Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnyje, LR BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. gegužės 6 d., apie 2.40 val., viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo ten buvusius asmenis, prie jų kabinėjosi bei panaudojo fizinį smurtą prieš G. S. – kumščiu sudavė jam į žandikaulį, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus pastūmė jį į krūtinę, dėl ko jis nugriuvo ant žemės, atsistojusiam kumščiu sudavė į veido sritį, dėl ko jis vėl nugriuvo ant žemės, ir nugriuvusiam apie penkis kartus spyrė į galvą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. gegužės 6 d., apie 2.40 val., viešoje vietoje – prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš G. S. – kumščiu sudavė jam į žandikaulį, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus pastūmė jį į krūtinę, dėl ko jis nugriuvo ant žemės, atsistojusiam kumščiu sudavė į veido sritį, dėl ko jis vėl nugriuvo ant žemės ir nugriuvusiam apie penkis kartus spyrė į galvą, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė G. S. fizinį skausmą ir padarė jam sužalojimus – galvos sumušimą su veido odos nubrozdinimais, nosies minkštųjų audinių patinimu, muštine žaizda dešiniame lūpų kampe, 12, 11, 21, 31, 41, 42 dantų sumušimu, 11, 21, 31 ir 42 dantų daliniu vainikų lūžimu, galvos smegenų sukrėtimu, platų odos nubrozdinimą pilvo srityje, odos nubrozdinimus blauzdose ir dėl galvos sumušimo su galvos smegenų sukrėtimu, šešių dantų sumušimu, keturių dantų vainikų daliniu lūžimu sutrikdė G. S. sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, tai yra, nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2017 m. gegužės 6 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Naktį, apie 2 valandą, mama paprašė išeiti pažiūrėti, kad vyksta kieme, nes buvo girdėti triukšmas. Išėjęs į kiemą, pamatė jaunuolių kompaniją, kuri triukšmavo, jie pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada susiginčijo su G. S.. Susistumdė ir sudavė G. kelis smūgius ranka, koja įspyrė į krūtinę. G. po smūgių nuvirto. Nelabai pamena, kas vyko toliau, tačiau gali būti, kad kai atsistojo, sudavė G. kelis smūgius į veido sritį ir spyrė koja. Konflikto metu buvo išgėręs alaus. Dėl įvykio gailisi.

Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (LR BPK 273 straipsnis, 291 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

2017 m. gegužės 6 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad E. S. pranešė, kad 2017 m. gegužės 6 d. apie 2.40, (duomenys neskelbtini), M. Š. pašalinių asmenų akivaizdoje sumušė j sūnų G. S. (b. l. 10).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra T(duomenys neskelbtini), prie dviejų aukštų namo, kurio šiaurinėje pusėje yra plytelėmis apklijuoti laiptai, rytinėje pusėje yra raudonos spalvos trinkelėmis grįsti laiptai, vedantys į rūsį Aplink laiptus matomos pavienės 1,5 cm dydžio raudonos spalvos dėmės (b. l. 11-15).

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad 2017 m. gegužės 6 d., apie 1 val., tikslaus laiko nežino, su draugu T. V. atvyko pas draugą D. U., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur vyko vakarėlis. Vakarėlyje buvo pažįstami G. T., E. D. ir pats D. U., taip pat ir jam nepažįstamų asmenų. Praėjus gal valandai po atvykimo jam paskambino mama. Kadangi gyvena visai netoli D. namų, nuėjo į namus mamos paprašyti leidimo dar pabūti pas D. Kai išeidinėjo į namus, iš D. namų taip pat išėjo ir jo ten dar buvę draugai. Namuose užtruko apie 10 minučių ir grįžo pas D. U. į namo kiemą, kur pamatė visus draugus, t. y. D. U., G. T., E. D. ir T. V.. Kartu tame būryje buvo ir iš matymo žinomas asmuo, vardu Mindaugas, kuris gyvena tame pačiame name kaip ir D. M. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, visus įžeidinėjo, keikėsi, ieškojo priekabių, o ypač tiek žodžiais, tiek gestais M. kabinėjosi prie G. T.. Įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, lindo prie jos, bandė ją apsikabinti. M. niekas nieko nesakė, nes manė, kad M. išeis į namus, jeigu niekas jam nieko neatsakys. Tuo metu draugas T. V. sugalvojo eiti į namus. Jis palydėjo draugą kelis šimtus metrų, atsisveikino, ir sugrįžo atgal pas D. U. į kiemą. Kai parėjo į kiemą, visi, t. y. D. U., G. T., E. D. ir asmuo, vardu M., buvo ant laiptų šalia įėjimo į D. namų vidų. M. toliau elgėsi pat agresyviai, kabinėjosi prie G., ją keikė. Parėjęs taip pat palipo ant tų laiptų. Tada neapsikentęs liepė Mindaugui ramintis, eiti nuo jų. M. tai išgirdęs, rankos kumščiu jam sudavė vieną smūgį į dešinįjį žandikaulį. Atrėmęs rankas į M. krūtinės sritį nustūmė jį nuo savęs. M. dėl girtumo neatlaikė pusiausvyros ir sulaužydamas medinius laiptų turėklus nugara krito ant žemės po laiptais. Krisdamas M. jį pačiupo, todėl jie kartu nukrito nuo laiptų ant žemės. Nugriuvus nuo laiptų jie abu atsistojo nuo žemės ir pradėjo vienas su kitu konfliktuoti. Tuomet laiptais į apačią nulipo D. U. su G. T. ir stojo priešais M. M. juos apėjo ir rankomis jį pastūmė. Nuo smūgio jis griuvo nugara ant žemės. Prisimena tą momentą, kaip dar bandė stotis ir jo atmintis nutrūko. Nuo tada nieko neprisimena. Atgavo sąmonę tik Donato namuose, virtuvėje prie kriauklės, kuomet spjaudėsi kraujais. Kaip pasakojo draugai, po to kai M. jį pastūmė ir jis bandė atsistoti, M. jam kumščiu sudavė dar vieną smūgį į veido sritį, po ko jis vėl nugriuvo ant žemės ir tada M. ėmė spardyti kojomis jam į galvą. Sakė, kad kojomis į galvą spyrė tris kartus (b. l. 21-23).

Liudytojas E. S. parodė kad 2017 m. gegužės 6 d., apie 2.48 val., jo žmonai paskambino sūnus G. S., kuris buvo pas draugą. Sūnus pasakė, kad yra sumuštas, jam išmušti dantys. Jis su žmona nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur jau buvo policijos pareigūnai. Netrukus atvyko ir greitoji medicinos pagalba. G. S. buvo pristatytas į Regioninės Telšių ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Sūnus pasakojo, kad jam būnant su draugais adresu (duomenys neskelbtini), prie jų kabinėjosi tame pačiame name gyvenantis M. Š.. Sūnaus pasakojimu, jam buvo suduotas smūgis ranka į veido sritį, po ko sūnus ir M. Š. nukrito nuo laiptų ant grindinio, vėliau sūnui dar buvo suduotas smūgis į veidą, kas vyko toliau sūnus nepamena (b. l. 18).

Liudytojas E. D. parodė, kad šių metų gegužės mėnesio pradžioje, penktadienį leido vakarą pas pažįstamą D. U. (duomenys neskelbtini). Po vidurnakčio, tikslaus laiko nepamena, pas D. U. atvyko pažįstami G. S. ir T. V.. Kažkuriuo metu, dalis pas D. U. buvusių asmenių išvyko. Likę jis, D. U., T. V., G. T. ir G. S. išėjo į namo kiemą. Į kiemą atėjo ir pažįstamas M. Š., kuris gyvena tame pačiame name kaip ir D. U.. M. Š.buvo neblaivus, prašėsi į svečius. G. T. jam paprieštaravo, todėl M. Š. labai supyko. G. nežinojo, kad M. Š. taip pat gyvena tame pačiame name. Tada M. Š. pradėjo keiktis, buvo piktas, ypač piktai buvo nusiteikęs G. T. atžvilgiu, vadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Atsimena, kad kažkuriuo tai metu D. U., G. T. ir M. Š. buvo ant laiptų prie įėjimo į D. U. namus. Jis buvo šiek tiek nuošaliau. Nepamena, kur buvo G. M. Š. vis dar elgėsi taip pat agresyviai, keikėsi. Pastebėjo kaip kažkuriuo momentu G. rankomis pastūmė ant laiptų stovėjusį M. Š., o šis neatlaikęs pusiausvyros nukrito nuo laiptų ant žemės. Nepastebėjo, kad prieš tai M. Š.būtų sudavęs smūgį G. Neatsimena ir to, kad nuo laiptų kartu su M. Š. butų nukritęs ir G. S.. Buvo šiek tiek nuošaliau, ne ant laiptų, todėl ne viską pastebėjo. Atsimena tik tai, kad po to, kai vėl namo kieme, prie laiptų M. Š. pykosi su G. S., juos dar bandė skirti D. U. ir G. T.. Matė, kaip kažkuriuo tai momentu M. Š. rankomis pastūmė G. S., kuris nugriuvo ant žemės. Nematė, kur ir kiek smūgių M. Š. sudavė gulinčiam G. Matė, kad M. Š.spyrė koja, tačiau nematė, kur ir kiek kartų spyrė. Po viso to G. gulėjo be sąmonės (b. l. 36-37).

Liudytojas T. V. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, su draugu G. S.po vidurnakčio nuvyko pas pažįstamą D. U. į svečius., kur vyko vakarėlis. Pas Donatą namuose buvo pažįstama G. T. ir E. D.. Taip pat buvo dar gal kokie keturi, penki nepažįstami D. U. draugai. Visi sėdėjo, kalbėjosi, jokie konfliktai nevyko. Po valandos G. išėjo į savo namus paprašyti tėvų, kad tėvai jam leistų dar pabūti pas D. svečiuose. Tuo pat metu iš D. namų išvyko ir nepažįstami D. draugai. Tada jis, D. U., G. T. ir E. D. išėjo į namo kiemą, kur netrukus iš kažkur atsirado vaikinas, kurio vardas M. ir kuris gyvena tame pačiame name kaip ir D. U.. M. buvo gan stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ėmė prie visų žodžiais priekabiauti, prašėsi pas D. į namus. M. buvo labai agresyviai nusiteikęs, keikėsi, šūkavo, visus įžeidinėjo, ypač G. T.. Vadino ją necenzūriniais žodžiais, lindo prie jos, bandė paimti už rankų, apkabinti. Kažkuris iš vaikinų liepė M. eiti šalin, nesikabinėti. Jiems būnant kieme grįžo ir G. S.. Praėjus dar kelioms minutėms, jis nusprendė eiti į namus. Apie tai pasakė G., kuris jį šiek tiek palydėjo ir jie išsiskyrė. Gvidas sugrįžo pas D. U. į kiemą. Nežino, kas ten vyko toliau, nes tą naktį nebebuvo ten sugrįžęs (b. l. 39-40).

Liudytojas D. U. parodė, kad 2017 m. gegužės 6 d. apie 2.30 val. su draugais G. T., E. D., G. S. ir jo draugu buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Į namus nekviestas atėjo kaimynas M. Š., kuris jam pasakė išeiti į lauką. Jam išėjus į lauką, ant laiptų rūkė minėti draugai. M. Š. ėmė žodžiu be jokio tikslo kabinėtis prie jo paties ir prie jo draugų, visus užgauliojo, įžeidinėjo. G. T. vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo ją. Ant laiptų buvo tamsu, todėl nematė, kas smogė pirmas, tik pastebėjo, kad M. Š. ir G. S., nukrito nuo laiptų, sulaužydami laiptų turėklus. Tada jis kieme uždegė šviesą ir su G. T. puolė jų skirti. M. Š. tęsė žodinį konfliktą bei pastūmė G. S., kuris nugriuvo. Jam atsistojus M. Š. ranka vieną kartą sudavė G. S. į veido sritį. Nuo smūgio G. S. vėl nugriuvo, tada M. Š. tris kartus G. S. spyrė į kūno sritį. Netrukus išėjo M. Š. mama, kuri nusivedė M. Š.į namus (b. l. 42).

Liudytoja G. Š. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), namo pirmame aukšte. Antrame namo aukšte gyvena kita šeima. Šių metų gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, kaimynų iš antro aukšto sūnus D. U. su draugais šventė. Visą vakarą į kiemą tai atvažiuodavo, tai išvažiuodavo įvairios mašinos, kieme ir namuose girdėjosi asmenų šūkavimai, kalbos, linksmybės. Neapsikentusi triukšmo ir negalėdama užmigti, po 2 val. nakties, paprašė namuose buvusio sūnaus M. Š., kad šis išeitų į kiemą pažiūrėti, kas ten vyksta ir apramintų tuos asmenis, kad jie nebetriukšmautų. M. buvo blaivas. Praėjus gal 10 minučių, išgirdo kieme kažkokį tai triukšmą, girdėjo kaip M. sakė ,,kam reikėjo dėti, kam reikėjo man dėti“ ar kažką panašaus. Taip pat girdėjo merginos balsą, kuri šaukė įvairiais keiksmažodžiais. Suprato, kad kieme kažkas įvyko, todėl pasižadino vyrą ir jie abu kartu išėjo į namo kiemą. Kieme prie laiptų, kurie veda į U. namus, ji pamatė stovintiį sūnų M. Š. ir šalia jo taip pat stovintį vaikiną, kuris kaip vėliau sužinojo vardu G. M. veidas buvo kruvinas. Ant to kito vaikino akivaizdžių sužalojimo žymių nepastebėjo. Taip pat aplink dar buvo ir kitų nepažįstamų jaunuolių. M. ji nusivedė į namus. Paklausus kas ten įvyko, M. paaiškino, kad jis konfliktavo su viena iš ten kompanijoje buvusia mergina, po ko jam, sėdinčiam ant laiptų turėklų, netikėtai priėjęs trenkė vieną smūgį į veido sritį vaikinas vardu G. Nuo smūgio sūnus sulaužydamas laiptų turėklus nukrito nuo laiptų į apačią ir stipriai susitrenkė galvą. Taip pat sūnus sakė, kad po to, susinervinęs jis tam vaikinui (G.) sudavė keletą smūgių. Tačiau tiksliai nežino, kur ir kiek kartų. Po įvykio sūnus išsikvietė taksi ir išvažiavo pas draugę. Netrukus į kiemą atvyko policijos pareigūnai bei greitoji medicinos pagalba (b. l. 44-45).

Liudytoja G. T. parodė, kad 2017 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, D. U. namuose, (duomenys neskelbtini), vyko vakarėlis, kuriame dalyvavo ji, E. D., G. S. bei dar 3 ar 4 jai nepažįstami jaunuoliai. Būnant namo viduje, išgirdo beldimą į duris, D. kartu su G. išėjo pasižiūrėti. Ji į lauką išėjo maždaug už kelių minučių. Pamatė, kad D. ir G. bendrauja su vaikinu, vardu M., kuris yra D. kaimynas. Išgirdo, kad M. pradėjo prašytis, kad jie jį priimtų į vakarėlį. Mano, kad M. norėjo išgerti, nes matėsi, kad jis yra apsvaigęs. D. atsisakė jį priimti. Tada į pokalbį įsikišo ir ji, pasakė jam, kad nepriims jo į kompaniją, dėl ko jis labai supyko ir jos atžvilgiu pradėjo keiktis, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, pradėjo ją imti už rankų. G. supyko ir norėdamas ją apginti pradėjo konfliktuoti žodžiais su M. kuris jį pastūmė. G. nenugriuvo, o pastūmė atgal M. M. griūdamas griebė G. už rankos ir jie abu, sulaužydami medinius laiptų turėklus, griuvo ant žemės. Atsistoję, jie vienas kitam smūgiavo rankų kumščiais. Tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių jie vienas kitam sudavė, mano, kad G. buvo suduota daugiau smūgių, nes G. prarado sąmonę, nugriuvo ant žemės. Kai G. nugriuvo, M. jam gulinčiam dar koja ne mažiau 5 kartus įspyrė į galvos sritį (b. l. 47-48).

Liudytojas N. G. parodė, kad 2017 m. gegužės 6 d., apie 2.40 val. gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, kieme pasitiko mergina ir du vaikinai, iš kurių vienas buvo namo gyventojas ir papasakojo, kad jis namuose šventė su draugais, ir kad atėjės kaimynas M. Š. pasikvietė jį į lauką parūkyti ir pasikalbėti. M. Š. pasisiūlė užeiti į svečius, nes norėjo išgerti. Vaikinui atsisakius jį priimti į kompaniją, M. Š. supyko, pradėjo priekabiauti žodžiais prie jaunuolių, žodžiais priekabiavo prie merginos, galimai ją išvadino necenzūriniais žodžiais, dėl ko tarp M. Š. ir šventusių jaunuolių kilo muštynės. Įvykio vietoje matė apgadintus medinius laiptų turėklus. Pamena vaikinas sakė, kad konflikto metu jis ir M. Š. sulaužė medinius laiptų turėklus, nukrito ant laiptų (b. l. 50-51).

Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad G. S. nustatyti šie sužalojimai: galvos sumušimas su veido odos nubrozdinimais, nosies minkštųjų audinių patinimu, muštine žaizda dešiniame lūpų kampe, 12, 11, 21, 31, 41, 42 dantų sumušimu, 11, 21, 31 ir 42 dantų daliniu vainikų lūžimu, galvos smegenų sukrėtimu, platus odos nubrozdinimas pilvo srityje, odos nubrozdinimai blauzdose, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.1.61-62).

Esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad M. Š. nusikalstamos veikos visiškai įrodytos ir kvalifikuotinos pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir LR BK 284 straipsnio 1 dalį, nes M. Š. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. S. sveikatą bei priešingais įstatymui veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, su nukentėjusiuoju G. S. susitaikė, atlygino dalį neturtinės žalos ir susitarė dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo. Padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Kaltinamasis M. Š. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu, gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido ir teismo posėdžio metu sutiko taikytis. Nusikalstamų veikų padarymą inspiravo asmeninio pobūdžio aplinkybės, abiem konflikto pusėms būnant neblaivioms, todėl yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamasis M. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius(LR BK 38 straipsnio 1 dalis).

M. Š. išaiškina, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kad laikytųsi įstatymų, jam skirtina prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemonė — dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog ši priemonė turi būti įvykdyta iki 2018 m. liepos 18 d. (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). LR BK 74 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal šio kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, tad, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Dėl to, nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b. l. 53-54) paliktinas nenagrinėtu.

Civilinis ieškovas E. S. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 29-30), tačiau posėdžio metu pareikšto ieškinio atsisakė, todėl procesas dėl civilinio ieškovo E. S. civilinio ieškinio nutrauktinas (LR BPK 112 straipsnis 3 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, LT CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Kaltinamajam M. Š. 2017 m. liepos 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 154-155) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo atstovas prašo iš kaltinamojo M. Š. nukentėjusiajam G. S. priteisti 240 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas. LR BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje kaltinamasis M. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius, taigi turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendė:

M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 straipsnyje ir138 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir bylą nutraukti.

Paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę — dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog ši priemonė turi būti įvykdyta iki 2018 m. liepos 18 d.

Patvirtinti kaltinamojo M. Š. ir nukentėjusiojo G. S. susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos:

kaltinamasis M. Š. šio susitarimo pasirašymo metu sumoka nukentėjusiajam G. S. 500 Eur (penkių šimtų Eur) dydžio kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dalį;

kaltinamasis M. Š. likusią 500 Eur (penkių šimtų Eur) kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dalį įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam G. S. iki 2018 m. vasario 10 d;

nukentėjusysis patvirtina, kad šio susitarimo pasirašymo metu kaltinamasis jam sumokėjo 500 Eur (penkių šimtų Eur) kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dalį. Šalys sutaria, kad kaltinamajam M. Š. iki 2018 m. vasario 10 d. neatlyginus likusios 500 Eur (penkių šimtų Eur) kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dalies, nukentėjusysis G. S. įgyja teisę kreiptis į tesimą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl šios piniginių lėšų sumos išieškojimo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka;

nukentėjusysis G. S. pareiškia, kad kaltinamajam M. Š. atlyginus visą šiame susitarime nurodytą nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, jis pastarajam jokių pretenzijų dėl jo atžvilgiu įvykdytų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos nebeturės.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Civilinio ieškovo E. S. atsisakymą nuo civilinio ieškinio priimti ir procesą dėl civilinio ieškovo E. S. civilinio ieškinio nutraukti.

M. Š. 2017 m. liepos 19 d. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti M. Š., jog jam vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę

Išaiškinti M. Š., jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiajam G. S. priteisti iš kaltinamojo M. Š. bylinėjimosi išlaidas 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt Eur).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.