Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Šiaulių centro poliklinikos teikimą dėl V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025-07-11 gautas VšĮ Šiaulių centro poliklinikos teikimas, kuriuo siūloma V. P. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė pratęsti V. P. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Gynėjas siūlė pratęsti V. P. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti naują pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, ir teismas, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata; 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

2025-07-10 Psichikos būsenos įvertinimo akte Nr. 01-03-882 nurodyta, kad pacientė V. P. priverčiamųjų medicinos priemonių sąlygų nesilaikė. Ji vos 3 kartus apsilankė pas gydytoją psichiatrą, nors reikalaujama atvykti mažiausiai vieną kartą per mėnesį. Pas socialinius darbuotojus atvykti reikalaujama bent 2 kartus per mėnesį. V. P. atvyko vos 1 kartą, daug kartų jai skambino pačios darbuotojos, ieškodamos pacientės ir primindamos, kad privaloma laikytis teismo nutartimi skirtų ambulatorinio stebėjimo sąlygų.

V. P. nėra motyvuota laikytis nurodytų ambulatorinio stebėjimo sąlygų, teigia, kad augina 2 mažamečius vaikus ir „neturi kada lakstyti po poliklinikas“. Paskutinės konsultacijos pas gydytoją psichiatrą metu teigė, kad ruošiasi išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro gauta informacija, kad 2025-06-19 namuose, kur buvo su savo dviem mažamečiais vaikais, 12:09 val. dienos rasta neblaivi ir nustatytas 1,78 promilių girtumas.

Vertinant situaciją, pastebėtina, kad V. P. nustatytas sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) nėra gydomas medikamentais. Psichoterapinės pagalbos galimybės yra mažos dėl ribotų intelektinių gebėjimų ir jos neįmanomos, kai pacientė yra visiškai nemotyvuota tai pagalbai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. P. tikslinga tęsti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ Šiaulių centro poliklinikos teikimą tenkinti.

Pratęsti V. P. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą taikymą.

Įpareigoti toliau vykdyti V. P. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti gydymo įstaigą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo V. P. reikalingumo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.