Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, Lietuvoje teistas 4 kartus, paskutinį kartą 2001-10-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teisme pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 3 d. (galiojo iki 2003-05-01) 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2009-11-04 paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataiso namų atlikęs bausmę,

perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kaltinant padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo be šizofrenijos simptomų, su tuo susijusiu ūminiu stresu, 2016-11-12 apie 9 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su savo motina A. L. prieš jos valią, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą bei atimdamas galimybę jai priešintis, t. y. sugriebė jai už rankų, jėga paguldė ant lovos, tada visu svoriu užgulė savo kūnu ir laikydamas jos rankas įvedė savo lytinį organą į A. L. makštį, tokiais veiksmais nukentėjusiajai padarė lytinių lūpų odos – gleivinės ir makšties prieangio gleivinės nubrozdinimus su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip išžagino A. L..

Tokiais veiksmais T. L. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 149 str. 1 d.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji A. L. paaiškino, kad T. L. yra jos sūnus, ji sutinka duoti parodymus šioje byloje. Paaiškino, kad palydėjo savo vyrą į oro uostą, jis išvyko į Angliją pas kitą jų sūnų. Grįžusi namo rado Tomą, kuris gėrė alų. Dar jo klausė ar nenori, kad pašildytų maisto, bet Tomas nenorėjo. Nuėjo į savo kambarį, žiūrėjo televizorių ir apie 20–21 val. nuėjo miegoti. Apie 23–24 val. į jos kambarį atėjo Tomas. Ji apsimetė, kad miega. Tomas buvo nuėjęs prie lango, pasižiūrėdavo pro jį ir išeidavo. Kai atėjo trečią kartą, buvo nusiėmęs trumpikes, nuėjo prie lango, o paskui įlindo pas ją į lovą ir apkabino per liemenį. Ji greitai iššoko iš lovos ir nuėjo į virtuvę. Išsivirė kavos, o atėjęs Tomas pasakė, kad ji eitų miegoti. Visą ta laiką Tomas vaikščiojo be trumpikių, matėsi jo organas. Buvo nuėjusi į tualetą, o kai grįžo ir norėjo atsigerti kavos, suprato, kad į kavą įpilta alkoholio, todėl negėrė. Nurodo, kad visą tą laiką sūnus vaikščiojo išsitraukęs savo organą, ir taip jie prabuvo visą naktį. Ryte ji paklojo lovą ir ruošėsi eiti į polikliniką. Jai poteriaujant, į kambarį vėl atėjo Tomas, atsistojo priešais ją ir išsitraukė savo organą. Ji paklausė, ko jis vaikšto, į ką Tomas atsakė, kad nori ją apginti. Pasakė, kad ji pati apsigins. T. T. nuėjo prie lango, nusileido trumpikes, užsidėjo prezervatyvą, staiga stvėrė ją, užgulė savo kūnu jos kūną ir atliko savo veiksmą. Nurodo, kad lytinis aktas buvo nepilnas, Tomas spermą išleido į prezervatyvą, tačiau nebuvo pilnai įėjęs į makštį. Jai tuo metu kraujavo iš makšties ir buvo įsidėjusi tamponėlį. Ji suprato, kad sūnus ne su organu lindo, o lindo su pirštais, nes sūnaus varpa nebuvo standi. Po įvykio nuėjo nusiprausti, nes sūnus sirgo hepatitu C ir bijojo, kad bus apsikrėtusi, paėmusi prezervatyvą jį išmetė. Tomas nuėjo miegoti, o ji nuėjo į polikliniką. Kai grįžo namo, Tomas pasakė, kad nieko jai nepadarė. Apie išžaginimą ryte pasakė savo vyrui ir seseriai. Nurodo, kad kai vakare vėl sėdėjo savo kambaryje, kai Tomas vėl pradėjo vaikščioti į jos kambarį ir sakė, nori juos abu apginti, kad linki tik gero. Tuo metu paskambino jos vyras, ji pasakė vyrui, kad jų sūnus ir toliau vaikšto į jos kambarį, į ką vyras atsakė, kad kuo greičiau eitų pas kaimynus ir kviestų policiją. Ji pasakė, kad pakentės ir policijos nekvietė. Bet vėliau sužinojo, kad policiją iškvietė vyresniojo sūnaus draugė iš Lietuvos. Sūnus buvo išvežtas į Naująją Vilnią. Nori pažymėti, kad sūnus Tomas buvo ankščiau gydytas Naujoje Vilnioje. Nepastebėjo tokio atvejo, kad jis žiūrėtų į savo mamą kaip į moterį. Nepastebėjo ir tai, kad sūnus būtų vartojęs narkotines medžiagas. Nurodo, kad tokį įvykį sūnui galėjo iššaukti tai, kad Tomas neturėjo merginos ir tai, kad namuose nebuvo vyto, nes kai vyras būdavo namuose, Tomas elgdavosi visai kitaip. Pažymi, kad Tomas buvo labai nekalbus, niekada nepasakojo kaip sekasi darbe. Pažymi, kad Tomui visada atrodydavo, kad jį kažkas seka. Šiai dienai sūnui pretenzijų neturi, suvokia kas įvyko, bet prašo jo nesodinti į kalėjimą. Pritaria, kad Tomą reikia gydyti.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja M. B. paaiškino, kad A. L. yra jos sesuo. Apie jos (sesers) išprievartavimą jį pranešė jai sekmadienį telefonu. Sesuo kalbėdama telefonu verkė, ji (liudytoja) jautė, kad sesuo buvo streso būsenoje. Sesuo pasakė, kad Tomas sulaikytas ir yra policijoje. Nurodo, kad T. L. jai atrodė normalus vaikas, nebuvo pastebėjusi, kad jis įtartinai elgtųsi. Paskutinį kartą Tomą matė 2016 metais per Jonines. K. T. serga hepatitu žinojo iš sesers Augenijos. Pažymi, kad kai kalbėjo su seserimi telefonu, ji skundėsi, kad skauda ranką ir makštį. Nurodo, kad giminėje nėra giminaičių, kurių psichika būtų buvusi sutrikusi.

