Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-05-31 · Civilinė byla Nr. e2S-445-544/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
e2S-445-544/2018
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-01359-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
L. J.
Atsakovas
M. M.
Išvadą teikia
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-445-544/2018

Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01359-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.7.6.; 3.1.7.12.; 3.2.8.5.; 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-378-504/2018 dėl išlaikymo vaikui priteisimo pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui M. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. J. ieškinį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui bei išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo M. M. priteisimo bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.2018 m. kovo 15 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas šalių prašymas dėl taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo, kuriuo šalys nurodė tarpusavio nuolaidų būdu išsprendusios kilusį teisminį ginčą ir prašančios patvirtinti sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino šalių 2018 m. kovo 15 d. sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą Nr. e2-378-504/2018 nutraukė ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimą. Teismas nutarė iš ieškovės L. J. priteisti 3,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 18,75 Eur žyminio mokesčio ir 432,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai ir šios teismo sprendimo dalies vykdymą išdėstė dvylikos mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių sudaryta ir prašoma patvirtinti 2018 m. gegužės 15 d. taikos sutartis galiojantiems įstatymams neprieštarauja, šalių, jų nepilnamečio vaiko teisėtų interesų nepažeidžia, todėl yra tvirtinama, o civilinė byla – nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas pažymėjo, jog ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio, tačiau nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, dėl ko iš ieškovės valstybei priteisė 18,75 Eur (25 procentus) dydžio žyminio mokesčio, mokėtino už priešieškinį, 3,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 432,40 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą atsakovui M. M. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1punktas, 3 punktas, 96 straipsnis, 99 straipsnis)Atsižvelgdamas į tai, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai yra apie 600 Eur per mėnesį, teismas sprendė, jog iškart sumokant priteistas išlaidas valstybei iš esmės pablogėtų ieškovės ir nepilnamečio sūnaus turtinė padėtis. Todėl, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas išdėstė iš ieškovės valstybei priteistų bylinėjimosi išlaidų vykdymą dvylikos mėnesių laikotarpiui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė L. J. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nepriteisti iš jos 3,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 18,75 Eur žyminio mokesčio ir 432,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas valstybei prieštarauja tarp šalių sudarytos taikos sutarties 6 punktui, kuriame šalys susitarė, jog savo patirtas bylinėjimosi išlaidas padengs pačios ir nereikalaus jas priteisti iš priešingos šalies, nes yra sudaryta taikos sutartis.CPK 96 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės visą 432,40 Eur sumą už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į atmestų reikalavimų proporcingumą. Atskirajame skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės priteisdamas valstybei bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nepakankamai įvertino šalių nepilnamečio sūnaus interesus ir be pagrindo nepritaikė CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias turėjo galimybę nukrypti nuo šiame straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Be to, teismas nevertino šalių elgesio, dėl kurio susidarė bylinėjimosi išlaidos, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovės procesinis elgesys būtų netinkamas ar nesąžiningas. Apeliantės nuomone, jos nėra pagrindo laikyti bylą pralaimėjusia šalimi, dėl ko nebuvo pagrindo priteisti iš jos atsakovui suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės L. J. naikinama ir šios išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro skundžiamosios teismo nutarties dalis, kuria iš atsakovės valstybei priteista 3,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 18,75 Eur žyminio mokesčio ir 432,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios buvo patirtos teikiant nemokamą teisinę pagalbą atsakovui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo netikrina. Pirmiausia pažymėtina tai, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą. Iš pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje Nr. e2-378-504/2018 esančio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės pajamas ir žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį bei priešieškinį nemokėjo. Todėl teismui nebuvo pagrindo taikyti CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatų ir grąžinti šaliai iš valstybės biudžeto 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio ar iš priešingos šalies priteisti 25 procentus žyminio mokesčio valstybei.Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš ieškovės valstybei nepagrįstai priteisė 432,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias valstybė patyrė teikdama teisinę pagalbą atsakovui. Šalių sudarytoje taikos sutartyje, kurią skundžiama nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismas, yra numatyta, kad šalys sutaria, jog savo patirtas bylinėjimosi išlaidas padengs pačios ir nereikalaus jas priteisti iš priešingos šalies (6 punktas). Taigi kiekviena iš šalių prisiėmė finansinį įsipareigojimą pati apmokėti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą buvo pateikti duomenys, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atsakovui, sudarė 432,40 Eur. Šią sumą pagal sudarytos ir patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygas atsakovas prisiėmė apmokėti pats. Minėta suma yra atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, kurias už atsakovą sumokėjo valstybė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba). Šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nenumatė, kad ieškovė prisiima pareigą atlyginti valstybei realiai atsakovo nepatirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Apeliantės ginčijama nutarties dalis priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas valstybei neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų turinio. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovė iniciavo teisminį šalių ginčą ir jos reikalavimai dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo šalių nepilnamečiam sūnui priteisimo pagal taikos sutarties sąlygas iš esmės buvo patenkinti. Atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo buvo atsakas į ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, o iki tol tarp šalių ginčo dėl priešieškinyje iškeltų reikalavimų nebuvo. Ieškovė atsakovo priešieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo ir juos pripažino. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė yra pralaimėjusioji teisinį ginčą šalis. Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių vertinti, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas (CPK 94 straipsnis). Nutarties 15 punkte išdėstytas vertinimas kartu pagrindžia ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl 3,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo valstybei tik iš ieškovės nepagrįstumą. Byloje nustatyta, kad jos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu byloje iš viso buvo 3,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad pagal taikos sutarties sąlygas buvo patenkinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio esminiai reikalavimai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog ieškovė yra bylą pralaimėjusi šalis, iš kurios valstybei turi būti priteistos visos byloje buvę išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu. Be to, iš ieškovės priteisti proporcingą patenkintiems ir atmestiems reikalavimams šių išlaidų dalį taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi tokiu atveju išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos 3 Eur dydžio sumos.Atsižvelgdamas į nutarties 13 – 17 punktuose išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290), dėl ko nepagrįstai iš ieškovės L. J. valstybės naudai priteisė 3,02 Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 18,75 Eur žyminį mokestį ir 432,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, susijusi su bylinėjimosi išlaidų priteisimu ir priteistų sumų vykdymo išdėstymu, naikinama, o nurodytos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovės L. J. priteistos 3,02 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, 18,75 Eur žyminis mokestis ir 432,40 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai ir išdėstytas jų vykdymas.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė