- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 2A-731-622/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Bronius Valius, Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus ir Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2008-02-26 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas K. G. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos visą 2008-02-26 reikalavimą „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ Nr. 2-691-(2.20), kuriuo statytojas K. G. buvo įpareigotas likviduoti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini), ir nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę iki 2008-03-07; 2) įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įforminti naują reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; 3) įpareigoti atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos šiame reikalavime nurodyti statytojo K. G. teisę dėl statinio, esančio valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) nustatyta tvarka kreiptis į Statybos įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdoma statyba nebuvo savavališka, kadangi ieškovas K. G. nustatyta tvarka 2007-02-22 ir pakartotinai 2007-03-01 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau statybos leidimas neišduotas, nepraneštos statybos leidimo neišdavimo priežastys, todėl jis pranešė, kad pagal įstatymą pradės vykdyti statybą be statybos leidimo. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai statybą pripažino savavališka, todėl 2008-02-26 reikalavimas „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad reikalavimo nugriauti arba pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį įvykdymo terminas yra neprotingas ir neteisingas, nes per dešimt dienų pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį arba jį nugriauti yra fiziškai neįmanoma, reikalavimo įteikimo dieną – 2008-03-26 – reikalavimo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, be to, 2008-02-26 reikalavime nenurodyta, kaip konkrečiai pagal reikalavimus reikėtų pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-11-30 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo K. G. 47,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556 - 826/2010 konstatuota, jog statybos leidimas pareiškėjui K. G. nebuvo išduotas, ir patvirtinta pirmosios instancijos teismo išvada, kad statytojas K. G. vykdė savavališką statybą. Nurodė, kad minėtoje administracinėje byloje konstatuotos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis aplinkybėmis, kurių nebereikia įrodinėti, ir tai patvirtina statytojui K. G. surašyto 2008-02-26 reikalavimo „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ Nr. 2-691-(2.20) teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodė, kad esant teisminiam ginčui dėl savavališkos statybos padarinių, nėra teisinio ir faktinio pagrindo nagrinėti klausimo dėl ginčijamo 2008-02-26 reikalavimo įvykdymo termino teisingumo ir protingumo, šio termino pratęsimo ar kito termino nustatymo, nes teisme sprendžiamas klausimas dėl savavališkos statybos padarinių – statinio (duomenys neskelbtini), nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo. Teismas pažymėjo, kad šioje ir civilinėje byloje Nr. 2-9-890/2011 pakanka duomenų išvadai, kad iki šiol ieškovo K. G. veiksmais vykdyta statyba yra savavališka, vadinasi, neteisėta, todėl yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas spręsti tokios statybos padarinių pašalinimo klausimą pagal Statybos įstatymą ir Statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2010. Teismas nurodė, kad netenkinant pirmojo ieškovo K. G. reikalavimo dėl 2008-02-26 reikalavimo „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ Nr. 2-691-(2.20) panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti kitų ieškovo K. G. reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovui įforminti naują reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojimo naujame reikalavime nurodyti statytojo K. G. teisę dėl statinio įteisinimo procedūros pradėjimo. Teismas pažymėjo, kad statinio įteisinimo procedūras reglamentuoja Statybos įstatymas (23 str., 28 str.), šių procedūrų vykdytojas yra atsakovas, kuris po šios bylos išnagrinėjimo spręs ieškovo ir statytojo K. G. prašymą, pateiktą Statybos įstatymo 23 straipsnio ir 28 straipsnio pagrindu. Dėl šių aplinkybių, nustačius, kad nėra ginčų dėl šios procedūros eigos, nėra pagrindo ieškovo K. G. reikalavimo tenkinimui įpareigoti atsakovą įforminti naują reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas naujame atsakovo reikalavime nurodyti statytojo K. G. teisę dėl statinio įteisinimo procedūros pradėjimo taip pat netenkintinas, nes teisę pradėti statybos įteisinimo procedūras numato Statybos įstatymas ir teismui nereikia įstatymo nustatytos teisės patvirtinti, be to, ieškovas K. G., kaip statytojas, tokia teise jau pasinaudojo ir pateikė prašymą atsakovui dėl statybos įteisinimo procedūros pradėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas K. G. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-11-30 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat prijungti rašytinius įrodymus, kurių nepriėmė pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nepasisakė dėl visų ieškinio motyvų, netinkamai taikė Statybos įstatymą, į teismo posėdžio protokolą neįrašė dalyvaujančių byloje asmenų klausimų, ne iki galo teismo posėdžio protokole surašė dalyvaujančių byloje asmenų kalbas bei pasisakymus, todėl teismo proceso turintys jam neaiškus, o bylos esmė neatskleista. Nurodo, kad teismas be jokių motyvų teismo nutartimi atsisakė papildyti teismo posėdžio protokolą, nors teismo posėdžio protokolas ir teismo posėdžio garso įrašas skiriasi iš esmės, t. y. teismo posėdžio protokole nėra įrašyti dalyvaujančių byloje asmenų klausimai, kalbos, paaiškinimai, teisėjos pasakymai. Teigia, kad tokios aplinkybės kelia abejonių dėl teismo nešališkumo. Nurodo, kad teismas be motyvų atmetė prašymą prijungti rašytinius įrodymus, iš kurių būtų aišku, kaip reikėtų taikyti Statybos įstatymą praktikoje. Nurodo, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje ir Statybos techninio reglamento nustatyta tvarka atsakovas 2010-11-10 raštu atsisakė įforminti naują reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir tuo užkirto jam administracine tvarka įgyvendinti statybą leidžiančio dokumento gavimą, todėl atsakovas turi būti įpareigotas atlikti konkrečius veiksmus – įregistruoti naują reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir šiame reikalavime nurodyti statytojo K. G. teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl statinio, esančio valstybiniame žemės sklype Meilės alėjoje 26, Palangoje, statybos. Nurodo, kad įsigaliojus naujai Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijai ir Statybos techniniam reglamentui STR1.09.06:2010, atsakovo 2008-02-26 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius naikintinas, nes toks reikalavimas nebuvo įvykdytas iki 2010-10-01, t. y. iki naujos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo dienos, be to, 2008-02-26 reikalavimo terminas neprasidėjo ir toks terminas nesibaigė iki 2010-10-01, nes 2008-02-26 reikalavimas buvo apskųstas Palangos miesto apylinkės teismui ir šis teisminis ginčas nebuvo išnagrinėtas iki 2010-10-01. Mano, kad 2008-02-26 Klaipėdos apskrities viršininko reikalavimas turi būti panaikintas ir pateiktas naujas reikalavimas, t. y. reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius turi būti nurodyta statytojo K. G. teisė gauti statybą leidžiančius dokumentus. Teigia, kad dėl to paties statybos objekto negali vykti keli skirtingi teisminiai procesai, t. y. teisme atsakovas siekia įrodyti, kad esamą statinį reikia nugriauti, o tuo pat metu Palangos miesto savivaldybės administracija nesprendžia ieškovo K. G. 2007-03-01 prašymo išduoti statybos leidimą. Teigia, kad teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio ir 28 straipsnio redakciją, kuri įsigaliojo 2010-10-01, bei netinkamai aiškino ir taikė CK 4.103 straipsnį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog byla sudėtinga ir didelės apimties, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų, pagrindžiančių, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog esant teisminiam ginčui dėl savavališkos statybos akto teisėtumo atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti nugriauti pastatytą statinį, kadangi pateikiant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008-02-26 reikalavimą teismui teisminio ginčo dėl savavališkos statybos akto teisėtumo nebuvo, o prašymo dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nuorašas Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje buvo gautas tik 2008-08-19, t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams po įpareigojimo nugriauti savavališkai statomą statinį pateikimo. Nurodo, kad inspekcija nepriėmė sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, o tik sustabdė administracinę procedūrą. Nurodo, kad galima nagrinėti prašymus išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir tais atvejais, kai savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo surašytas iki 2010-10-30. Nurodo, kad šiuo atveju statybos leidimo procedūra turėjo būti pradėta pagal statinio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Pajūrio juostos įstatymą, kuriame numatyta kitokia, nei Statybos įstatyme, statybos leidimo išdavimo tvarka. Nurodo, kad savavališkos statybos akto surašymo metu statytojas pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai adresuotą 2007-03-16 prašymą įregistruoti pranešimą apie pradedamą statybą kaip statybos leidimą, tačiau šis prašymas negali būti laikomas suteikiančiu teisę pradėti statybą be leidimo, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija nebuvo subjektas, kuris turėjo išduoti statybos leidimą ginčo statinio statybai. Nurodo, kad 2007-03-16 prašymas įregistruoti pranešimą apie pradedamą statybą kaip statybos leidimą buvo pateiktas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pareigūnui tik 2007-04-26 savavališkos statybos akto surašymo metu statybvietėje, todėl šiuo atveju apskritai nebuvo įgyta teisė statyti be leidimo, kuri numatyta tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-24 nutartyje konstatuota, jog statybos leidimą ginčo statiniui išduoda apskrities viršininko administracija, jei yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas, o veiksmams, susijusiems su pajūrio juosta, yra numatytas atskiras teisinis reglamentavimas, todėl turi būti taikomos būtent specialaus įstatymo nuostatos. Nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktiką nepagrįstais laikomi ieškovo argumentai apie Palangos miesto savivaldybės administraciją, kaip subjektą, kuris turėjo išduoti statybos leidimą ginčo statinio statybai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į šį prašymą, teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepasisakė dėl visų ieškinio motyvų, nors ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, dėl kurių ieškinio motyvų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, teisėjų kolegija įvertinusi sprendimo motyvus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl ieškinio motyvų.
CPK 169 straipsnyje nustatyta, kad teismo posėdžio ar atskirame posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismo posėdžio protokolo paskirtis nėra detaliai, pažodžiui pakartoti paties teismo posėdžio ar konkretaus veiksmo atlikimo eigą. Iš 2011-11-16 – 2011-11-30 teismo posėdžio protokolo (t. 3, b. l. 22-28), matyti, kad visi esminiai teismo posėdžio momentai užfiksuoti tinkamai, tai teismas nurodė ir 2011-12-14 nutartyje, išnagrinėjęs pastabas dėl protokolo, todėl atmestini apelianto argumentai, kad teismo posėdžio protokole ne iki galo surašytos dalyvaujančių byloje asmenų kalbos bei pasisakymai ir kad teismas be jokių motyvų teismo nutartimi atsisakė papildyti teismo posėdžio protokolą bei kad teismo posėdžio protokolas ir teismo posėdžio garso įrašas skiriasi iš esmės.
CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartyje Nr. A556-826/2010 konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais buvo atmestas K. G. prašymas jo pranešimą įregistruoti kaip statybos leidimą. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad statybos leidimas K. G. nebuvo išduotas ir nėra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalį bei nėra pagrindo abejoti vykdytos statybos faktu ir teisėjų kolegija sutiko su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-06-15 sprendime nustatytais motyvais ir padaryta išvada, jog K. G. vykdė savavališką statybą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėtoje administracinėje byloje konstatuotos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis aplinkybėmis, kurių nebereikia įrodinėti, ir tai patvirtina K. G. surašyto 2008-02-26 reikalavimo „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. G. statybai esant neteisėtai, nėra pagrindo naikinti K. G. reikalavimo „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ Nr. 2-691-(2.20) panaikinimo, taip pat nėra pagrindo tenkinti kitų ieškovo K. G. reikalavimų dėl įpareigojimo atsakovui įforminti naują reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojimo naujame reikalavime nurodyti statytojo K. G. teisę dėl statinio įteisinimo procedūros pradėjimo.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas be motyvų atmetė prašymą prijungti rašytinius įrodymus, iš kurių būtų aišku, kaip reikėtų taikyti Statybos įstatymą praktikoje. Tai, kad teismas atmetė prašymą prijungti įrodymus, neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes pateikti apelianto įrodymai nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės.
Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio ir 28 straipsnio redakciją, kuri įsigaliojo 2010-10-01, bei netinkamai aiškino ir taikė CK 4.103 straipsnį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymus ir išnagrinėjo ginčytinus klausimus pagal ginčui taikomas normas. Tačiau apeliantas turi teisę remdamasis pasikeitusiomis normomis kreiptis į atitinkamas institucijas nustatyta tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.