- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-23
- Bylos Nr.
- N-444-104-09
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimo R. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. sausio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2008 m. sausio 26 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, sankryžoje sukdamas į kairę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, apgadindamas tiek tvorą, tiek automobilį, po eismo įvykio vartojo alkoholį. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68, 172 ir 272 punktų reikalavimus.
Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. sausio 27 d. taip pat surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2008 m. sausio 26 d. apie eismo įvykį nepranešė policijai, pasišalino iš įvykio vietos. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė KET 269.3 ir 269.4 punktų reikalavimus.
II.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimu R. Č. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirta 2000 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Administracinę bylą pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį teismas nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė įvertinta tai, kad padaręs administracinį teisės pažeidimą asmuo tai pripažino ir gailisi.
Teismas konstatavo, jog R. Č. veika pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai, tačiau byla dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (iš tvoros savininko paaiškinimo matyti, kad žala jo tvorai nebuvo padaryta). Byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo (pasitraukimo iš eismo įvykio vietos) taip pat nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, kadangi nustatyta, jog įvažiavęs į griovį, pažeidėjas ėjo ieškoti transporto priemonės, su kuria būtų galima išvilkti automobilį, o jos nesuradęs, grįžo į įvykio vietą.
Skiriant R. Č. nuobaudą, atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis dirba UAB „Baltijos garantas“ vadybininku, jam transporto priemonė darbe yra būtina, į tai, kad jis anksčiau nėra baustas administracine tvarka. Iš VšĮ „Jurbarko rajono pirminės sveikatos priežiūros centro“ išduoto pažymėjimo nustatyta, kad jo uošvė G. S. serga sunkiu širdies veiklos nepakankamumu, ritmo sutrikimu, hipertonine liga, jai būtina skubi medicininė pagalba, būtina ją skubiai pristatinėti į gydymo įstaigas. Teismas vadovavosi ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, teisingumo bei protingumo kriterijais.
III.
Apeliaciniu skundu Jurbarko rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimą ir paskirti baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu sankcijos numatytose ribose.
Mano, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, klaidingai taikė teisės aktų nuostatas. Pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą teisminę praktiką transporto priemones neblaiviems vairavusiems asmenims teisė vairuoti transporto priemones, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neturėtų būti grąžinama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. Č. automobilį vairavo neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), tuo sukeldamas realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Tai, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas uošvės vežiojimui į gydymo įstaigas, apelianto manymu, nėra pagrindas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi teisės aktai tokių išimčių nenumato. Be to, teismas, vertinamaisiais kriterijais pripažindamas darbo specifiką, asmens poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones asmeninių reikmių tenkinimui kaip aplinkybes, sudarančias pagrindą netaikyti specialiosios teisės atėmimo, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai išskirtinį statusą. Nutarime įvardintos aplinkybės, apelianto manymu, nesudarė sąlygų atsakomybei švelninti, nėra reikšmingos. Įstatymo leidėjas už aptartą veiką, atsižvelgdamas į jos pavojingumą, yra numatęs griežtas sankcijas, šių sankcijų taikymas turi būti realaus pobūdžio, todėl teismas, apelianto teigimu, nepagrįstai taikė švelnesnę bei numatyta sankcijoje atsakomybę. Apeliantas pažymi, jog ATPK 126 straipsnyje numatytos veikos padaromos tik tyčia, kad asmuo turėjo suvokti pažeidimo padarymo pasekmes jam ir jo artimųjų ratui. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas šioje byloje, apelianto manymu, prieštarauja ATPK 1 ir 20 straipsnių nuostatoms. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. byloje Nr. N18 - 1003/2007 priimta nutartimi, pagal kurią būtina atsižvelgti į pažeidimų pavojingumą, eismo įvykių gausą ir jų skaudžias pasekmes, vien simbolinės nuobaudos paskyrimas negali sudaryti sąlygų pasiekti nuobaudos taikymo tikslų. Šioje nutartyje nurodyta, jog teisės vairuoti transporto priemones turėjimo būtinumas šeimos interesų tikslais negali būti pripažįstamas išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą. Mano, kad teismas negalėjo nagrinėti ir nutraukti administracinės bylos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi vadovaujantis ATPK 225 straipsnio 1 dalimi, bylas dėl šio administracinio teisės pažeidimo nagrinėja policija.
