Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-27 · Civilinė byla Nr. 2S-982-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-27
Bylos Nr.
2S-982-178/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
Kreditorius
AB DnB NORD bankas
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-982-178/2011
Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų (įkeisto turto savininkų) uždarosios akcinės bendrovės „Pro futuro“ ir A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria buvo nutarta išieškoti skolą ir parduoti įkeistą turtą iš varžytynių civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų (įkeisto turto savininkų) uždarosios akcinės bendrovės „Pro futuro“ ir A. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius pateikė pakartotinį prašymą, kuriuo prašė išieškoti iš skolininko UAB „Pro futuro“ 294 086,03 eurų skolą, 130 Lt žyminio mokesčio, 7,55 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (266 450,40 eurų) nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos ir parduoti iš varžytynių įkeistą turtą- administracines patalpas su rūsiu, esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias UAB „Pro futuro“ (Hipotekos lakšto Nr. 01/1/2007/0006413) ir kompiuterių saloną-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią A. R. (Hipotekos lakšto Nr. 01/1/2007/0006417). Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo areštuotas kreditoriui įkeistas turtas ir skolininkai (įkeisto turto savininkai) įspėti, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas ir varžytynių. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis palikta nepakeista. Nustatytu terminu skolininkai (įkeisto turto savininkai) skolos kreditoriui negrąžino. Skolininkų įsiskolinimą iš viso sudaro 294 086,03 eurai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi nutarta: išieškoti skolą- 266 450,40 eurų negrąžintos paskolos, 25 985,64 eurai nesumokėtų palūkanų, 1649,99 eurai nesumokėtų delspinigių, 130 Lt žyminio mokesčio 7,55 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (266 450,40 eurų) nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2010 m. gruodžio 27 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą - administracines patalpas su rūsiu, esančias (duomenys neskelbtini), priklausančias UAB „Pro futuro“ ir kompiuterių saloną-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią A. R..

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis yra įsiteisėjus, tačiau iki šios nutarties priėmimo dienos (2010 m. gruodžio 28 d.) įvykdyta nebuvo. Dėl šios priežasties teismas kreditoriaus prašymą tenkino, priverstinai parduodant įkeistą nekilnojamąjį daiktą iš varžytynių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, pažeidžianti UAB „Fro futuro“ ir laiduotojo teisėtus interesus ir lūkesčius. Atskirojo skundo padavimo metu Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama c.b. Nr. L2-6916-178/2010, joje 2010 m. liepos 28 d. buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo AB DnB NORD bankui iš UAB „Pro futuro“ ir A. R. priteista 266 450,40 eurų negrąžintos paskolos, 16 150,65 eurų palūkanų, 563,61 eurai delspinigių, 7,55 % dydžio metinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Iš viso pagal 2010 m. liepos 28 d. teismo įsakymą išieškoma suma su paskaičiuotomis palūkanomis nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. yra 292 126,24 eurai, o AB DnB NORD bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių prašydamas išieškoti 294 086,03 eurus, t.y. 1959,79 eurais daugiau, nei reikalavo priteisti civilinėje byloje L2-6916-178/2010. Taigi, toks kreditoriaus reikalavimas yra neteisėtas. Dėl šios priežasties ir skundžiama nutartis buvo priimta nepagrįstai, neįvertinus visų aplinkybių. Įkeistos patalpos yra aktyviai pardavinėjamos. Jas pardavus ne iš varžytynių, visiškai užtektų atsiskaityti ne tik su AB DnB NORD banku, bet ir su kitais kreditoriais.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad klausimai dėl hipotekos yra nagrinėjami ne ginčo, o ypatingąja teisena (CPK 544 str.). Pagal hipotekos registre registruotus formalius duomenis hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 straipsnio pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai nepriklauso nagrinėti skolininkų ir kreditorių ginčus dėl sutarčių vykdymo. Kadangi UAB „Pro futuro“, suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui, kredito negrąžino, kreditorius pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto priteisimo. Todėl skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taigi, atskirasis skundas nagrinėjamas neperžengiant šių ribų, išskyrus galimybę jas peržengti esant viešajam interesui, ir tikrinant absoliučių sprendimo(nutarties) pagrindų (ne)buvimą.

Absoliučių apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuota. Todėl analizuotinos faktinės bei teisinės atskirojo skundo bei skundžiamos teismo nutarties aplinkybės.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal CPK 442 straipsnio 11 punktą bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“. CPK 558 straipsnyje nustatyta pareiškimo dėl priverstinės skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais: 1) CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, 2) CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-523/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad hipotekos teisėjo jurisdikcija yra itin siaura, o byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma bendroji bylų ypatingąja teisena nagrinėjimo taisyklė, nustatyta CPK 443 straipsnio 7 dalyje, kad ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Šis bylų dėl hipotekos teisinių santykių bruožas jas skiria nuo kitų ypatingosios teisenos bylų ir kilusios ginčo įtakos ypatingosios teisenos bylos nagrinėjimo eigai aspektu hipotekos bylos yra kitų ypatingosios teisenos bylų išimtis. Jeigu byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto hipotekos teisėjas nepaiso nurodytos taisyklės išimties ir išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, tai laikytina hipotekos teisėjo jurisdikcijos ribų viršijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-260/2010).

Skolininkai (įkeisto turto savininkai) atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad kreditorius kreipdamasis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, nurodė kitokį reikalavimo dydį nei Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-6916-178/2010 (2-141-178/2011), t.y. atskiruoju skundu yra ginčijamas prašomos išieškoti skolos dydis. Kaip nurodyta minėtoje teismų praktikoje bei CPK normose, hipotekos teisėjo kompetencija yra ypač siaura, jai nepriklauso spręsti tarp šalių kilusių ginčų, jie yra sprendžiami ginčo teisena. Taigi, hipotekos teisėjas neturėjo ne tik pareigos, bet net ir teisės spręsti tarp šalių kilusio ginčo dėl prašomos priteisti skolos dydžio.

Nepaisant šių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį dėl kitų priežasčių - dėl proceso normų, reglamentuojančių hipotekos teisinius santykius, pažeidimo. Nors CPK 320 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas, tačiau šio straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė jas peržengti esant viešajam interesui, ir tikrinant absoliučių sprendimo (nutarties) pagrindų (ne)buvimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime (kuriame be kitų klausimų buvo sprendžiamas CPK 320 straipsnio 2 dalies atitikimas Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsniui) yra nurodęs, kad: „ <...> apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas. Tokios šio principo ribos – minėtos bendrosios taisyklės išimtys <...> paprastai būna susijusios su būtinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes – viešąjį interesą, silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius ir pan.“

Esant paskoliniams teisiniams santykiams, kaip viena iš sutarties šalių yra bankas (ar kita kredito įstaiga), paprastai yra laikoma, kad kreditorius (bankas) yra stipresnioji teisinių santykių šalis, nes jis užsiima specifine veikla - teikia finansines paslaugas, todėl turi daugiau patirties šioje sferoje, taip pat didesnius žmogiškuosius ir materialinius išteklius nei skolininkas. Taigi, skolininkas tokiuose teisiniuose santykiuose yra silpnesnė šalis. Todėl šioje byloje yra būtina apsaugoti viešąjį interesą, t.y. užtikrinti tinkamą silpnesnės teisinių santykių šalies teisių ir interesų gynybą. Dėl išvardintų priežasčių teisėjų kolegija peržengia atskirojo skundo ribas ir pasisako dėl atskirajame skunde nenurodytų procesinių teisės normų pažeidimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-536/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių darytina išvada, kad hipotekos teisėjas neatliko visų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar kreditorius jau turėjo teisę kreiptis su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. balandžio 26 d. nutartimi buvo areštuotas kreditoriui įkeistas turtas ir skolininkai (įkeisto turto savininkai) įspėti, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas ir varžytynių. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi minėta nutartis palikta nepakeista. Taigi, nurodytas vieno mėnesio terminas turėjo būti pradėtas skaičiuoti būtent nuo tada, kai byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme - 2010 m. gruodžio 1 d. Kreditoriaus pareiškimas, datuotas 2010 m. gruodžio 21 d., teisme gautas 2010 m. gruodžio 27 d., t.y. nepraėjus nustatytam vieno mėnesio terminui, per kurį skolininkai (įkeisto turto savininkai) turėjo grąžinti kreditoriui skolą. Taigi, tuo metu kreditorius dar neturėjo teisės pakartotinai kreiptis į hipotekos teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, o hipotekos teisėjas, gavęs tokį prašymą, turėjo atsisakyti atlikti prašomus veiksmus. Kadangi hipotekos teisėjas, nesuėjus vieno mėnesio terminui grąžinti skolą, priėmė nutartį išieškoti skolą ir priverstinai parduoti turtą iš varžytynių, buvo pažeistos CPK 558 straipsnio nuostatos. Dėl šių priežasčių yra pagrindas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336-339 straipsniais,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus AB DnB NORD bankas pareiškimą atmesti.

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus