Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus vedėjos tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-26386 atsakyta, kad pareiškėjai kompensacija už važiavimo išlaidas nebus išmokėta, nes vykimas į tarnybos vietą ir iš jos nėra susijęs su statutinės tarnybos reikmėmis ar pobūdžiu, todėl tokias išlaidas kompensuoti nėra teisinio pagrindo (b. l. 15).

panaikinti 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą Nr. 10-PR2-26386 dėl atisakymo kompensuoti važiavimo išlaidas;įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kompensuoti važiavimo išlaidas pagal pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, ateityje taikyti socialines garantijas rezerve esantiems pareigūnams griežtai laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo;įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą prilyginti pareiškėjos turėtą kvalifikacinę kategoriją nuo 2006 m. sausio 1 d. karjeros valstybės tarnautojo pirmajai kvalifikacinei klasei;paskaičiuoti ir išmokėti dėl netinkamai skaičiuoto darbo užmokesčio susidariusį skirtumą.

Darbdavys, skaičiuodamas priklausantį darbo užmokestį, nukrypsta nuo esamo teisinio reglamentavimo, dėl nepakankamai aiškiai apibrėžto VRM kadrų rezervo pareigūno statuso pareiškėjai selektyviai taikomi standartai ir reikalavimai, netaikomos priklausančios socialinės garantijos, tokiu būdu pažeidžiami lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai bei jos, kaip statutinio valstybės tarnautojo teisėti interesai.

Statutinių pareigūnų kvalifikacines kategorijas savo esme atitinka Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) numatytos kvalifikacinės klasės. Perkeliant (siunčiant) vykdyti karjeros valstybės tarnautojo pareigų turėta kvalifikacinė kategorija nebuvo prilyginta valstybės tarnautojo kvalifikacinei klasei, todėl 2015 m. gruodžio 31 d. turėta profesinė kvalifikacija 2016 m. sausio 1 d. tiesiog išnyko, negana to, būdama VRM kadrų rezerve (į jį įtraukta trims metams), pareiškėja negali būti vertinama kaip karjeros valstybės tarnautoja ir įgyti kvalifikacinę klasę, nes yra statutinė valstybės tarnautoja, tačiau jai negali būti ir nustatomas aukštesnis pareigybinės algos koeficientas, nes eina karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Toks santykio reglamentavimas nenuoseklus ir nelogiškas, nes tiek statutinių valstybės tarnautojų kvalifikacinė kategorija, tiek karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacinė klasė apibrėžia iš esmės tą patį dalyką – asmens profesinę kvalifikaciją, jo dalykinius gebėjimus ir įgūdžius. Būtent dėl savo tam tikros kvalifikacijos, gebėjimų ir įgūdžių buvo įtraukta į VRM rezervą, todėl mano, kad turėta statutinio valstybės tarnautojo kvalifikacinė kategorija turėjo būti prilyginta karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacinei klasei.

Teigia, kad buvo perkelta (pasiųsta eiti pareigas) iš eitų Teisės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigų į Teisės poskyrio vedėjos pareigas (skiriasi ir šių pareigybių aprašymai), kas savaime suponuoja didesnę atsakomybę, be to prisideda ir papildomos vidaus administravimo funkcijos. Pagal dabartinį darbdavio taikomą darbo užmokesčio skaičiavimo modelį, per artimiausius trejus metus (iki buvimo VRM kadrų rezerve pabaigos), darbo užmokestis stabiliai toks ir liks - ne mažesnis ir ne didesnis, nei buvo iki 2015 m. gruodžio 31 d., nepriklausomai nuo infliacijos lygio pasikeitimų, kitų valstybės ekonominių veiksnių (jokia indeksacija nėra numatyta), netgi teisinio reglamentavimo pasikeitimo, konkrečių pastangų, darbo rezultatų ar jų nebuvimo.

Nesutinka su sprendimu kompensacijos už važiavimo išlaidas nemokėti, nes statutinio valstybės tarnautojo statusas niekur neišnyko vien dėl įtraukimo į VRM kadrų rezervą, todėl atsisakymas taikyti man socialinę garantiją, numatomą Vidaus tarnybos statute, yra nepagrįstas, neteisėtas, nelogiškas ir diskriminacinis. Statutinio pareigūno statusą galima prarasti kitais teisės aktuose numatytais pagrindais, tačiau šiuo atveju tokių pagrindų egzistavimo konstatuoti negalima.

Dėl važiavimo išlaidų kompensavimo pareigūnui paaiškino, kad VPK neginčija fakto, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja (rezerve), ir kad ji nėra praradusi pareigūno statuso, tačiau Statutas aptariamą socialinę garantiją sieja ne su pačiu statutinio pareigūno teisiniu statusu, bet su jo tarnybos pobūdžiu ir reikmėmis. Pareigūnas, įtrauktas į kadrų rezervą, atlieka nestatutinio valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme šiai pareigybei priskirtas funkcijas, kurios, Vilniaus aps. VPK nuomone, nėra ir negali būti susijusios su statutinės tarnybos pobūdžiu ir reikmėmis, kaip ir negali būti susijusios bendrosios pareigūno pareigos.

Pažymėjo, kad Vilniaus aps. VPK Finansų skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-26386 pareiškėja buvo tik informuota dėl aktualių teisės aktų taikymo išaiškinimo, joks administracinis sprendimas, išreiškiantis įstaigos valią, nebuvo priimtas, todėl jam nėra taikytini individualiems teisės aktams keliami reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus apskrities VPK pareigos pareiškėjai, įtrauktai į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, kompensuoti važiavimo išlaidas, prilyginti turėtą statutinio valstybės tarnautojo kvalifikacinę kategoriją karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacinei klasei.

Nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK viršininko 2012 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 10-TE-640 pareiškėja perkelta iš Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, A pareigybės lygis 10 kategorija) pareigų į Vilniaus apskrities VPK Valdymo organizavimo skyriaus (toliau - VOS) Teisės poskyrio vyriausiojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, A pareigybės lygis 10 kategorija) pareigas (b. l. 44).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 10-TE-275 pareiškėjai patvirtinta 1-oji kvalifikacinė kategorija (b. l. 42).

Vilniaus apskrities VPK viršininko 2014 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 10-TE-100 pareiškėjai nuo 2014 m. vasario 7 d. nustatyta Vilniaus apskrities VPK VOS Teisės poskyrio vyriausiojo specialisto A pareigybės lygio 11 kategorija (b. l. 41).

2015 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities VPK viršininkas įsakymu Nr. 10-TE-45 pareiškėjai pavedė atlikti Vilniaus apskrities VPK VOS Teisės poskyrio viršininko (A lygis 11 kategorija) funkcijas (b. l. 40).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1TE-412 pareiškėja nuo 2016 m. sausio 1 d. įtraukta į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą ir išsiųsta eiti Vilniaus apskrities VPK VOS Teisės poskyrio vedėjo (A lygis 11 kategorija) pareigas, mokant jai ne mažesnį kaip iki perkėlimo nustatytą darbo užmokestį (b. l. 38).

Pareiškėja 2016 m. balandžio 5 d. kreipėsi į atsakovą dėl važiavimo išlaidų kompensavimo. 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus vedėjos tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-26386 pareiškėja informuota, kad kompensacija už važiavimo išlaidas nebus išmokėta, nes vykimas į tarnybos vietą ir iš jos nėra susijęs su statutinės tarnybos reikmėmis ar pobūdžiu, todėl tokias išlaidas kompensuoti nėra teisinio pagrindo (b. l. 15).

Pareiškėja argumentuoja, kad statutinių pareigūnų kvalifikacines kategorijas savo esme atitinka VTĮ numatytos kvalifikacinės klasės. Mano, kad turėta statutinio valstybės tarnautojo kvalifikacinė kategorija turėjo būti prilyginta karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacinei klasei.

Pažymėtina, kad Statuto 28 straipsnyje, reglamentuojančiame vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, nustatyta, kad tarnybinio būtinumo atvejais, atsižvelgus į pareigūno profesinį pasirengimą, išsilavinimą, kompetenciją, pareigūnas jo rašytiniu sutikimu ir vidaus reikalų ministro įsakymu gali būti perkeliamas į nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba siunčiamas eiti nestatutines pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir įtraukiamas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą (1 dalis); į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą įtraukto ir nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoje einančio pareigūno tarnybą, išskyrus darbo užmokestį, reglamentuoja šis statutas ir kiti teisės aktai (2 dalis); į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą įtrauktas ir nestatutines pareigas Vidaus reikalų ministerijoje ar vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoje einantis pareigūnas atlieka bendrąsias pareigūno pareigas ir nestatutinio valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme šiai pareigybei priskirtas funkcijas (3 dalis); šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka į nestatutines pareigas perkeltam pareigūnui darbo užmokestis nustatomas pagal jo einamas nestatutines pareigas, tačiau ne mažesnis kaip nustatytasis iki perkėlimo (4 dalis).

VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Remiantis VTĮ 25 straipsnio 1 dalimi valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. VTĮ 25 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas. Tuo tarpu pagal Statuto 43 straipsnio 1 dalį pareigūnų darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedas už laipsnį; 3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 4) priemokos; 5) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad priedas už kvalifikacinę kategoriją mokamas tik statutiniams valstybės tarnautojams, todėl pareiškėją nuo 2016 m. sausio 1 d. įtraukus į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą ir pasiuntus ją eiti valstybės tarnautojo – Vilniaus apskrities VPK VOS Teisės poskyrio vedėjo (A lygis 11 kategorija) – pareigas, negali būti mokamas priedas už turėtą kvalifikacinę kategoriją. Atitinkamai teisės aktuose nenumatyta galimybė statutiniam valstybės tarnautojui, įtrauktam į kadrų rezervą ir pasiųstam eiti valstybės tarnautojo pareigas, mokėti priedą už kvalifikacinę klasę. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais dėl diskriminacijos jos atžvilgiu, nes įstatymų leidėjas šią situaciją išsprendė nustatydamas, jog į nestatutines pareigas perkeltam pareigūnui darbo užmokestis nustatomas pagal jo einamas nestatutines pareigas, tačiau ne mažesnis kaip nustatytasis iki perkėlimo (28 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pareiškėjai yra mokamas iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis (apimantis ir turėtą 1 kvalifikacinę kategoriją). Teisės aktam nenustatant tokios galimybės, pareiškėjos turėta kvalifikacinė kategorija negali būti prilyginta karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacinei klasei.

Pareiškėja teigia, kad perkeltiems statutiniams valstybės tarnautojams suteikiama galimybė prilyginti turėtą kvalifikacinę kategoriją valstybės tarnautojo kvalifikacinei klasei numatyta Statuto pakeitimo įstatymo 3 str. 2, 3, 6 dalyse). Statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje (2015 m. birželio 25 d. redakcija) numatyta, kad pareigūnui, perkeliamam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pagal šio straipsnio 2 ar 3 dalį, suteikiama kvalifikacinė klasė, atitinkanti turėtą kvalifikacinę kategoriją (panaikinus pareigūno sąvokos neatitinkančią pareigūno pareigybę pareigūną perkeliant į esančias ar įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas). Nagrinėjamam ginčui šis reglamentavimas netaikomas, nes pareiškėja yra įtraukta į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą ir ginčo dėl to, kad pareiškėja neprarado statutinio pareigūno statuso, byloje nėra.

Konstatavus, kad pareiškėjai mokamas teisingai apskaičiuotas darbo užmokestis, atmestini skundo reikalavimai įpareigoti Vilniaus apskrities VPK prilyginti pareiškėjos turėtą kvalifikacinę kategoriją nuo 2016 m. sausio 1 d. karjeros valstybės tarnautojo pirmajai kvalifikacinei klasei bei paskaičiuoti ir išmokėti dėl netinkamai skaičiuoto darbo užmokesčio susidariusį skirtumą.

Pareiškėja taip pat teigia, kad nesutinka su sprendimu kompensacijos už važiavimo išlaidas nemokėti, nes statutinio valstybės tarnautojo statusas niekur neišnyko vien dėl įtraukimo į VRM kadrų rezervą.

Pareiškėjos prašomu panaikinti 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus vedėjos tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-26386 informuota, kad pareiškėjai kompensacija už važiavimo išlaidas nebus išmokėta, nes vykimas į tarnybos vietą ir iš jos nėra susijęs su statutinės tarnybos reikmėmis ar pobūdžiu, todėl tokias išlaidas kompensuoti nėra teisinio pagrindo (b. l. 15). Šiuo raštu pareiškėja buvo informuota, kad važiavimo išlaidų kompensacija jai nebus išmokėta, todėl teismas nesutinka su atsakovo pozicija, kad šiuo raštu nebuvo priimtas sprendimas, išreiškiantis įstaigos valią.

Statuto 60 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti, kad pareigūnams (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pareigūnus), kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, apmokamos kelionės išlaidos. <...>. Taigi kelionės išlaidos pareigūnams atlyginamos, jeigu jie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos.

Kaip minėta, pareiškėja yra įtraukta į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą ir atlieka bendrąsias pareigūno pareigas ir nestatutinio valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme šiai pareigybei priskirtas funkcijas (Statuto 28 straipsnio 3 dalis). Bendrosios pareigūno pareigos įtvirtintos Statuto 29 straipsnyje: 1) gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves; 2) sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; 3) gavę žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą; 4) imtis priemonių fizinių ir juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų, šių organizacijų ar juridinių asmenų padalinių arba valstybės turtui gelbėti stichinių nelaimių, avarijų, katastrofų ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais; 5) saugoti jiems patikėtas ar einant tarnybines pareigas sužinotas valstybės, tarnybos ir komercines paslaptis; 6) kitas specialiuose įstatymuose pareigūnams nustatytas pareigas.

Pareiškėjos vykimas atlikti Vilniaus apskrities VPK VOS Teisės poskyrio vedėjo (karjeros valstybės tarnautojo) pareigų nėra siejamas su pareiškėjos, kaip statutinio valstybės tarnautojo, vykimu pagal tarnybos reikmes ar pobūdį į tarnybos vietą ir iš jos, todėl vadovaujantis Statutu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kompensuoti važiavimo išlaidas pagal pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, ateityje taikyti socialines garantijas rezerve esantiems pareigūnams griežtai laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo. 2016 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-26386 nors ir turi tam tikrų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų neatitikimų (nėra išsamiai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis), tačiau iš esmės juo tinkamai atsakyta pareiškėjai, todėl atmestinas pareiškėjos reikalavimas jį panaikinti.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.