- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2-459/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrijos „Miežaičiai“
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo žemės ūkio bendrijos „Miežaičiai“ ir pareiškėjo G. V. įmonės „Šoklys“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1052-210/2012 pagal pareiškėjų G. V. įmonės „Šoklys“ ir M. B. pareiškimus atsakovui žemės ūkio bendrijai „Miežaičiai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Paslaugų teikimo centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. V. įmonė „Šoklys“ pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ŽŪB „Miežaičiai“. Nurodė, kad atsakovas pareiškėjui yra skolingas 30 016,72 Lt, skolos įvykdymo terminas yra suėjęs, tačiau atsakovas vengia atsiskaityti, į raginimus atsiskaityti nereaguoja, o nuo pareiškimo teisme dienos įsiskolinimas nebuvo dengiamas. Mano, kad įmonė yra nemoki, todėl prašė iškelti ŽŪB „Miežaičiai“ bankroto bylą ir administratoriumi skirti UAB „Valdsita“. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas teigė, kad atsakovas turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, mokesčių administratoriui. Be to, pareiškėjo atstovo teigimu, atsakovas nevykdo veiklos tokia apimtimi, kad sugebėtų padengti savo įsiskolinimus.
Pareiškėjas M. B. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ŽŪB „Miežaičiai“. Nurodė, kad atsakovas pareiškėjui, kaip buvusiam darbuotojui, yra skolingas 12 271,50 Lt. Mano, kad įmonė yra nemoki, todėl prašė iškelti ŽŪB „Miežaičiai“ bankroto bylą ir administratoriumi skirti UAB „Valeksa“. Teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad skola iki šiol nėra padengta.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Paslaugų teikimo centras nurodė, kad atsakovas ŽŪB „Miežaičiai“ jam yra skolingas 6 746,53 Lt, o atsakovas atsiskaityti neketina. Mano, kad atsakovas yra nemokus, todėl prašė iškelti ŽŪB „Miežaičiai“ bankroto bylą ir administratoriumi skirti UAB „Genora“.
Atsakovas ŽŪB „Miežaičiai“ su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko ir nurodė, kad atsakovo įsiskolinimai pareiškėjams nėra dideli (apie 42 000 Lt), o įmonė yra pajėgi atsiskaityti. Atsakovo teigimu, nepaisant to, kad įmonės įsiskolinimai yra didesni nei pusę į balansą įrašyto įmonės turto, įmonės turto vertė yra didesnė nei įsiskolinimai, nes balanse nurodyta balansinė, o ne rinkos vertė. Nurodė, kad realizavus dalį įmonės turto bei atgavus lėšas iš debitorių, didesnė dalis įsiskolinimų būtų padengti. Įmonės veikla susijusi su sezoniškumu, žiemos metu intensyvios veiklos įmonė nevykdo, o pagrindinės pajamos yra gaunamos, kai nuimamas derlius. Atsakovo teigimu, pareiškėjas G. V. įmonė „Šoklys“, kuris yra tik trečios eilės kreditorius, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kelia atsakovo įmonei bankroto bylą. Per šią vasarą įmonė padengė daug kreditorinių reikalavimų, kurių suma apie 400 000 Lt. Pažymėjo, kad byloje nėra tokių įrodymų, kad atsakovo įmonė nebegali tęsti veiklos. Tokiu atveju, jei teismas manytų, kad atsakovui turi būti iškelta bankroto byla, atsakovas prašė paskirti pareiškėjo M. B. siūlomą bankroto administratoriaus kandidatūrą – UAB „Valeksa“. Atsakovo teigimu, įmonės turtas, kuris buvo labai didelis, buvo iššvaistytas asmenų, kurie galėtų daryti įtaką pareiškėjo G. V. įmonės „Šoklys“ siūlomam bankroto administratoriui UAB „Valdsita“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui ŽŪB „Miežaičiai“ ir jo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“.