Iš stenografuoto 2016-11-12 garso įrašo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad pranešama, kad (duomenys neskelbtini), yra pagyvenusi moteris ir sūnus Tomas. Vartojantis kaip supranta narkotikus. Ir puola ten mamą dabar. Į klausimą, ar ten muštynės ar žodinis konfliktas, atsako, kad ten stipriau negu žodžiai, tikriausiai (t. 1, b. l. 163–164).

Iš 2016-11-12 registruoto vyriausiojo patrulio G. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus (duomenys neskelbtini) A. L. nurodė, kad jos sūnus T. L. 9 val. ryte ją sugriebė už pečių, nustūmė ant lovos ir išžagino. Paklausus kodėl nesikreipė, atsakė, kad jai buvo gėda pripažinti, kad ją sūnus išžagino. Moteris buvo labai susijaudinusi, verkė (t. 1, b. l. 14).

Iš 2016-11-12 atliktos įvykio vietos apžiūros matyti, butas, (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos paimtas užtiesalas su galimai biologiniais pėdsakais (t. 1, b. l. 17–23).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto T. L. parodymų matyti, kad jis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016-11-12 ryte jis buvo namuose, su motina nebendravo, į jos kambarį užėjęs nebuvo. Apskritai su motina jis labai mažai bendrauja. 2016-11-12 per visą dieną buvo išėjęs tik į parduotuvę, po to visą dieną buvo namuose. Į svečius niekas nebuvo atėjęs. Su motina jis net nesikalbėjo. Tuo metu su motina gyveno dviese, tėvas išvykęs. Jis nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos (t. 2, b. l. 7).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. R. parodymų matyti, kad ji yra A. G. draugė nuo vaikystės. Jos draugė galimai apie 10 metų draugauja ir veda bendrą ūkį su R. L., nes jie kartu gyvena Anglijoje, netoli Londono. 2016 m. galimai spalio mėn. gale ar tai lapkričio mėn., tikslios datos nepamena, kai jai į mano mobiliojo ryšio telefoną paskambino Arūnė iš savo mobilaus tel. +(duomenys neskelbtini) apie 20.48 val. ir paprašė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie tai, kad jos draugo R. L. motina, kurios vardo ir pavardės nepamena, yra užpulta Raimondo brolio, kurio vardas lygtai Tomas, kokia jo pavardė tiksliai nežino. Arūnė sakė, kad Raimondo mama tuo metu buvo Lietuvoje, Vilniuje, tačiau kokiu adresu ji gyvena, nepamena, minėtą adresą užsirašė savo užrašų knygutėje, kurios šios apklausos metu su savimi neturi. Pokalbio metu Arūnė nurodė, kad pas juos buvo į Angliją atvykęs Raimondo tėvas, todėl Lietuvoje tuose namuose, kur įvyko įvykis, kitų asmenų nebuvo, kurie galėtų iškviesti pagalbą. Taip pat draugė telefonu nurodė, kad Raimondo mama bijo, ar tai nenori, dėl kažkokių priežasčių, skambinti dėl minėto įvykio policijai. Tačiau konkrečių įvykio detalių, kas tuo metu įvyko tarp Raimondo brolio ir Raimondo motinos, ji nežino, nes Arūnė apie tai nieko nesakė tik tiek, kad brolis puolė mamą. Iš karto po pokalbio su Arūne paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir atsiliepusiam operatoriui pranešė visą tai, ką telefonu buvo pasakiusi Arūnė. Tačiau tiksliai atkartoti, kokią informaciją operatoriui nurodė telefonu, pasakyti negali, nes užsimiršo. Pranešimo esmė buvo ta, kad informavo apie smurtą Raimondo mamos atžvilgiu. Tai buvo pirmas skambutis gyvenime bendruoju pagalbos telefonu. Jos nuomone pokalbis su operatoriumi telefonu galėjo užtrukti neilgiau nei 1 min.-1,5 min. Po skambučio bendruoju pagalbos telefonu netrukus parašė žinutę Arūnei, klausdama kaip reikalai po pranešimo apie įvykį bendrajam pagalbos centrui. Arūnė atrašydama padėkojo ir po kurio laiko parašė, kad į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai ir išsivežė su savimi Raimondo brolį Tomą. Iš susirašinėjimo su Arūne suprato, kad po to, kai pareigūnai išvežė Raimondo brolį, jo mama pasijuto geriau. Vėliau nei su Arūne, nei su Raimondu apie tai, kas įvyko nebendravo ir iki šiol nebuvo žinoma, kas tuo metu įvyko tarp Raimondo brolio ir jo motinos. Nori patikslinti, kad galimai prieš 5 m., ar daugiau metų, su Arūne bendravo apie Raimondo brolį, nes ji buvo užsiminusi, kad kažkurį laiką Raimondo brolis gyveno kartu su jais, tačiau gyventi su minėtu Raimondo broliu buvo sudėtinga, nes jis kėlė jiems problemų. Arūnės nuomone, galimai tuo metu, jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Raimondo mamos pati nepažįsta ir su ja nė karto nebendravo. Jai iki minėto įvykio nei karto nebuvo skambinusi Raimondo motina. Raimondo tėtį Andrių, ji pažįsta ir teko kelis kartus su juo bendrauti, pavyzdžiui, padėti jam atsispausdinti lėktuvo bilietą ir pan. Arūnės skambučio nei karto net negalvojau ir neįtariau, kad Raimondo tėvų namuose vyktų kokie nors konfliktai, nes apie tai nė karto nebuvo kalbos nei su Arūne, nei su Raimondu. Tai buvo pirmas kartas. Arūnė prašė paskambinti ir pranešti apie įvykį tik todėl, kad tuo metu pas juos į Angliją buvo atvykęs Raimondo tėvas ir Lietuvoje, jų namuose kitų asmenų be Raimondo brolio ir Raimondo mamos, nebuvo. Raimondo mama nenorėjo, ar bijojo skambinti policijai, o jie patys iš Anglijos bandė, bet negalėjo prisiskambinti bendruoju pagalbos telefonu Lietuvoje (t. 1, b. l. 167–168).

Iš ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-23 su nukentėjusiąja A. L., adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikto parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad grįžusi į savo kambarį pastebėjo, kad sofa – lova buvo sudėta ir pastebėjo, kad šalia sofos krašto, esančio arčiau lango, ant grindų buvo prezervatyvas, kurį ji pakėlusi išmetė į šiukšlių dėžę. Nori patikslinti, kad šalia grindų gulėjusio prezervatyvo buvo dar kažkokie skysčiai, kuriuos ji išvalė. Ji sutuoktiniui pasakė, kad dėl įvykio skųstis jai gėda, o patikimų kaimynų, kurie suprastų, nėra. Tada sutuoktinis užsiminė, kad pamėgins per vyresnį sūnų R. L. iškviesti policiją. Ji buvo savo kambaryje, o sūnus savo kambaryje iki kol atvyko 2016-11-12 21.30 val. policijos pareigūnai, kurie uždėjo antrankius T. L. (t. 1, b. l. 44–74).

