Šiaulių apylinkės teismo nutartis

gavusi ieškovės R. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 381 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 381 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat apylinkės teismui pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Ieškinio priėmimo metu teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t.y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos, tarp jų, ar pareiškėjas turi civilinį procesinį teisnumą (CK 2.1 str.), ar ginčas, kurį išspręsti kreipiamasi, priklauso teismo kompetencijai, ar egzistuoja kitos CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje numatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos. Pažymėtina, kad teisė pareikšti ieškinį turi būti įgyvendinta nustatyta procesine tvarka, t.y. kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą privalo laikytis įstatymo numatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų, tarp jų kreiptis į teismą pagal teismingumo taisykles (CPK 137 str. 2 d.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, o gyvenamoji vieta nedeklaruota, ką patvirtina prie ieškinio pridėtas išrašas iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų bazės. Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi. Taigi, šiuo atveju, ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo neteismingas Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 381 str. 1 d.). Kartu pažymėtina, kad CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, kur nurodyta, jog ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tačiau CPK yra įtvirtintas ir bylų teismingumas tuomet, kai atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma. Pagal CPK 30 str. 1 d. alternatyvusis teismingumas taikomas, kai atsakovo gyvenamoji vieta yra nežinoma arba ją nustatyti pagal CK 2.12-2.17 str. numatytus kriterijus neįmanoma. Šiuo atveju asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 str. 2 d.) ir atitinkamai ieškinys gali būti pareiškiamas pagal atsakovo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 1 d.). Be to, CPK 30 str. 2 d. numatyta, jog ieškinys atsakovui, neturinčiam gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau turinčiam Lietuvos Respublikoje turto, nepriklausomai nuo to, žinoma, ar nežinoma jo gyvenamoji vieta kitoje valstybėje, pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Taigi, šios normos (CPK 30 str. 2 d.) nuostatos taip pat taikomos asmeniui, kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, t.y. tokio fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta iki tol buvo Lietuvos Respublika CK 2.12 straipsnio prasme. Įrodymus apie atsakovo gyvenamąją vietą, paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą bei duomenis, kad buvo imtasi visų galimų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, privalo pateikti ieškovas (kartu su ieškiniu). Šiuo atveju ieškovė ieškinyje atsakovui E. V. nurodė, jog po santuokos sudarymo (1978-08-26) sutuoktiniai gyveno Biržų rajone, A. kaime, tačiau kartu pragyvenus 3 metus, dėl jai nežinomų priežasčių atsakovas, jos neįspėjęs, išėjo iš namų ir nebegrįžo. Kitų duomenų apie galimą atsakovo gyvenamąją vietą, išskyrus minėtą išrašą iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų bazės, ieškovė nenurodė ir prie ieškinio nepridėjo. Todėl nesant jokių duomenų apie tai, kad ieškovė ėmėsi visų galimų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, beje nežinant atsakovo gyvenamosios vietos nuo 1981 m. (ieškovės nurodymu), kai jis išėjo iš sutuoktinių gyvenamosios vietos Biržų rajone, atsakovo galima paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra būtent Biržų rajonas (CK 2.12-2.17 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės R. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Ieškovei išaiškintina jos teisė, nenustačius kitos paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos, su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Biržų rajono apylinkės teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d., 4 d., 5 d., 381 str. 1 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės R. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovei jos teisę, nenustačius kitos paskutinės žinomos atsakovo gyvenamosios vietos, su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Biržų rajono apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.