Atsiliepimas
R. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Mano, jog kadangi pažeidimai buvo padaryti viena veika ir vienu metu, nebuvo reikalo juos kvalifikuoti pagal tris ATPK straipsnius bei už tą patį administracinį teisės pažeidimą skirti dvi nuobaudas. Pripažįsta savo kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau mano, kad jo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nepagrįstas. Pažymi, jog tvoros savininkas R. K. patvirtino, kad jam žala nepadaryta. Paaiškina, jog neradęs pagalbos išvilkti automobilį, sugrįžo į įvykio vietą ir davė policijai paaiškinimus, dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, sutiko su neblaivumo patikrinimu. Nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas būtinas jo darbui, darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nėra baustas, neteistas, dėl padaryto nusižengimo labai gailisi. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Be to, paaiškina, kad kartu gyvenančią žmonos motiną G. S., kuri yra 88 metų ir sunkiai serga, reikia vežioti pas gydytojus. Pažymi, jog ATPK 31¹ straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis bylos visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais bei ATPK nuostatomis. Mano, kad praleidus pateikimo terminą, apeliacinį skundą teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti, tuo pažeistos jo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog R. Č. vairavo automobilį būdamas neblaivus (vidutinio girtumo laipsnio), sankryžoje sukdamas į kairę, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. R. Č. neneigia padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, o dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (iš tvoros savininko R. K. paaiškinimo matyti, kad žala jo tvorai nebuvo padaryta, be to, nors, įvažiavęs į griovį, R. Č. paliko įvykio vietą ir nuėjo ieškoti transporto priemonės, su kuria būtų galima išvilkti automobilį, jis vėliau grįžo į įvykio vietą). Apeliantas neginčija bylos nutraukimo dalyje dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo. Konstatuotina, jog, atsižvelgus į R. K. paaiškinimą, šioje dalyje byla nutraukta pagrįstai. Tačiau, apelianto teigimu, byla nepagrįstai nutraukta dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nes pagal ATPK 225 straipsnio 1 dalį bylas dėl šio administracinio teisės pažeidimo nagrinėja policija.
Iš bylos medžiagos matyti, jog šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė keletą pažeidimų, kurie sudaro idealiąją sutaptį. Pagal surašytus administracinio teisės pažeidimo protokolus šių pažeidimų padarymo laikas sutampa, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas. Pagal ATPK 224 ir 225 straipsnių nuostatas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei 127 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas turėtų nagrinėti apylinkės teismas, o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas - policija. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra suformavęs nuoseklią praktiką, pagal kurią apylinkės teismas turi teisę skirti administracinę nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą (administracinės bylos Nr. N575-2303-08; Nr. N575-3825-08; Nr. N575-3826-08 ir kt.). Taigi, ši administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pagal aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tai atitinka ir galiojančią ATPK 224 straipsnio 2 dalies redakciją, pagal kurią vieno asmens padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai nagrinėjami teisme, jeigu tie pažeidimai buvo nustatyti vienu metu, administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl jų turi teisę surašyti viena institucija (organas ar pareigūnas) ir bent vieno iš tų pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkės teismo kompetencijai.
Byloje nustatyta, jog R. Č. įvykio vietą buvo palikęs laikinai, ieškodamas pagalbos, vėliau, tebesant policijos pareigūnams, į ją sugrįžo, todėl administracinė nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jam nepaskirta ir byla atitinkamoje dalyje nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, pagrįstai, šioje dalyje pirmosios instancijos nutarimas taip pat paliktinas nepakeistu.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismo nutarimas, kuriuo paskirta švelnesnė nei sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, neatitinka suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, pažeidimo pavojingumo, administracinės nuobaudos taikymo tikslų, pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Konstatuotina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktiką, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5 1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos, kai nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tačiau vairavimas, būnant neblaiviu, yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, tai yra šioms nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinėms funkcijoms vykdyti, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Kitos R. Č. nurodytos aplinkybės (poreikis kartu gyvenančią žmonos motiną G. S. nuolat vežioti pas gydytojus, darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nėra baustas, neteistas) taip pat nerodo, jog jam, atsižvelgiant į aplinkybes, skirtina švelnesnė administracinė nuobauda nei numatyta sankcijoje. Kadangi šiuo atveju pažeidėjui nepagrįstai nepaskirta sankcijoje numatyta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - o Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnyje nėra numatyta galimybė pakeisti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant griežtesnę nuobaudą, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, grąžinant bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Pažymėtina, jog apeliacinio skundo padavimo terminas šiuo atveju nebuvo praleistas, tai nustatyta teisme gavus apelianto pateiktus dokumentus, patvirtinančius šio skundo išsiuntimo datą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo išnagrinėti tam pačiam teismui.
Nutartis neskundžiama.