Teismas nurodė, kad iš atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo debitorinės skolos 2012-07-31 sudaro 799 313,31 Lt, o kreditoriniai įsiskolinimai 2012-07-31 siekia 2 048 546,13 Lt. Nustatė, kad atsakovas yra skolingas VSDFV 48 586,79 Lt, o VMI 175 411,86 Lt. Taip pat nustatė, jog atsakovas skolingas darbuotojams 228 691 Lt darbo užmokesčio. Nurodė, jog pagal 2012-07-31 balanso duomenis atsakovas turi ilgalaikio turto už 2 423 943 Lt, trumpalaikio turto už 838 100 Lt, iš viso turto turi už 3 262 044 Lt, o atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2012-07-31 siekia 2 048 547 Lt. Pažymėjo, jog atsakovo paaiškinamajame rašte nurodyta, kad visi šie įsipareigojimai yra pradelsti. Atkreipė dėmesį, jog tiek 2012 metų 7 mėnesius, tiek 2011 metais atsakovo veikla buvo nuostolinga, atitinkamai patirta 824 851 Lt ir 515 654 Lt nuostolių. Teismo vertinimu, tai patvirtina aplinkybę, kad atsakovo veikla tampa vis labiau nuostolinga. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismuose yra 4 bylos, kuriose iš atsakovo ieškovai prisiteisinėja neišmokėtą darbo užmokestį ir kad atsakovo turtas yra areštuotas bei įkeistas. Remdamasis pateiktais duomenimis, teismas darė išvadą, kad įmonė yra nemoki, nes įmonė nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, o įmonės pradelstos skolos viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.
Papildomai teismas nurodė, jog atsakovo atstovė J. M. teismo posėdyje teigė, kad svarstoma galimybė kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, tačiau jokių įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius byloje nepateikta (CPK 178 str.). Taip pat teigė, jog, nors atsakovas nurodo, kad jis aktyviai sprendžia klausimus dėl skolų grąžinimo, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių tokius teiginius, atsakovas iki teismo posėdžio nepateikė. Visos šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad įmonės turtinė padėtis yra sunki ir mažai tikėtina atsakovo deklaracija, kad bus atsiskaityta su kreditoriais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažino, kad atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla. Nurodė, kad pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nėra (ĮBĮ 10 str. 3 d.).
Teismas nurodė, kad byloje gauti siūlymai bankroto administratoriais skirti UAB „Valdista“, UAB „Valeksa“ ir UAB „Genora“, kurie davė sutikimą administruoti ŽŪB „Miežaičiai“. Taip pat nurodė, jog siūlomų bankroto administratorių kandidatūros suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Pažymėjo, jog byloje yra pateiktos administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimų kopijos.
Nustatė, kad įmonės, kuriai prašoma skirti bankroto administratorių, buveinė yra Radviliškio rajone. Taip pat nustatė, kad UAB „Valeksa“ yra bankroto administratorius, kurio buveinė yra Vilniuje (turi filialą Šiauliuose), UAB „Genora“ buveinė – Vilniaus rajone, o UAB „Valdista“ buveinė – Šiaulių mieste, todėl, teismo nuomone, UAB „Valdista“ ir UAB „Valeksa“ galėtų administruoti bankrutuojančią įmonę mažesnėmis sąnaudomis nei kitas siūlomas bankroto administratorius – UAB „Genora“. Pažymėjo, kad iš esmės tokią pat patirtį analogiškose bylose turi UAB „Valdista“ (baigtos 254 bankroto procedūros, vykdoma 14 procedūrų) ir UAB „Valeksa“ (yra baigusi 229 bankroto procedūras, vykdo 52 procedūras), nes UAB „Genora“ bankroto procedūrų nėra baigusi (vykdo 15 procedūrų). Teismas, turėdamas likusius lygiaverčius administratorius, sprendė, kad šiuo atveju būtų geriau skirti ieškovo M. B. nurodytą juridinį asmenį. Nurodė, kad pretenzijų dėl siūlomų administratorių teismas neturi, jų kvalifikacija neabejoja, tačiau dėl jau išdėstytų motyvų teismas sprendė, kad ŽŪB „Miežaičiai“ bankroto administratoriumi tikslinga skirti UAB „Valeksa“ (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p. 11 str. 4 d.). Teismas atkreipė dėmesį, jog Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos nurodo, kad šis pretendentas atitinka įstatymo reikalavimus, leidžiančius administruoti bankrutuojančią ŽŪB „Miežaičiai“.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas ŽŪB „Miežaičiai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui atmesti. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas formaliai vertino ŽŪB „Miežaičiai“ nemokumo klausimą, t. y. nutartyje nurodo tik įmonės finansinius duomenis ir iš to daro išvadą, kad įmonė nemoki. Pažymi, kad per 2010-2011 m. atsakovas padengė net 2 802 000 Lt kreditorinių įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, jog per pirmąjį 2011 m. ketvirtį antstoliai buvo paskirstę daugiau kaip 80 000 Lt, iš kurių didžiausią sumą paskirstė antstolis R. K.. Taip pat atsakovas nurodo, kad per pastarųjų kelių mėnesių laikotarpį buvo padengta daugiau nei 400 000 Lt kreditorinių reikalavimų sumos, kurią išieškojo antstoliai R. A. ir R. K.. Taigi atsakovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad ŽŪB „Miežaičiai“ toliau vykdo veiklą, nors ir turi kreditorinių įsipareigojimų.