Iš 2016-11-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto J. P. specialisto išvados Nr. G3472/2016 (01) matyti, kad A. L. apžiūros metu nustatyti lytinių lūpų odos – gleivinės ir makšties prieangio gleivinės nubrozdinimai su aplinkinėmis paodinėmis kraujosruvomis padaryti kietu buku daiktu (kietais bukais daiktais), kuo galėjo būti ir standi vyriškio varpa, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Tai rodo sužalojimų morfaloginiai ypatumai. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir paprastai išgyja bepalikdami jokių pasekmių; A. L. tepinėliuose padarytose iš makšties turinio rasti pavieniai spermijai, tamponėliuose su makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai. Tai rodo, kad tiriamoji iki apžiūros turėjo lytinius santykius (t. 1, b. l. 79-80).

Iš 2016-11-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto J. P. specialisto išvados Nr. G3471/2016 (01) matyti, kad T. L. apžiūros metu sužalojimų nenustatyta; tamponais paimtas turinys nuo T. L. varpos, padaryti tepinėliai, išdžiovinti ir perduoti į Serologijos ir DNR laboratorijos archyvą. Jie gali būti ištirti nurodžius tai atlikti atskira užduotimi (t. 1, b. l. 87–88).

Iš 2017-01-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisčių O. P. ir J. J. specialisto išvados Nr. S 3/2017 (01) matyti, kad A. L. tamponėliuose su makšties turiniu rastas sperminis skystis gali priklausyti T. L. su 99,994 % tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su T. L. nesusijusių asmenų. Kam priklauso A. L. tepinėliuose su makšties turiniu rasta sperma pasakyti negalima, nes gautas DNR profilis netinka tolimesniam asmens identifikavimui. Pasakyti, kiek laiko išlieka biologiniai pėdsakai ant lytinių organų po lytinės sueities, negalima, nes tai priklauso nuo žmogaus higieninių įpročių ir ar lytinės sueities metu buvo naudojamas prezervatyvas. Pagal reagentų gamintojų rekomendacijas, spermą moters lytiniuose organuose galima nustatyti iki 72 val. po lytinės sueities (t. 1, b. l. 105–110).

Iš 2016-12-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto J. P. specialisto išvados Nr. pG 3732/2016 (01) -G3472/2016 (01) matyti, kad A. L. apžiūros metu 2016-11-13 nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti lytinių santykių metu, pavyzdžiui, standžia varpa, užduotyje nurodytu laiku 2016-11-12. A. L. apžiūros metu 2016-11-13 nustatyti sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais į lytinių organų sritį, kurie nebūdingi sužalojimams padaromiems griūnant, nugriuvus, krintant, nukritus. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ir lytinių santykių metu, pavyzdžiui, standžia varpa, užduotyje nurodytu laiku 2016-11-12. Kategoriškai neatmetama galimybė, kad A. L. 2016-11-13 apžiūros metu nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačios nukentėjusiosios, nes sužalojimų vietos yra pasiekiamos nukentėjusiosios rankoms. A. L. apžiūros metu 2016-11-13 nustatytuose sužalojimuose neliko požymių, kuriais remiantis galima nustatyti sužalojusį objektą. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų rodančių, kad A. L. 2016-11-12 apsilankiusi pas gydytoją buvo apsvaigusi (t. 1, b. l. 121–123).

Iš 2017-01-13 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistės M. S. specialisto išvados Nr. 140-(5964)-IS1-303 matyti, kad ant pateikto tirti lovos užtiesalo, paimto 2016-11-12 apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) kraujo ir spermos nerasta; Ant pateikto T. L. megztinio, paimto 2016-11-12 apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini kraujo ir spermos nerasta. Ant pateiktų tirti T. L. trumpikių, paimtų 2016-11-12 apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) spermos nerasta, rasta nemažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso žmogaus kraujas. Ant trumpikių rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pėdsakų arba kraujo genotipas sutampa su T. L. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų T. L. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra nedidesnė nei 0,00000000000002 proc. Ant pateiktų tirti T. L. kelnių, paimtų 2016-11-12 apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir spermos, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, tačiau negalima atsakyti kuriam asmeniui priklauso žmogaus sperma. Ant kelnių rastų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vyro biologinių pėdsakų arba spermos genotipas sutampa su T. L. genotipu (t. 1, b. l. 131–133).

