Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) G. P. 2024 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) G. P. 2024 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) A. B. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent tuo, kad 2024 m. kovo 20 d., 08.45 val. nustatyta, jog A. B., įsigijusi verslo liudijimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. Tuo, A. B., pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis – privalėjo deklaruoti turtą (forma FR0001); buvo įsigijusi verslo liudijimą; pasinaudojo per dideliu metiniu neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Taip pat nustatyta, kad A. B. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (forma FR0001) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 d., atitinkamai iki 2023 m. gegužės 2 d. Tokiu būdu A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies nuostatas. Deklaravimo priežastis: deklaraciją privalo pateikti gyventojai, ataskaitiniais metais nustoję eiti Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nurodytas pareigas. Dėl aptariamo administracinio nusižengimo A. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas (b. l. 5).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. B. skundas, kuriuo ši prašo panaikinti Nutarimą. Anot A. B., ji deklaraciją pateikė laiku, tačiau 2024 m., bandant patikrinti ar parsisiųsti 2022 m. deklaraciją, sistema leido tik pradėti naują deklaracijos formos pildymą, o ne leido atsisiųsti jau pateiktos 2022 m. deklaracijos. Tokios funkcijos A. B. nerado. Galimai todėl paspaudus pildymo veiksmą, senoji jos 2022 m. deklaracija dingo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos. Jos verslo liudijimo pajamos buvo nulinės, deklaracija buvo pateikta 2022 m. bei 2023 m., kadangi ji 2023 m. ėmė paskolą ir deklaraciją už 2022 m. jai buvo būtina pateikti (b. l. 2).

A. B. 2024 m. gegužės 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad jos atžvilgiu priimtą Institucijos sprendimą tikslinga panaikinti, kadangi ji verslo liudijimo veiklos nevykdė, jokių pajamų negavo ir verslo liudijimą panaikino. Be kita ko, ji pajamų deklaraciją už 2022 m. suformavo ir pateikė, nes kaip tik metų pabaigoje kreipėsi į banką dėl kredito ir 2023 m. pavasarį paėmė banko paskolą būstui, o bankas be pajamų deklaracijos už 2022 m. nebūtų išdavęs paskolos. Ji (duomenys neskelbtini) dirbo tik du metus, todėl jai nebuvo žinoma, kad reikia teikti turto deklaraciją už visus metus (b. l. 22-23).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos administracinio nusižengimo bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu bei kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad deklaracija pateikiama kasmet iki kalendorinių metų, einančių po tų kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 d., išskyrus šio įstatymo 6, 7, 7¹ bei 7 ² straipsniuose nustatytus atvejus.

Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 4 bei 5 punktuose numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais bei laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

Minėto teisės akto 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje ginčo dėl to, kad A. B. tiek pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, tiek pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą 2023 m. gegužės mėnesį buvo saistoma pareigos mokesčių administratoriui pateikti Metinę pajamų deklaraciją bei Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2022 m., nekilo. Šios aplinkybės tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek ir savo rašytiniuose paaiškinimuose neginčijo pati A. B. (b. l. 2, 22-23). Minėta aplinkybė taip pat buvo patvirtinta ir Institucijos pateikta rašytine bylos medžiaga – 2023 m. gegužės 11 d. bei 2023 m. birželio 29 d. priminimais dėl būtinybės pateikti nurodytas deklaracijas (b. l. 10-11) ir Institucijos turimais duomenimis apie A. B. suteiktą mokesčių mokėtojų statusą (b. l. 7). Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patraukta A. B., nesutikdama su Institucijos Nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde apeliavo į tai, jog ji iš tikrųjų 2023 m. pateikė Gyventojų pajamų deklaraciją už 2022 m., tačiau galimai dėl deklaravimo sistemos funkcionalumo sutrikimų jos pateikta deklaracija nebuvo išsaugota.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus A. B. viso proceso metu pateiktus argumentus, juos išanalizavęs bylos nagrinėjimo teisme metu Institucijos atstovo pateiktos pozicijos kontekste, taip pat sugretinęs su administracinio nusižengimo bylos turiniu, su pirmiau minėtais A. B. nurodytais argumentais neturi pagrindo sutikti ir juos vertina išimtinai kaip pastarosios gynybinę poziciją.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojai, išskyrus Taisyklių 3¹ punkte nurodytus atvejus, teikia deklaraciją Institucijai elektroniniu būdu, vadovaudamiesi Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklių patvirtinimo“ arba kitais teisės aktais, numatančiais dokumentų teikimą elektroniniu būdu. Minėtų Taisyklių 5 punkte yra numatyti atvejai nuo kada deklaracija yra laikoma pateikta Institucijai, o būtent – nuo datos, kuri yra nurodyta gavimo žymoje, kai deklaracija pateikta Taisyklių 3².1 papunktyje nurodytu būdu; nuo išsiuntimo datos, kuri nustatoma pagal paslaugų teikėjo antspaudą, kai deklaracija atsiunčiama paštu; nuo datos, nustatytos programinėmis priemonėmis, kai deklaracija pateikta elektroniniu būdu.

Nagrinėjamu atveju, priešingai administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. argumentams, nei vienas iš Taisyklių 5 punkte išvardintų Metinės pajamų deklaracijos ir Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pateikimo atvejų 2023 m. nebuvo nustatytas. Anaiptol, iš A. B. Institucijos elektroninėje sistemoje turimos paskyros „Dokumentų“ skilties matyti, kad Metinės pajamų deklaracijos (GPM311) yra pateiktos už laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (b. l. 8). Tuo tarpu, deklaracijos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pateikimas nėra užfiksuotas. Pažymėtina, jog minėtoje A. B. paskyroje taip pat nėra užfiksuotas ir Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (FR0001) pateikimo už 2022 m. faktas. Šios rūšies deklaracija paskutinį kartą A. B. buvo pateikta už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., o jokiais vėlesniais laikotarpiais aptariamos formos deklaracijos teikimas nebuvo fiksuotas (b. l. 8). Be kita ko, faktą, kad A. B. iš tikrųjų pirmiau nurodytų deklaracijų už 2022 m. Institucijai nepateikė, patvirtina ir jai 2023 m. gegužės 11 d. bei 2023 m. birželio 29 d. Institucijos siųsti priminimai, raginantys pateikti tiek Metinę pajamų deklaraciją, tiek Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (b. l. 10-11).

Nors tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose A. B. apeliavo į tai, jog buvo parengusi ir pateikusi privalomas deklaracijas, tačiau jos išsitrynė rengiant naują deklaraciją, tačiau kaip matyti iš pirmiau aptartos A. B. Institucijos elektroninėje sistemoje turimos paskyros duomenų, jokie 2022 m. Metinės pajamų deklaracijos ir Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pateikimo duomenys nėra užfiksuoti. Juo labiau, nėra išlikę ir jokie šių deklaracijų ruošiniai. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu A. B. buvo parengusi aptariamų deklaracijų ruošinius, tačiau jų nepateikusi Institucijai, tokios aplinkybės pastarosios administracinės atsakomybės nešalina, kadangi kaip tą numato Taisyklių 5 punktas, deklaracijos yra laikomos pateiktomis nuo tos datos, nuo kurios jos yra pateikiamos Institucijai elektroniniu būdu.

Taigi, apibendrinus pirmiau aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai A. B. veiksmuose konstatavo ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tiek duomenų apie pateiktas deklaracijas Institucijos elektroninėje sistemoje stoka, tiek 2023 m. A. B. Institucijos siųsti priminimai apie būtinybę pateikti deklaracijas už 2022 m., įrodo, kad pastaroji jai, kaip mokesčių mokėtojai tenkančios pareigos teikti deklaracijas už mokestinius metus, tinkamai neįvykdė, o vien tai, kad ji galimai rengė būtinų pateikti deklaracijų ruošinius, nepaneigia jai privalomų atlikti veiksmų neatlikimo fakto. Be kita ko, teismas nenustatė pagrindo A. B. netaikyti Institucijos pastarajai paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimo. Institucija, pagrįstai įvertinusi tai, kad A. B. šioje byloje aptariamą administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jai skyrė švelniausią administracinę nuobaudą. Teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda yra teisinga bei proporcinga, atitinkanti tiek pačios A. B. asmenybę, tiek jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Apibendrinant anksčiau aptartą, darytina išvada, jog Institucijos Nutarimas, kuriuo A. B. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtas įspėjimas, yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. skundą atmesti.

Palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) G. P. 2024 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.