Pareiškėjas G. V. įmonė „Šoklys“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Konkrečiai apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su paskirto bankroto administratoriaus kandidatūra. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, paaiškinančių jo apsisprendimą administratoriumi skirti būtent UAB „Valeksa“. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jau buvo iškėlęs bankroto bylą atsakovui ir bankroto administratoriumi buvo paskyręs UAB „Valdista“, tačiau šią nutartį teismas pasinaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir bankroto administratoriaus paskyrimo sprendė iš naujo. Pareiškėjo nuomone, yra pagrįsta tikėtis, jog vėl iškėlus bankroto bylą atsakovui liks nepakeistas ir paskirtasis bankroto administratorius, tačiau skundžiama nutartimi tai nebuvo padaryta. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pretenzijų dėl siūlomų bankroto administratorių kandidatūrų, nes pareiškėjas G. V. įmonė „Šoklys“ yra pareiškęs savo nesutikimą su UAB „Valeksa“ bankroto administratoriaus kandidatūra. Be to, pažymi, jog pareiškėjas iš ŽŪB „Miežaičiai“ laikinai einančio pirmininko pareigas P. J. gavo laišką, kuriame prašoma pareiškėjo palaikyti UAB „Valeksa“ bankroto administratoriaus kandidatūrą, kas kelia abejonių paskirtojo bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ nešališkumu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Paslaugų teikimo centras pateikė atsiliepimą į atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su apelianto teiginiu, jog teismas formaliai vertino ŽŪB „Miežaičiai“ nemokumo klausimą. Atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi visų ĮBĮ reikalavimų, nustatant įmonės nemokumą, t. y. nustatė įmonės įsipareigojimų ir turto santykį, taip pat nurodė, kad tiek per 2012 m. 7 mėnesius, tiek per 2011 m. atsakovo veikla tapo vis labiau nuostolinga, atsakovo turtas areštuotas bei įkeistas, įmonės darbuotojai prisiteisinėja iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį, teismas pabrėžė, kad atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kad įmonė aktyviai sprendžia klausimus dėl skolų grąžinimo. Trečiasis asmuo mano, jog nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovas toliau vykdo veiklą, nors ir turi kreditorinių įsipareigojimų. Trečiasis asmuo pažymi, jog atsakovo turto ir finansinių įsipareigojimų santykis akivaizdžiai atskleidžia atsakovo nemokumą, be to, atsakovas neatlygina skolų, kurios susidariusios jau seniai, o atlyginamos sumos yra nedidelės palyginus su prisiimtais įsipareigojimais. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad antstoliams vykdymo procese iš atsakovo taip pat nepavyksta visiškai išieškoti skolų, kas lemia išvadą, jog atsakovas realiai nebegali toliau vykdyti veiklos ir didinti prisiimamų įsipareigojimų sumos, taip pažeisdamas jau esamų kreditorių teises.
Pareiškėjas M. B. pateikė pareiškimą apie atsisakymą nuo ieškinio. Informavo teismą, kad jam yra žinomos CPK numatytos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės, t. y. kad pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko neleidžiama.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
CPK 140 str. 1 d. nustato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio, o teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pareiškėjas M. B. pateikė pareiškimą apie atsisakymą nuo ieškinio. Informavo teismą, kad jam yra žinomos CPK numatytos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjui žinant apie atsisakymo nuo ieškinio pasekmes, pareiškėjo M. B. atsisakymas nuo pareiškimo yra priimtinas, tačiau nutraukti bylą nėra galimybės, nes dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪB „Miežaičiai“ kreipėsi ne tik pareiškėjas M. B., bet ir G. V. įmonė „Šoklys“.
Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
Iš byloje esančių atsakovo ŽŪB „Miežaičiai“ finansinės atskaitomybės dokumentų (b. l. 82-106) matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovo turtinę padėtį ir pagrįstai konstatavo, jog pradelsti įmonės įsiskolinimai viršija pusę į įmonės turto balansą įrašyto turto vertės. Apeliantas ŽŪB „Miežaičiai“ atskirajame skunde neginčija šios aplinkybės. Apeliantas nurodo, jog šiuo metu jo turtinė padėtis yra pasikeitusi, t. y. per pastarųjų kelių mėnesių laikotarpį buvo padengta daugiau nei 400 000 Lt įsiskolinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas šių savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Atitinkamai nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovo turtinė padėtis iš tiesų pasikeitė. Be to, net jei ir darant prielaidą, kad iš tiesų per pastaruosius mėnesius atsakovas savo kreditoriams išmokėjo minėtus 400 000 Lt, tai esmingai nekeičia atsakovo turtinės padėties, nes jo pradelsti įsipareigojimai vis tiek viršytų pusę į atsakovo turto balansą įrašyto turto vertės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą ŽŪB „Miežaičiai“ pripažino nemokiu ir iškėlė jam bankroto bylą.
Įmonės administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus bankroto procese. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę jį paskirti.
Teismo diskrecijos teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti, nes teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą, be to, skirdamas administratorių, teismas turėtų stengtis nesukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso. Pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad paskirtasis bankroto administratorius UAB „Valeksa“ atitinka ĮBĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai pagrindė savo pasirinkimą ŽŪB „Miežaičiai“ bankroto administratoriumi skirti UAB „Valeksa“, todėl vertintinas kaip nepagrįstas apelianto G. V. įmonės „Šoklys“ argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Ta aplinkybė, kad apeliantas tikėjosi, jog šioje byloje atsakovo bankroto administratoriumi bus paskirtas UAB „Valdista“, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes, kaip minėta, diskreciją skirti bankroto administratorių turi tik teismas. Taip pat apeliantas abejoja paskirtojo bankroto administratoriaus nešališkumu. Tokias abejones apeliantas grindžia pateikta elektroninio laiško kopija (b. l. 146), kurioje ŽŪB „Miežaičiai“ laikinai einantis pirmininko pareigas P. J. prašo pareiškėjo palaikyti UAB „Valeksa“ bankroto administratoriaus kandidatūrą. Teisėjų kolegija vertina, kad šis įrodymas nėra pakankamas pagrįsti paskirtojo bankroto administratoriaus šališkumą, nes iš minėto laiško nėra aišku, kaip konkrečiai ŽŪB „Miežaičiai“ laikinai einantis pirmininko pareigas P. J. yra susijęs su UAB „Valeksa“, kuo pasireiškia UAB „Valeksa“ šališkumas, ar dar nėra nutrūkę ryšiai, galimai siejantys ŽŪB „Miežaičiai“ ir UAB „Valeksa“ ir kt. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo keisti paskirtąjį bankroto administratorių UAB „Valeksa“.
Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas ar kreditoriai, turėdami duomenų, jog įmonės administratorius nėra pakankamai aktyvus, ar iškilus pagrįstoms abejonėms dėl jo tinkamumo bei objektyvumo, bankroto proceso eigoje turi teisę spręsti klausimą dėl jo atstatydinimo bei pakeitimo (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 1 d. 13 p.).
Kiti atskiruosiuose skunduose ir atsiliepime į juos nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Priimti pareiškėjo M. B. atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui žemės ūkio bendrijai „Miežaičiai“.
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.