvaus pagrindo, konstatuoti 2013 m. rusėjo 9 d., apie 22.00 val., Klaipėdos m., Taikos pr. 64, kavinėje „Katpėdėlė“ viešąją tvarką pažeidus, ir tokiu būdu nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarius būtent R. O., nėra

Esant tokioms aplinkybėms, R. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį pareikštas kaltinimas laikytinas nepagrįstu. R. O. išteisintina, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais bei 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

G. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.