- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-416-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Zigmas Pocius, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- V. O.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Svietlana Baracevičienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. (V. O.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 8 val. ryto.
Nuosprendžiu B. O. iš V. O. priteista 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1190 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. O. nuteistas už tai, kad 2008-09-24, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., virtuvėje nukentėjusiajai B. O. kumščiais 8 kartus sudavė į galvą, veidą, į kairę ir dešinę ausis, du kartus sudavė į nosį akių lygyje, tampė už plaukų, laikydamas už plaukų spyrė į nugaros apatinę dalį, po to išstūmė iš namų į kiemą ir užrakino buto duris. Tokiais veiksmais jis nukentėjusiajai padarė poodinę kraujosruvą ant kairiojoje juosmens dalyje, odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, plaukų visiško išrovimo zonos galvos dešinėje, veido, nosies, galvos sumušimą, ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba pakeisti paskirtą bausmę į kitą bausmės rūšį. Nurodo, kad apylinkės teismas buvo šališkas, ne iki galo ir nevisapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, o tos, kurios buvo nustatytos, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, neatitinka tikrovės, be to, buvo neteisingai paskirta bausmė. Nuteistasis teigia, jog pateikus priešpriešinį skundą, šį buvo atsisakyta priimti motyvuojant tuo, kad jame nurodomas kitas įvykis, skirtingas laikas, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo laiko atžvilgiu tas pačias aplinkybes, kaip ir buvo nurodytos priešpriešiniame skunde. Nors baudžiamosios bylos nebuvo sujungtos, jos abi buvo susijusios su tuo pačiu įvykiu, byloje dalyvauja tos pačios šalys, liudytojai, ekspertai, taigi objektyviai ištirti visas aplinkybes galima tik įvertinus visus įrodymus, esančius abiejose baudžiamosiose bylose. Apeliantas pažymi, jog teisėjos šališkumą parodo tas faktas, jog nuosprendyje nurodytos tik jį kaltinančios aplinkybės, bet neminimos ir neįvertinamos teisinančios aplinkybės. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog nė vienas iš policijos pareigūnų, atvykęs pagal B. O. iškvietimą, nepastebėjo, jog ji būtų buvusi sužalota, pati B. O. pareigūnų pagalbos taip pat neprašė. Be to, liudytojas R. K., E. Š. nurodė, jog „įėjus į vidų nebuvo matyti, kad moteris ar vyras būtų sumušti, nebuvo kraujo, sumušimo žymių ar suplėšytų rūbų“. Vienam iš pareigūnų paklausus, kodėl kviečiama policija, B. O. atsakė, kad taip liepė advokatė, nes kuo daugiau provokacijos, tuo bus lengviau skyrybų byloje. Vertindamas B. O. įrodymus, teismas nepasisakė, ar jais galima iš esmės tikėti, nes vyksta šalių skyrybų procesas, todėl bet kokiomis priemonėmis siekiama pripažinti sutuoktinį kaltu. Būtent ši aplinkybė ir turėjo lemiamą reikšmę pradėti baudžiamąjį procesą, o tai patvirtina faktas, jog skundas teismui paduotas tik praėjus keturiems mėnesiams po įvykio ir jau prasidėjus skyrybų procesui. Apeliantas nurodo, kad sprendžiant pirmosios instancijos teismo teisėjai pareikšto nušalinimo klausimą, turėjo būti įvertinta aplinkybė, jog bylą nagrinėjanti teisėja ir nukentėjusiajai atstovaujanti advokatė dirbo kartu vienoje darbovietėje, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje. Be to, teismas netyrė ir neįvertino to, kad įvykio metu jis buvo sužalotas, o medicinos ekspertas konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą. V. O. nurodo, jog būtent pačios nukentėjusiosios neteisėti veiksmai, banko sąskaitos užblokavimas, jos sukeltas ginčas dėl galimų santuokos nutraukimo pasekmių o ypač smurto pavartojimas prieš jį ir lėmė tai, kad jis suėmė B. O. už plaukų ir išprašė už durų. Apeliantas pažymi, jog šias aplinkybes pripažįsta ir dėl jų gailisi, tačiau, vertinant veikos kvalifikaciją, būtina pasisakyti, ar jo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo tyčiniai, ar sukelti pačios B. O. neteisėtų veiksmų. Šias aplinkybes galima nustatyti tik ištyrus abi baudžiamąsias bylas, įvertinus abiejų šalių veiksmus, liudytojų S. P., A. M., A. O. parodymus. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje nurodyta, jog jis padarytus sužalojimus rodė mamai ir broliui, tačiau jis apskritai neturi jokio brolio. Apeliantas prašo tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, jog nėra pagrindų perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, atsižvelgti į tai, kad jis dirba užsienyje, todėl nuosprendyje paskirti įpareigojimai užsiregistruoti darbo biržoje ir pradėti dirbti bei būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 8 val. ryto, yra nesuderinami su jo darbo specifika, blogins jo finansinę padėtį, o bausmės tikslai nebus pasiekti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino V. O. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka. Kaip matyti iš taikinamojo posėdžio protokolo, V. O. bei jo gynėjas nušalinimą teismui pareiškė po to, kai buvo atsisakyta priimti V. O. priešpriešinį skundą. Teisėja klausimą dėl šališkumo išsprendė ir priėmė motyvuotą nutartį atmesti nušalinimą. Apeliaciniame skunde nuteistasis vėl abejoja nuosprendį priėmusio teismo šališkumu, nurodydamas iš esmės tą patį motyvą, t. y., kad buvo atsisakyta priimti jo priešpriešinį skundą, bei atkreipdamas dėmesį, jog bylą nagrinėjusi teisėja ir nukentėjusiosios atstovė yra dirbusios vienoje darbovietėje. Pažymėtina, kad klausimas dėl V. O. pateikto priešpriešinio skundo jau buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-10 bei Klaipėdos apygardos teismo 2009-03-30 įsiteisėjusiomis nutartimis, todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą priešpriešinio skundo pagrįstumo nebevertina. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėja bei nukentėjusiosios advokatė galbūt yra dirbusios vienoje darbovietėje, neleidžia abejoti teismo šališkumu. Lietuvos Respublikos BPK 58 str. numatyti nušalinimo pagrindai, tačiau apeliantas nenurodė nė vieno iš jų, todėl teigti, kad nuosprendį priėmė šališkas teismas, nėra pagrindo.
