Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovė, Šiaulių AVPK), 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2019-06-17 iki 2019-06-26 buvo laikomas Šiaulių areštinėje, kur patyrė nepatogumus bei kančias. Kameroje Nr. 8 naktinis apšvietimas šviečia labai ryškiai, o tai trukdo užmigti, be to, 24 valandas per parą labai garsiai veikia ventiliacija, dėl ko visai negalėjo miegoti. Kameroje Nr. 8 per langą nematyti natūralios saulės ir dangaus. Pasivaikščiojimo kiemeliuose taip pat nesimato dangaus ir negalima pajusti saulės spindulių. Nei pasivaikščiojimo kiemeliuose, nei kamerose nėra įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl turėdavo belsti į duris, o tai jo rankoms skaudi procedūra. Kartais naktimis išsijungdavo ventiliacija, tuomet trūkdavo oro ir pasidarydavo sunku kvėpuoti. Tokios nežmoniškos sąlygos sukėlė kančias ir nepatogumus.

Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (28, 31 b. l.) skunde nurodė, kad jo dalyvavimas nėra būtinas.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių AVPK apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (28 b. l.), neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių apskrities AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2019-07-22 (galima rašymo klaida) iki 2019-06-26, iš jų dvi paras trivietėje kameroje Nr. 7, likusias paras trivietėje kameroje Nr. 8. Areštinė įrengta 2015-12-15, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ bei daliniais šio įsakymo pakeitimais (2015-01-12 Nr. 5-V-31), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04-03 įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklėmis, Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ ir kitais teisės aktais. Areštinės kameros vėdinamos per langus bei mechanine patalpų vėdinimo sistema. Visose kamerose, tame tarpe Nr. 7 ir 8, yra įrengtas vienodas trijų greičių (mažo, vidutinio ir didelio) mechaninis vėdinimas ir trijų rūšių dirbtinis apšvietimas (dieninis, pusiau naktinis ir naktinis). Areštinės vidaus tvarkos apraše, patvirtintame Šiaulių apskrities VPK viršininko 2017-05-05 įsakymu Nr. 40-V-149, numatyta, kad areštuotų asmenų miego laikas yra nuo 22.00 iki 06.00 val. Tuo laikotarpiu ventiliatorius veikia mažu greičiu, o apšvietimas perjungiamas į naktinį. Vėdinimo sistema veikia tyliai, ventiliatoriai pakabinti pastato išorėje, tolokai nuo kamerų Nr. 7 ir 8. Areštinės pareigūnai privalo stebėti, kad naktį visos kameros būtų apšviestos, todėl areštinės kamerose nakties metu įjungiamas naktinis apšvietimas, kuris patalpoje sukuria prieblandą. Prieš kamerų langus, išorinėje pastato pusėje, 5 cm atstumu nuo sienos, yra uždėti matiniai apsauginiai stiklai, pro kuriuos į kameras patenka reikiamas natūralaus oro ir šviesos kiekis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016-11-30 areštinėje atliko patikrinimą dėl mikroklimato ir padarė išvadą, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai nėra pažeisti. Areštinėje įrengti trys pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas nuo 10,40 iki 10,43 kv. m, kiemeliai uždengti metaliniu tinklu ir nepermatoma stogo danga, kuri apsaugo pareigūnus ir areštantus nuo kritulių. Natūralus apšvietimas į kiemelius patenka per stogo šonus, kurie taip pat apsaugoti metaliniu tinklu, taip pat įrengtas dirbtinis apšvietimas. Iškvietimo mygtukų pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra, nes to nenumato jokie teisės aktai. Pavojaus mygtukas yra tik lauko poste. Areštantas turi teisę iki 1 val. laiko išeiti pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį. Pasivaikščiojimo metu postinio funkcijas atliekantis pareigūnas periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min. patikrina asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra stebimi vaizdo priemonėmis, todėl areštantai, nebenorintys pasivaikščioti, visada yra matomi ir grąžinami į kameras be beldimų į duris. I. R., būdamas areštinėje, nusiskundimų dėl laikymo sąlygų nepateikė, tad jo skunde išdėstytos pretenzijos yra deklaratyvios, nepagrįsto įrodymais, tik subjektyviais pareiškėjo teiginiais.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas I. R. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių AVPK areštinėje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip neturtinę žalą padariusios valstybės institucijos (Šiaulių AVPK) neteisėtus veiksmus pareiškėjas nurodo jo laikymą netinkamai įrengtose Šiaulių AVPK areštinės kamerose, kuriose trūko natūralios šviesos, naktį buvo per ryškus dirbtinis apšvietimas, per garsiai veikė ventiliacija, pasivaikščiojimo kiemeliuose trūko saulės ir natūralaus dangaus, nebuvo pavojaus mygtukų.

Iš byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 6 d. Šiaulių AVPK viešosios tarnybos areštinės vyriausiojo specialisto E. D. tarnybinio pranešimo (toliau – tarnybinis pranešimas, 13-14 b. l.) matosi, kad į areštinę pareiškėjas I. R. buvo patalpintas 2019-06-17 ir laikomas iki 2019-06-26, 2 paras buvo laikomas trivietėje kameroje Nr. 7, o paskyrus suėmimą perkeltas į kamerą Nr. 8.

