Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3136-836/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-22
Bylos Nr.
1-3136-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31297-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
A. J.
Kaltinamasis
L. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-3136-836/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31297-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6; 2.4.1.3;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 22 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant:prokurorui S. K.,nukentėjusiajai A. J.,kaltinamajai L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos darbininke, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S., 2019 m. liepos 23 d., apie 23.15 val., Kėdainiuose, Šėtos g. 112 namo, trečio aukšto balkone, dėl asmeninių priežasčių, tyčia sugriebė už plaukų A. J., trenkė jos galvą du kartus į sieną ir vieną kartą į balkono turėklą, o nuo smūgių A. J. parkritus, tris kartus įspyrė jai į kojas, taip smurtaudama padarė nukentėjusiajai nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, šiais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji L. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad datos nepamena, bet galėjo būti 2019 m. liepos 23 d., vakare, kaip nurodyta kaltinime. Nukentėjusioji A. balkone kalbėjo su kažkuo telefonu ir iš jos pokalbio telefonu suprato, kad ji kalba apie jos vyrą, bei ant jos „varė“ - necenzūriniais žodžiais. Nėra linkusi smurtauti, bet nervai neatlaikė. Nuėjo pas A. trenkė jai per veidą, griebė už plaukų, ji parkrito ant žemės ir jai spyrė, bet kiek kartų negali pasakyti. Ji pradėjo spiegti ir išėjo. Kai tempė už plaukų gal ir galėjo atsitrenkti galva du kartus į sieną ir vieną kartą į balkono turėklą. Taip pasielgė, nes nukentėjusioji bando išskirti jos šeimą ir ant jos „varo“ įvairiais necenzūriniais žodžiais per Facebook. Kabinasi jos vyrui ant kaklo. Vilioja vyrą ir jis jai pasidavė. Ji kovoja, nes gaila dviejų vaikų. Supranta, kad negerai pasielgė, gailisi, dirba. Palaiko prašymą dėl laidavimo, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pretendentė į laiduotojas V. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko prašymą dėl laidavimo, nes tai jos dukra. Dukra padarė nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Gali daryti teigiamą įtaką dukrai, kadangi ryšys glaudus, dažnai bendrauja, dukra klauso jos nuomonės. Prašo laidavimo be užstato, kadangi turi neįgalumą ir gauna labai mažo dydžio išmoką.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

2019 m. liepos 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2019 m. liepos 24 d. gautas A. J. pareiškimas, kad kaimynė L. S. 2019 m. liepos 23 d., apie 23.15 val., Kėdainiuose, Šėtos g. 112 namo, trečio aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, dėl asmeninių priežasčių, tyčia sugriebė už plaukų, trenkė jos galvą du kartus į sieną ir vieną kartą į balkono turėklą, o nuo smūgių A. J. parkritus, tris kartus įspyrė jai į kojas. Smūgių sudavimo metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 1–2).

Nukentėjusiosios A. J. protokolas – pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2019 m. liepos 23 d., apie 23.15 val., Kėdainiuose, Šėtos g. 112 namo, trečio aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, kaimynė L. S. dėl asmeninių priežasčių, tyčia sugriebė jai už plaukų, trenkė jos galvą du kartus į sieną ir vieną kartą į balkono turėklą, o nuo smūgių A. J. parkritus, tris kartus įspyrė jai į kojas. Smūgių sudavimo metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 11).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2019 m. liepos 23 d. apie 23.15 val., buvo Šėtos g. 112 namo, Kėdainiuose, trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, kalbėjosi telefonu ir ėjo į bendrą balkoną. Kalbėdama telefonu, išgirdo, kad trinktelėjo durys aukštu žemiau. Bekalbėdama ji nuėjo į balkoną ir tuomet iš nugaros pajuto, kad prie jos kažkas artinasi, atsisukusi pamatė prieš ją stovinčią L. S., kuri sugriebė jai už plaukų ir laikydama už jų, trenkė jos galvą du kartus į balkono sieną ir vieną kartą į balkono turėklą. Po šio smūgio ji parkrito ant balkono grindinio ir tada L. S. spyrė jai tris kartus į kojas. Visų šių smūgių sudavimo metu juto fizinį skausmą (b. l. 31–32, 37).

2019 m. rugpjūčio 16 d. teismo medicinos specialisto išvadoje G2156/2019(02) konstatuota, kad A. J. nustatytas nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 48).

Liudytoja S. K. parodė, kad A. J. yra jos draugė. 2019 m. liepos 23 d., po 23.00 val., jai paskambino A.. Bekalbant su ja išgirdo triukšmą, išgirdo kaip A. pradėjo rėkti klykti, sakė gelbėkit, padėkit. Po to, išgirdo kaip moteris pasakė ant A. necenzūrinį žodį. A. verkė, pasakė, kad ją sumušė Z. pravarde „Z.“ žmona. A. sakė, kad ją „Z.“ žmona tampė už plaukų, vos neišmetė jos iš balkono ir jos galvą trenkė į balkono turėklą. Pastaroji pasiprašė pas ją pernakvoti, nes bijo viena miegoti. A. pas ją atėjo apie dvyliktą valandą nakties, pastaroji jai parodė kairę ranką bei galvą. Ant kairės rankos ties alkūne buvo nubrozdinta, o galvoje nedidelis guzas. A. nusprendė dėl sumušimo kreiptis į policiją ir paskambino 112. Kai atvyko pareigūnai A. išėjo, o po to grįžo pas ją nakvoti. Ji suprato, kad tarp A. ir kaimynės kurios vardo nei pavardės nežino, konfliktas kilo dėl to, kad A. telefonu su ja kalbėjo apie tos kaimynės vyrą Zenoną (b. l. 51–52).

Liudytoja V. A. parodė, kad ji gyvena Šėtos g. 112, Kėdainiuose, trečiame aukšte. 2019 m. liepos 24 d., apie 00.20 val., ji jokio konflikto trečio aukšto balkone nematė ir negirdėjo. Žino, kad kaimynė iš 301 buto nesutaria su kaimyne gyvenančia antrame aukšte. Žino, kad kaimynės nesutaria dėl kaimynės iš antro aukšto sutuoktinio (b. l. 57).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kur buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra Kėdainiai, Šėtos g. 112, name, trečio aukšto balkone (b. l. 18).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Teismas, išanalizavęs surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamoji smurtaudama prieš nukentėjusiąją A. J. suprato, jog jos veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldama fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant mamos V. N. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), neteista (b. l. 96), bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, bauda sumokėta (b. l. 97–98), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 101), ištekėjusi, turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 99). Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė, kad toks elgesys daugiau nepasikartos, tai buvo atsitiktinė veika. Įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, civilinio ieškinio nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios motinos prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. neteista, administracine tvarka nebausta ( b. l. 135-136). Teisiamojo posėdžio metu pastaroji nurodė, kad prašo atiduoti L. S. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys glaudus, galėtų daryti įtaką. Nepateisinama jos padaryta nusikalstama veika, tokios aplinkybės susiklostė tuo metu, mano, jog nepasikartos, tam tikrai ji turėtų įtakos.

Teismas, įvertinęs V. N. kaip laiduotojos charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su L. S., asmenines savybes, sprendžia, kad V. N. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą dukrai ir galinti daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojo prašymą, į jos finansinę padėtį, gaunamų pajamų dydį) perduodant ją V. N. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (b. l. 90–91).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kaltinamosios sunkią materialinę padėtį, į tai, jog ji augina du nepilnamečius vaikus, gauna mažas pajamas, iš kaltinamosios valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

L. S. padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant V. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. S., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai V. N., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė