Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. K. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1514-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1514-2019 E. K. už tai, kad jis 2019 m. balandžio 13 d., 11.20 val., Marijampolėje, Kauno g. 141, vairavo transporto priemonę - automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,5 promilės girtumo laipsnis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau- ANK) 422 straipsnio 5 dalyje. E. K. nenustačius atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirta nuobauda - 950 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas 15 mėnesių laikotarpiui.

E. K. skundu prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad policijos pareigūnai atsisakė ir neleido jam pakartotinai pūsti į alkotesterį po 15 min., nors E. K. labai prašė, šios aplinkybės pareigūnai net nepaminėjo jo paaiškinime ar protokole. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintu Transporto priemones vairuojančių ir kilų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija: Nr. 237. 2019-03-13, paskelbta TA R 2019-03- 15, i. k. 2019-04194) II skyriaus 4 d. nuostatos įpareigoja policijos pareigūną tais atvejais, kai iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 prom. ar daugiau, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kurio metu žuvo žmogus ar asmeniui gali būti padaryta didelė žala ir esant 0,41 prom. ir daugiau, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir nevėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo patikrinimo, atlikti pakartotini patikrinimą. Kai rezultatai skiriasi, laikoma mažiausia iškvėptame ore esanti alkoholio koncentracija. Mano, kad šias nuostatas reikėtų suprasti kaip pareigūno atliekančio neblaivumo nustatymą, įsitikinimą neblaivumo laipsniu, nuo kurio priklausys to asmens baudžiamasis persekiojimas. Mano, kad ši nuostata turi būti aiškinama plečiamai, t. y. taikoma ir administracinėje teisenoje bent jau tais atvejais, kai asmeniui nustatyta etilo alkoholio koncentracija yra nedaug didesnė už leistiną normą, kuriai esant leidžiama vairuoti transporto priemonę, o asmuo nesutinka su pirmojo tikrinimo rezultatais bei prašo juos pakartoti. Tokiais atvejais pareigūnai taip pat turėtų atlikti pakartotinį neblaivumo patikrinimą. Tokia praktika kai kuriose policijos įstaigose yra taikoma, pavyzdžiui Kauno AVPK Kelių policijos skyriuje (Kauno apylinkės teismo 2019-04-05 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-109-814/2019). Šiuo atveju E. K. neblaivumą tikrinę ir protokolą surašę pareigūnai kategoriškai atsisakė tai padaryti, nors neblaivumas buvo tik 0,50 promilės, t. y. tik 0,10 promilės viršinantis leistiną normą ir E. K. abejonės, atsižvelgiant į tai kada jis buvo išgėręs tik alaus, buvo pagrįstos. E. K. prašė pareigūnų leisti atlikti pakartotinį patikrinimą po 15 minučių, bet pareigūnai šio prašymo net neįrašė į protokolą. Dėl šių aplinkybių nagrinėjant bylą Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriuje pagrįstai prašė apklausti pareigūnus, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Taip pat mano nepagrįstai buvo atmestas prašymas apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį E. K. skundžiamame nutarime nurodant, kad to daryti nėra būtina. Kadangi į bylą iki jos nagrinėjimo iš esmės buvome pateikę Všj “Marijampolės ligoninė” medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti aktą Nr. 1 PS-38, kurį savo iniciatyva gavo pats E. K., pagrįstai prašė paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę tam, kad kompetentingai būtų nustatyta, ar per laikotarpį nuo E. K. patikrinimo, t. y. 11 val. 20 min. iki pakartotinio patikrinimo medicinos įstaigoje, t. y. 12 val. 16 min. mažiau nei per 1 valandą laiko iš E. K. organizmo galėjo pasišalinti 0.15 promilės alkoholio.

