Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-09-30 · Byla Nr. Ik-1144-505/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-30
Bylos Nr.
Ik-1144-505/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00495-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
M. D.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
R. Č., M. Č., S. S., O. B.
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1144-505 /2013.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00495-2013-8Procesinio sprendimo kategorija:11.2;11.3;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ( kolegijos pirmininkė ir pranešėja ), Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,dalyvaujant pareiškėjai M. D.,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus atstovei G. B.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Č., M. Č., S. S.,nedalyvaujant O. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys R. Č., M. Č., O. B. ir S. S., dėl termino atnaujinimo prašymui ir nuosavybės teisės dokumentams pateikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama teismo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. Č. nuosavybės teise valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku įrodantiems dokumentams pateikti.

Pareiškėja prašyme ir teismo posėdžio metu nurodė, jog senelis P. Č. nuosavybės teise valdė 10,48 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) . Senelis turėjo keturis sūnus - S. Č. (pareiškėjos tėvą), P. Č., V. Č. ir A. Č.. (duomenys neskelbtini) tėvas S. Č. mirė. 1991-10-09 pareiškėjos dėdės - P. Č., V. Č. ir A. Č. pateikė prašymą Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai, prašydami grąžinti jų tėvo (pareiškėjos senelio) turėtą žemę natūra. A. Č. vardu dėl žemės grąžinimo kreipėsi jo dukra S. S., nes A. Č. (duomenys neskelbtini) mirė. Apie tai, kad buvo kreiptasi pareiškėja žinojo, tačiau buvo įsitikinusi, kad minėtas prašymas buvo pateiktas visų asmenų, turinčių teisę į žemę, vardu. Tik praėjusiais metais sužinojo, kad asmenų, kuriems grąžintina žemė, sąraše jos nėra, todėl 2012-07-03 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių dėl žemės grąžinimo. Terminą praleido dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1992 m. suprastėjus sveikatai, beveik negalėjo vaikščioti, todėl neturėjo galimybės Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikti prašymo grąžinti senelio turėtą žemę, nors, kaip minėta, 1991-10-09 dėdės P. Č., V. Č. ir A. Č. pateikė prašymą Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai grąžinti jų tėvo (jos senelio) turėtą žemę natūra. Sveikata negerėjo, nors ilgai gydėsi, gulėjo ligoninėse. 1996-04-28 buvo išduota invalidumo pažyma ir 1996-08-24 nustatyta I-oji invalidumo grupė neterminuotam laikotarpiui. Šiuo metu taip pat negali judėti be pagalbos. Neįgaliojo pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjos specialieji poreikiai yra dideli.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu jo atstovė nurodė, kad pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Č. iki nacionalizacijos valdytą žemę 1991-10-09 pateikė P. Č., pretendentais nurodydamas P. Č. vaikus - save, V. Č. ir A. Č.. V. Č. taip pat buvo pateikęs atskirą prašymą atkurti nuosavybės teises į P. Č. valdytą žemę. Remiantis giminystės ryšį įrodančiais dokumentais bei 1937 metų (duomenys neskelbtini) žemės viensėdžiais išskirstymo planu 1999-02-09 buvo parengtos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Varėnos rajono Tolkūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2000-07-13 įsakymu Nr. 38-850 „Dėl Tolkūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Varėnos rajone" P. Č., V. Č. ir A. Č. suprojektuotas grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise 9,38 ha žemės plotas Nr. 273, V. Č. - 0,40 ha žemės plotas Nr. 317 ir P. Č. - 0,70 ha žemės plotas Nr. 318. Nuosavybės teisių atkūrimo byla yra parengta, tačiau sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiems pretendentams nėra priimti. Kadangi pareiškėjos tėvas S. Č. mirė dar iki žemės reformos pradžios ((duomenys neskelbtini) ), pareiškėja pati visą tą laiką, kuris buvo nustatytas prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, turėjo teisę kreiptis į žemėtvarkos tarnybą ir pateikti reikiamą prašymą, tačiau pirmą kartą į Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyrių pareiškėja, atstovaujama savo sutuoktinio J. D., kreipėsi tik 2012-07-03 prašymu, praleidusi nustatytą terminą prašymui paduoti. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis priežastimis, trukdžiusiomis pasinaudoti teise turėti atstovą bei įstatymo nustatytu terminu kreiptis į kompetentingą instituciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja, tikėdamasi, kad prašymas atkurti nuosavybės teises į senelio žemę yra paduotas ir jos vardu, pasirinko pasyvų elgesio variantą nuosavybės teisių į P. Č. nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą procese. Kadangi pareiškėja, turėdama realią galimybę, nei asmeniškai, nei per atstovą visiškai nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, todėl jos nurodoma aplinkybė -tikėjimasis, kad ji taip pat yra įrašyta į pretendentų prašymą atkurti nuosavybės teises į P. Č. žemę, negali būti pakankamu pagrindu atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nustatytus terminus. Be to, vien tik asmens įrašymas į pretendentų sąrašą savaime negali sukurti tam asmeniui teisės atkurti nuosavybės teises į konkretaus buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą - žemę, taigi ir teisėto lūkesčio, kad nuosavybės teisės bus atkuriamos nepateikus savarankiško prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1770-10). Atsižvelgiant į tai ir vertinant aplinkybę, kad pareiškėja, suvokdama, jog pati nėra kreipusis dėl senelio nuosavybės teisių atkūrimo, per visą laikotarpį nuo pat žemės reformos pradžios nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesu, negalima laikyti, kad pareiškėja galėjo pagrįstai tikėtis, kad jai bus atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėja taip pat nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kodėl taip ilgai delsė kreiptis į teismą dėl praleistų terminų atnaujinimo, kadangi net ir po to, kai Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus 2012-08-23 raštu Nr. 3SD-(14.3.104.)-2656 buvo informuota apie būtinybę kreiptis į teismą ir atnaujinti praleistus terminus, pareiškėja su prašymu į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi praėjus beveik metams nuo šios informacijos gavimo, t. y. tik 2013-06-06. Nesutinka su pareiškėjos teigimu, kad ji ir dėl savo prastos sveikatos būklės nesugebėjo realizuoti savo teisių į nuosavybę. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sveikatos būklė gali būti įvertinta svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu paties pretendento liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos sveikatos būklė per visą laikotarpį nuo nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios iki terminų pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pabaigos galėjo sutrukdyti kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo per įstatymų nustatytą terminą. Pareiškėja asmeniškai ar per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą atstovą iki įstatymu nustatyto termino galėjo pasirūpinti dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimu įstatymo įgaliotai valstybės institucijai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad P. Č. mirė dar (duomenys neskelbtini) , todėl visuotinio žemės nacionalizavimo metu nei faktiškai, nei juridiškai negalėjo būti 7,61 ha žemės ploto ir 2,87 ha miško ploto savininkas. Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju administracine tvarka nėra galimybės nustatyti, kokie asmenys ir kokiomis dalimis nacionalizavimo metu buvo žemės, iki mirties valdytos P. Č., savininkai, bei atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, pažymėtina, kad prieš atkuriant nuosavybės teises yra privalu nustatyti, kas buvo žemės savininkas po P. Č. mirties (duomenys neskelbtini) iki 1940-07-22 įvykdytos žemės nacionalizacijos. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad net ir teismo sprendimu atnaujinus praleistus prašymo ir dokumentų padavimo terminus, tolesnė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūra pareiškėjos atžvilgiu negalėtų būti vykdoma.