Apeliantas nesutinka su jo veikos kvalifikacija ir teigia, kad vyksta jo ir nukentėjusiosios skyrybų procesas, todėl ji siekia, kad sutuoktinis būtų pripažintas kaltu. B. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad konflikto metu V. O. pradėjo ją daužyti kumščiais, paėmė už plaukų, spardė į šoną, trenkė į nosį, laikydamas už plaukų išstūmė iš virtuvės (b. l. 99, t. 1). Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad B. O. padaryta poodinė kraujosruva kairiojoje juosmens dalyje, odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, plaukų visiško išrovimo zonos galvos dešinėje, veido, nosies, galvos sumušimas ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 3, t. 1). Teisiamajame posėdyje V. O. parodė, kad įvyko šeiminis konfliktas, pirma užsipuolė B. O., draskėsi nagais, daužė kumščiais, todėl jis, V. O., užsuko žmonai kairę ranką, paėmė už plaukų ir išvarė iš namo (b. l. 95, t. 1). Apelianto nurodytas fizinio poveikio žmonai būdas sutampa su nukentėjusiosios sužalojimų lokalizacija, todėl galima pagrįstai teigti, kad apelianto veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jo elgesį išprovokavo pati B. O., nepanaikina jo atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad ir pats žmonos buvo sužalotas, dėl to skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad byloje, kuri išspręsta skundžiamu nuosprendžiu, buvo vertinta V. O., bet ne jo sutuoktinės veika. Klausimą, ar B. O. padarė nusikaltimą, spręs apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. O. skundą dėl jam padarytų sužalojimų. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. O. nuteisė pagal BK 140 str. numatytą nusikaltimą. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo dalį dėl V. O. padaryto nusikaltimo.
Tačiau, kolegijos nuomone, nuteistajam su bausme paskirti įpareigojimai keistini. Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, parinkdamas įpareigojimų rūšį bei nustatydamas jų turinį, atsižvelgia į kaltininko asmenybės požymius, kurie lemia jo pavojingumą arba charakterizuoja asmenybę, vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, nusikalstamos veikos priežastis, amžių, šeiminę padėtį, darbingumą, dirbamą darbą ir pan. Nuosprendžiu V. O. paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 8 val. ryto. Tačiau V. O. nusikaltimą padarė prieš savo buvusią žmoną šeiminio konflikto namuose metu, todėl įpareigojimas būti namuose konkrečiu laiku su padarytu nusikaltimu nesusijęs ir nėra tikslingas. Be to, byloje yra duomenų apie tai, kad V. O. darbinė veikla galbūt susijusi su užsieniu (b. l. 21–23, t. 2), todėl apeliacinio skundo argumentas, jog paskirtas įpareigojimas būti tam tikru laiku namuose trukdys darbui, pagrįstas, o ši nuosprendžio dalis keistina, panaikinant V. O. nustatytą įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 8 val. ryto.
Apeliacino skundo prašymas pakeisti paskirtą bausmę į kitą bausmės rūšį atmestinas. Už BK 140 str. 1 d. numatytą veiką gali būti skiriami viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Apylinkės teismas, įvertinęs BK 54 str. numatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam parenkant vieną švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada, todėl keisti V. O. paskirtą bausmę į griežtesnes – arešto ar laisvės atėmimo bausmes – nėra pagrindo, o atsižvelgus į aplinkybę, kad nuteistojo veikla galbūt susijusi su užsieniu, skirti nuteistajam viešuosius darbus netikslinga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. O. paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 8 val. ryto.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis neskundžiamas.