Nutarimą priėmęs pareigūnas atsisakymą skirti tokį tyrimą ar ekspertizę motyvavo tuo, jog remiantis teismų praktika (LAT Nutartis administracinio pažeidimo byloje Nr. 2AT-41/2013), suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūno cituojamoje administracinėje byloje buvo apklausiami specialistai, kurie yra kompetentingi atsakyti į tokius klausimus, konkrečiu tuo atveju buvo atlikta ir psichiatrinė ekspertizė bei pateikta išvada. Alkoholio pasišalinimo iš konkretaus žmogaus organizmo laikas priklauso nuo daugybės biologinių, fiziologinių faktorių, aplinkos temperatūros, matavimo prietaiso savybių ir naudojimo tvarkos, kurių nagrinėjantis bylą policijos pareigūnas pats negali kompetentingai įvertinti, nes neturi tam reikalingų žinių. Juo labiau pareigūnas negali atmesti prašymą atlikti tyrimą ar paskirti ekspertizę, remdamasis kitoje byloje ir visiškai kitam žmogui atlikto ekspertinio tyrimo išvadomis ar parodymais ir pats konstatuoti, jog į bylą pateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1PS-38 bei medicinos įstaigos alkotesterio parodymai nepaneigia Marijampolės AVPK alkotesterio duomenų. Priešingai, pareigūnas, nagrinėjantis konkrečią administracinio nusižengimo bylą turi vadovautis tik toje byloje ir tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pateiktomis ekspertų ar specialistų išvadomis ir tada priimti procesinį sprendimą. Tokiu būdu mano, jog ekspertizės ar specialisto tyrimo prašymas buvo atmestas nepagristai. Akivaizdu, kad byloje, kurioje skundžiamas nutarimas nubausti ir paskirti poveikio priemonę E. K., dviejų neblaivumo patikrinimų rezultatai iš esmės skiriasi, kadangi pakartotinas tikrinimas ligoninės priimamajame nustatė leistiną alkoholio koncentraciją E. K. iškvėptame ore. Kyla pagrįstas klausimas, kuriais alkotesterio parodymais vadovautis. Pakartotinis patikrinimas buvo atliktas sveikatos priežiūros įstaigoje, nepažeidžiant Vyriausybės nutarime Nr. 452 nurodytų sąlygų. Administracinio nusižengimo bylose tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto

išvada dėl kraujo tyrimo ar pakartotinio patikrinimo yra skirtingos, prieštaravimams šalinti neretai skiriamos teismo psichiatrijos ekspertizės nustatant, ar per tam tikrą laikotarpį iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis.

2016 m. gegužės 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51 -746/2016, pažymėjo, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmuo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (mūsų nagrinėjamu atveju, pagal ANK 422 str. 5 d.) gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus ir yra nustatytas konkretus, abejonių nekeliantis jo neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014). Asmens nebiaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas Įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaip jau minėta, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau Taisyklės) 29 punktą asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. E. K. nuvyko į medicinos įstaigą, praėjus 56 minutėms nuo policijos pareigūnų patikrinimo, pakartotinai pasitikrino alkotesteriu, jo iškvėptame ore buvo nustatyta 0,35 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. transporto priemonės vairavimui leistina norma.

Tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo ar nebiaivumo nustatymo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio nusižengimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis. Kadangi tai nebuvo padaryta, šioje byloje liko nepašalinti prieštaravimai, trukdantys bylą nagrinėjančiam pareigūnui priimti teisingą ir nešališką sprendimą. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Mano, kad šioje byloje įvertinus surinktus įrodymus bei byloje esančius prieštaravimus, atsižvelgiant į tai. kad visi prieštaravimai turi būti vertinami kaltininko naudai, nepakanka duomenų konstatuoti, kad E. K. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d. sudėtis, kadangi nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad transporto priemone jis vairavo būdamas neblaivus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. K. skundą palaikė, paaiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro, išgėrė kokius 3 butelius alaus. Organizmas lėtai skaldo alkoholį, nes serga diabetu. Nurodė, kad yra neįgalus, darbingas tik 40 procentų(pateikė apžiūrai neįgalumą patvirtinantį dokumentą). Prašė pareigūnų, kad leistų pakartotinai pūsti į alkotesterį, bet jam neleido. Per valandą laiko nespėjo atvykti į ligoninę, todėl kraujo nedavė. Ligoninėje jam nustatytas 0,35 promilių girtumo laipsnis. Vairavimo momentu jis nesijautė apsvaigęs. Mano, kad policijos pareigūnų alkotesteris galėjo būti sugedęs.

Liudytojas A. P. parodė, kad įvykis buvo seniai, todėl negali visko tiksliai prisiminti. Tą dieną patruliavo su kolega, stabdė automobilius ir tikrino vairuotojų blaivumą. Sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį, alkotesteriu patikrinus neblaivumą, buvo nustatytas virš 0,4 promilių girtumas, kiek tiksliai nepamena. Pamatęs alkotesterio rezultatus, asmuo su jais nesutiko, norėjo važiuoti į ligoninę atlikti patikrinimą kraujyje. Galėjo taip būti, kad asmuo prašė patikrinti antrą kartą, bet pagal galiojančius įstatymus, policijos pareigūnai atlieka vieną patikrinimą, jei asmuo nesutinka, gali vykti į ligoninę priduoti kraujo. Nurodė, kad visuomet duoda šiaudelį išpakuoti pačiam žmogui ir tik tada įstato į alkotesterio aparatą, tikrai negalėjo būti taip, kad šiaudelis jau buvo įstatytas į aparatą.

Liudytojas D. A. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio laiku patruliavo su kolega A. P., Kauno gatvėje stabdė automobilius. Sustabdė pareiškėjo automobilį, klausė vairuotojo ar nėra vartojęs alkoholio, šis nurodė, kad ne. Davė pūsti į alkotesterį, nustatytas 0,5 promilės girtumas. Tuomet surašė protokolą. Jis davė šiaudelį pačiam asmeniui išsipakuoti, šiam matant šiaudelį įstatė į alkotesterį ir liepė 4-5 sekundes pūsti. Vairuotojas jam nurodė, kad nėra vartojęs alkoholio. Po alkotesterio parodymų, pasimetė ir tada prisipažino, kad vartojo alkoholį iš vakaro. Prašė patikrinti pakartotinai, bet toks patikrinimas negalimas, todėl pasiūlė pačiam vykti į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

E. K. skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Skundžiamu nutarimu E. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Išanalizavus skundo turinį matyti, kad pareiškėjas E. K. nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu. Jo nuomone, reikėjo vadovautis medicinos įstaigoje atlikto patikrinimo rezultatais, o ne pirminiais alkotesterio duomenimis.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kylanti už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).

Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto pakartotinio patikrinimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio vietoje alkotesteriu patikrinus E. K. blaivumą, jam buvo nustatytas lengvas, 0,50 promilių girtumas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas E. K. blaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas minėto alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0973072 (b. l. 10), kuriame nurodytos galimos paklaidos, alkotesterio numeris ir pan. Iš minėto patikros sertifikato matyti, kad jis galioja iki 2019 m. lapkričio 6 d., vadinasi, atliekant E. K. blaivumo patikrinimą įvykio vietoje 2019 m. balandžio 13 d., alkotesteris buvo tinkamas naudoti, todėl teismas daro išvadą, jog galimai alkotesterio, kuriuo E. K. blaivumas buvo tikrinamas įvykio vietoje duomenys buvo neteisingi, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

Svarbu pažymėti ir tai, kad blaivumas įvykio vietoje alkotesteriu buvo tikrinamas 2019 m. balandžio 13 d. 11.20 val., jam buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas. VšĮ Marijampolės ligoninėje 12.16 val. buvo nustatytas 0,35 promilių girtumas. Teismų praktikoje apklausus specialistus yra suformuota pozicija, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41/2013). Įvertinus minėtas aplinkybes, alkotesterių patikros sertifikatų duomenis, teismų praktiką, darytina išvada, kad VšĮ Marijampolės ligoninėje atliktų tyrimų rezultatai nepaneigia pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, priešingai, įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, patvirtina, kad tikrinamas įvykio vietoje E. K. buvo neblaivus. Atkreiptinas dėmesys, kad ir E. K. sustabdęs pareigūnas teismo posėdžio metu nurodė, kad iš E. K. vairuojamo automobilio sklido keistas kvapas, o pats E. K. buvo susijaudinęs, nebuvo linkęs bendrauti, stengėsi nekalbėti, dėl to kilo įtarimas dėl blaivumo.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog E. K. transporto priemonę vairavo neblaivus, todėl skunde išdėstyti argumentai dėl kaltės ir faktinių aplinkybių yra nepagrįsti ir jų pagrindu skundas negali būti tenkinamas.

Teismas pažymi, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Martynas Matulevičius 2019 m. gegužės 14 d. priimdamas nutarimą nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančų aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir E. K. skyrė ANK 422 str. 5 d. sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą– 950 eurų ir teisės vairuoti atėmimą 15 mėnesių laikotarpiui.

Iš teismui posėdžio metu pateiktų medicinos dokumentų išrašų, bei apžiūrai pateikto neįgaliojo pažymėjimo, matyti, kad pareiškėjas E. K. yra dalinai darbingas, jam nustatytas 40 procentų darbingumas. Todėl teismas nustatė E. K. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę - administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs E. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad E. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą turėjo būti paskirtos minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos – 800 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgiant į nurodytą, nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

E. K. skundą tenkinti iš dalies ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto Martyno Matulevičiaus 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1514-2019 pakeisti: E. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalies padarymą paskirti 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti atėmimu 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19103719183. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą išsiųsti E. K., Marijampolės AVPK.