Suinteresuoti asmenys R. Č., M. Č. ir S. S. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos prašymą tenkinti.

O. B. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 116) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d.). Trečiojo suinteresuoto asmens neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997-07-09 pakeitė netekusį galios 1991-06-18 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). Pagal nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008-06-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.

Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 str., Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001-12-31 ir, atitinkamais atvejais, 2003-12-31), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A63–605/2011).

Pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į jos senelio P. Č. iki nacionalizacijos turėtą nuosavybės teise žemę, tačiau įstatymo nustatytais terminais nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turtą- žemės sklypą bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

Nustatyta, jog 1991-10-09 P. Č. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio P. Č. turėtą iki nacionalizacijos žemę ir pretendentais nurodė P. Č. vaikus - save, V. Č. ir A. Č.. V. Č. taip pat buvo pateikęs atskirą prašymą atkurti nuosavybės teises į P. Č. valdytą žemę. Varėnos rajono Tolkūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Alytaus apskrities viršininko 2000-07-13 įsakymu Nr. 38-850 „Dėl Tolkūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Varėnos rajone" P. Č., V. Č. ir A. Č. suprojektuotas grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise 9,38 ha žemės plotas Nr. 273, V. Č. - 0,40 ha žemės plotas Nr. 317 ir P. Č. - 0,70 ha žemės plotas Nr. 318. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiems pretendentams nėra priimti (b.l. 43-104).