Teritorinių policijos įstaigų areštinių įrengimą reglamentuoja Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 (keista 2010-10-14 įsakymu Nr. 5-V-789, 2013-10-21 įsakymu Nr. 5-V-831 ir 2015-01-12 įsakymu Nr. 5-V-31), pagal kuriuos kamerų langai įrengiami ne mažesni kaip 80 cm aukščio ir pločio, turi būti atidaromi natūraliai išvėdinti arba juose turi būti įrengiamos rakinamos orlaidės, jeigu kamerose nėra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema (35 p.), kamerų langų stiklai turi būti skaidrūs, užtikrinantys natūralų kamerų apšvietimą, vidinis stiklas turi būti armuoto arba nedūžtamo stiklo (36 p.), langai grotuojami apsauginėmis bei signalinėmis grotomis (37 p.), areštinėje turi būti įrengiamas centrinis šildymas, pritekamoji ir ištraukiamoji mechaninė vėdinimo sistema (77.2. p.).

Nuo 2015-11-01 galiojančios Lietuvos higienos normos HN 37:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14-17 punktai nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, natūralus apšvietimas gali būt neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 valandas, oro judėjimo greitis šiltuoju metų laiku turi būti 0,15-0,25 m/s, šaltuoju – 0,05-0,15 m/s, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad prieš kamerų langus, išorinėje pastato pusėje, 5 cm atstumu nuo sienos, yra uždėti matiniai apsauginiai stiklai, pro kuriuos į kameras patenka reikiamas natūralaus oro ir šviesos kiekis. Visose kamerose įrengtas vienodas trijų greičių mechaninis vėdinimas ir trijų rūšių dirbtinis apšvietimas (dieninis, pusiau naktinis ir naktinis). Areštinės kamerose nakties metu įjungiamas naktinis apšvietimas, kuris patalpoje sukuria prieblandą. Areštuotų asmenų miego laiku (nuo 22.00 iki 6.00 val.) ventiliatorius veikia mažu greičiu, vėdinimo sistema veikia tyliai, ventiliatoriai pakabinti pastato išorėje, tolokai nuo 7 ir 8 kamerų.

Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, 41 punkte sakoma, jog nakties metu kameros turi būti apšviestos, kad būtų galima stebėti laikomų asmenų elgesį, o 93.6 punktas numato, jog areštinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigūnas privalo naktį stebėti, kad visos stebimos kameros būtų apšviestos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. lapkričio 21 d. patikrinimo metu konstatavo, kad areštinėje įrengta mechaninė ventiliacija, kamerose vėdinimas galimas ir per atidaromus langus, įvertinus oro judėjimo greitį, šis mikroklimato parametras atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus (16-17 b. l.). Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių AVPK areštinės kameros įrengtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas dėl kamerų įrengimo galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose taip pat nesimato dangaus ir negalima pajusti saulės spindulių.

Policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 38-42 punktuose nurodyta, kad Policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo užtikrinti, jog areštantai galėtų kasdien pasivaikščioti gryname ore. Apie areštanto išvedimą pasivaikščioti ar atsisakymą eiti pasivaikščioti pažymima policijos areštinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje. Pasivaikščioti į saugomoje policijos areštinės teritorijoje įrengtus specialius pasivaikščiojimo kiemus areštantai vedami laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys areštantai. Vedami pasivaikščioti areštantai turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Areštantai, sergantys aktyvia tuberkulioze, pasivaikščioti vedami į atskirus pasivaikščiojimo kiemus. Lietuvos higienos norma HN 37:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ areštinių pasivaikščiojimo kiemų įrengimo nereglamentuoja.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad areštinėje įrengti trys pasivaikščiojimo kiemai, kurių plotas nuo 10,40 iki 10,43 kv. m, pasivaikščiojimo kiemeliai uždengti metaliniu tinklu ir nepermatoma stogo danga, kuri apsaugo nuo kritulių, taip pat įrengtas dirbtinis apšvietimas, natūralus apšvietimas patenka pro stogo šonus, kurie taip pat apsaugoti metaliniu tinklu. Taigi teisės aktai nereglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose asmenims turi būti sudaryta galimybė būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, todėl nėra pagrindo laikyti, jog dėl pasivaikščiojimo kiemų įrengimo pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad nei pasivaikščiojimo kiemeliuose, nei kamerose nėra įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl turėdavo belsti į duris.

Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, 39 punkte numatyta, kad policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), atliekant kamerų patikrinimus ir daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Pagal Instrukcijos 93 punktą, policijos areštinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigūnas privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose, ir apie atliktą patikrinimą informuoti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą; išgirdęs triukšmą kameroje, išsiaiškinti triukšmo priežastis ir apie tai informuoti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną. Instrukcijos 95 punktas numato, kad policijos areštinės postinio funkcijas atliekantis pareigūnas, vykdantis asmenų priežiūrą pasivaikščiojimo kieme, privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 15 min., patikrinti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, neleisti šiukšlinti, mėtyti daiktų per užtvarą, imti daiktų, kalbėtis su pašaliniais žmonėmis, neleisti daryti jokių užrašų. Taigi teisės aktai nereglamentuoja pareigūnų iškvietimo mygtuko įrengimo nei areštinių kamerose, nei pasivaikščiojimo kiemeliuose, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiškėjas), kad dėl kokių nors priežasčių jam būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu (mygtuku), bet jis to negalėjo padaryti, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, jeigu yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Taigi pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstama tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų; nenustačius tokių aplinkybių negalima konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ar nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas būtų viršijęs neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, t. y. nėra pagrindo laikyti, kad asmuo patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nenustatęs nei neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų, nei neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, teismas laiko, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsnius, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. R. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.