Iš 2016-12-12 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus specialistė Z. K. specialisto išvados Nr. 90TPK-78/2016 matyti, kad pateiktoje T. L. medicininėje dokumentacijoje 1999 m. fiksuoti tik jo socializuoto elgesio sutrikimai bei buvusi priklausomybė nuo opiatų (heroino). Nuo 1999 m. objektyvių duomenų apie jo psichikos būseną nėra, tačiau išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą (liudytojos A. L. parodymus) bei jo visiškai neadekvatų elgesį jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu kyla įtarimų, jog minėtą veiką jis padarė liguistų išgyvenimų įtakoje. Jo paties prašyme, pateiktame Vilniaus m. apylinkės prokuratūrai, irgi ryškėja psichozinio lygio išgyvenimai. Būtina eksliuduoti lėtinį šizofreninio registro psichikos sutrikimą, stebint T. L. psichikos būseną ir elgesį ilgesnį laiką stacionare, todėl rekomenduoja jam skirti stacionarą teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (t. 2, b. l. 146–147).

Iš 2017-01-23 d. - 03-22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-6/2017 matyti, kad T. L. šiuo metu nustatomas ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, su susijusiu ūminiu stresu, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. L. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas Stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo (VšĮ Rokiškio PL). Į visus kitus teismo pateiktus klausimus bus galima atsakyti po pravesto gydymo (t. 3, b. l. 17–21).

Teismo posėdyje apklausta ekspertė N. M. patvirtino duotą ekspertizės išvadą, papildomai nurodė, kad T. L. atvyko iš Lukiškių TI-K. T. L. buvo tirtas du mėnesius. Iš pradžių jis kalbėjo, bet vėliau, kai jį apžiūrėjo infekcionistas ir nustatė, kad jam reikalinga trečio lygio konsultacija medicinos įstaigoje, nustojo bendrauti. T. L. atvyko sergantis hepatitu C. L. buvo pažengusi, nes T. L. nesigydė. Buvo rimti pakitimai kraujo tyrimuose. Iš karto skyrė gydymą nuo hepatito C. T. T. L. su jais dar bendravo, tačiau ribotai, formaliai. Jis neigė savo kaltę, sakė, kad motina jį apkaltino neteisingai. Apie savo gyvenimą nieko neaiškino, nepasakojo, kad vartojo narkotikus. Po to, kai terapeutas nutraukė vaistų skyrimą, T. L. nustojo su jais kalbėti. Su pačiu personalu T. L. bendravo diferencijuotai, su socialine darbuotoja bendravo gražiai. Tarpinės ekspertizės metu nepasakė nei vieno žodžio. Nurodo, kad T. L. pats prisipažino, kad vartojo narkotikus. Kaip jau minėjo jis nebendravo, nevykdė jokių instrukcijų, net į paprastus klausimus nieko neatsakinėjo. Jis sėdėdavo susitraukęs, nieko nekalbėdavo, žvilgsnį nukreipdavo į kampą. Todėl reikia diferencijuoti, ar įvykdyta veika yra ilgalaikio narkotikų vartojimo, nuo kurio gali išsivystyti psichoziniai sutrikimai, pasekmė, ar tai yra lėtinis psichikos sutrikimas, ar tai yra hepatito C sąlygotas psichikos sutrikimas. Tam, kad diferencijuoti, pirmiausiai reikia, kad pagerėtų jo psichinė būklė. Pažymi, kad T. L. bendrauja pasirinktinai, yra įsitempęs, įtarus, nepasitikintis. Ryškių elgesio sutrikimų, tokių kaip klausos haliucinacijos, nepastebėta. Kita vertus, įtarumas ir nepasitikėjimas rodo, kad su mąstymu yra rimtų problemų, aplinką jis traktuoja kaip priešišką. Kadangi negali paciento ilgą laiką gydyti, rekomendavo priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Po to T. L. bus sugrąžintas ekspertizės užbaigimui. Tada ir bus galima atsakyti į pagrindinį klausimą – ar T. L. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu ir ar galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiai dienai T. L. yra ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, susijęs su ūminiu stresu. Dėl šio sutrikimo dabar T. L. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pažymi, kad ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas priskiriamas prie laikinų psichikos sutrikimų. Anksčiau tai vadinosi reakcinė psichozė. Vertinant T. L. elgesį, buvo prieita nuomonės, kad T. L. yra psichozinė būklė ir jam reikalingas gydymas. Patvirtino, kad jai nekyla abejonių, jog T. L. turi būti skirtas gydymas griežto rėžimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Patvirtina ir tą aplinkybę, kad T. L. kelia pavojų aplinkiniams ir jo elgesys nėra prognozuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą darytina išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino aplinkybės, jog buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 149 str. 1 d., ir kad šias veikas padarė T. L.. Tai matyti tiek iš nukentėjusiosios A. L. paaiškinimų, tiek iš liudytojos M. B. parodymų, tiek iš policijos pareigūno G. P. tarnybinio pranešimo ir kitos bylos medžiagos. Nukentėjusiosios A. L. paaiškinimai patvirtina, kad T. L. 2016-11-12 apie 9 val., bute, (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su ja prieš jos valią, panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą bei atimdamas galimybę jai priešintis, t. y. sugriebė jai už rankų, jėga paguldė ant lovos, tada visu svoriu užgulė savo kūnu ir laikydamas jos rankas įvedė savo lytinį organą į jos makštį, ir taip išžagino. Byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, patvirtina ir papildo vieni kitus, todėl nustatytos aplinkybės dėl padarytos veikos ir ją padariusio asmens yra įrodytos visiškai, abejonių dėl jų nėra.

Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-6/2017 matyti, kad T. L. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu sirgo ūminiu polimorfiniu psichoziniu sutrikimu be šizofrenijos simptomų, su susijusiu ūminiu stresu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu T. L. taip pat serga ūminiu polimorfiniu psichoziniu sutrikimu be šizofrenijos simptomų, su susijusiu ūminiu stresu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsižvelgiant į šią išvadą, taip pat ekspertės paaiškinimus teismo posėdžio metu, pripažintina, kad anksčiau paminėtą veiką, numatyta BK 149 str. 1 d., T. L. padarė sirgdamas ūminiu polimorfiniu psichoziniu sutrikimu be šizofrenijos simptomų, su susijusiu ūminiu stresu, t. y. buvo nepakaltinamas. Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, jog T. L. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taip pat įvertinus ekspertės paaiškinimus teisme, jog T. L. būtent tokia priverčiamoji priemonė rekomenduojama dėl to, kad jis dėl savo psichinių sutrikimų negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, į nustatytą laikiną psichikos sutrikimą, dėl kurio jo veiksmai neprognozuojami, yra socialiai pavojingas, atsisako nuo tolimesnio gydymo, nors jam reikalingas ilgalaikis gydymas, darytina išvada, jog T. L. dėl savo psichinės būklės yra pavojingas visuomenei, todėl jam skirtina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (BK 17 str., 98 str. 1 d. 4 p.).

T. L. 2016-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, nuo 2016-11-12. 2017-02-08 suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2017-02-12. 2017-03-22 iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus buvo gautas raštas Nr. 68U-I-74, kad T. L. įtariamas ypatingai sunkaus nusikaltimo padarymu, jam nustatytas laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio jo veiksmai neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas, jam reikalingas ilgalaikis gydymas, todėl remiantis (duomenys neskelbtini) str. 2 d. rekomenduojama skubiai kreiptis į teismą dėl T. L. patalpinimo į specializuotą psichikos sveikatos priežiūros įstaigą (VšĮ Rokiškio psichiatrinę ligoninę) iki įvyks teismas dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo. (t. 2, b. l. 175). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nutartimi nutarta perkelti T. L. į sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę, ir laikyti ten iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, bet ne ilgiau nei 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo faktinio patalpinimo į minėtą sveikatos priežiūros įstaigą dienos (t. 2, b. l. 181–182). 2017-03-30 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus buvo gautas raštas, kad T. L. 2017-03-30 perkeltas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo (t. 2, b. l. 185). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti: lovos užtiesalas, T. L. raudonos spalvos megztinis su sagomis, T. L. pilkos kelnės, T. L. mėlynos trumpikės, 2 vokai su A. L. seilių pavyzdžiais, 2 vokai su T. L. seilių pavyzdžiais perduoti saugoti Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 183) – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 17 str., 98 str. 1 d. 4 p., (duomenys neskelbtini) str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 3 p., teismas

nutaria:

pripažinti, kad T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždrausta veiką, numatytą BK 149 str. 1 d., padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti T. L. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis iki pasveikimo arba T. L. psichinės būklės pagerėjimo ir jo pavojingumo išnykimo.

T. L. paskirtos procesinės prievartos priemonės nekeisti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti: lovos užtiesalas, T. L. raudonos spalvos megztinis su sagomis, T. L. pilkos kelnės, T. L. mėlynos trumpikės, 2 vokai su A. L. seilių pavyzdžiais, 2 vokai su T. L. seilių pavyzdžiais perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (t. 1, b. l. 183) – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.