Pareiškėja nurodo, jog ji žinojo, kad jos tėvo broliai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio P. Č. iki nacionalizacijos valdytą nuosavybės teise žemę. Tačiau buvo įsitikinusi, kad prašymas buvo pateiktas visų asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises, vardu. Pareiškėja aplinkybėmis, pripažintinomis svarbiomis terminui atnaujinti, nurodo tai, jog 1992 m. suprastėjus sveikatai, beveik negalėjo vaikščioti, todėl neturėjo galimybės Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikti prašymo grąžinti senelio turėtą žemę. Sveikata negerėjo, nors ilgai gydėsi, gulėjo ligoninėse. 1996-04-28 buvo išduota invalidumo pažyma ir 1996-08-24 nustatyta I-oji invalidumo grupė neterminuotam laikotarpiui. Šiuo metu taip pat negali judėti be pagalbos. Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, jog pareiškėjos specialieji poreikiai yra dideli (b.l. 13-15).

Pareiškėja, kaip pati teigia, žinojusi apie tai, kad jau 1991-10-09 jos tėvo broliai P. Č., V. Č. ir A. Č. buvo padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į P. Č. turėtą nuosavybės teise žemę. Pareiškėja tikėjosi, kad jos tėvas S. Č. taip pat buvo įrašytas į prašymą kaip asmuo, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises. Taigi jau nuo tada pareiškėja turėjo domėtis apie senelio turėtą žemę iki nacionalizacijos bei apie pateiktą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jei pareiškėja būtų aktyviai domėjusis šiuo procesu, tai sužinojusi apie tai, kad jos tėvas nėra įrašytas į pretendentus, kuriems galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, galėjo vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsniu iki 2001-12-31 pateikti prašymą savo vardu į senelio P. Č. nuosavybės teisėmis turėtą žemę iki nacionalizacijos. Tačiau kaip matyti iš prie skundo pridėtų dokumentų, pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžių metu, tokie veiksmai nebuvo atliekami dėl pareiškėjos nesidomėjimo, įsitikinimo, jog nuosavybės teisių atkūrimas yra vykdomas bei ligos.

Pareiškėja nurodo, jog viena iš priežasčių, kodėl nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo- tai jos sveikatos būklė. Pareiškėja prie prašymo pateikė invalidumo pažymą Nr. 217144, invalidumo pažymėjimą Nr. 083228 ir neįgaliojo pažymėjimą Nr. 002818. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką liga svarbia termino atnaujinimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes savarankiškai ar per atstovą savalaikiai surasti ir paduoti Institucijai prašymą ir nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus. Pateikti dokumentai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėja dėl ligos negalėjo realizuoti savo teisių pati, pasinaudoti atstovavimo institutu ar pateikti atsakovui turimus dokumentus kitu būdu (pvz., padedant šeimos nariui ar kitiems asmenims išsiųsti paštu). Pareiškėja nepateikė teismui pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jos sveikatos būklė laikotarpiu nuo 1991-10-09 iki 2003-12-31 buvo tokia sunki, kad per tokį ilgą laiko tarpą ji nebūtų pajėgusi įgyvendinti savo teisės laiku, pateikdama prašymą bei dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms atkurti (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-219/2006, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1122/2010 ir kt.). Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kaip įsitikinimas, jog jos tėvas buvo įrašytas į pretendentus, kuriems turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės taip pat nepripažintina svarbia priežastimi.

Jokių kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėjo pateikti prašymo bei dokumentų per Įstatymo nustatytus terminus, ir kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys, pareiškėja nenurodė.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymas bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad pareiškėjai terminą pateikti prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams, numatytą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse, praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl terminas neatnaujintinas, o prašymas, kadangi jis nepagrįstas, atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį bylos dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (b.l. 33). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 85-87 str. 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. D. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti M. D., a. k. ((duomenys neskelbtini) ) 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2013-05-17 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė