Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-401-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
AN2-401-885/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01828-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Jolita Razminaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-401-885/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01828-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. J. atstovės advokatės Jolitos Razminaitės-Gvozdovičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo S. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1000 eurų bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. S. J., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įsikūrusios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad įmonei priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), indų plovėja D. K. ir virtuvės darbuotojas D. Z. 2020 m. sausio 10 d. dirbtų sudarius rašytines darbo sutartis ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde S. J. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Atstovė nurodo, kad nutarimas priimtas, pažeidus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir tuo apribojant teisę duoti paaiškinimus bei teisę būti išklausytam, ir netinkamai pritaikius materialiąsias teisės normas. Atstovės manymu, byloje nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog S. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nurodoma, kad byloje jokie duomenys, įskaitant ir liudytojų paaiškinimus, nepatvirtina aplinkybės, jog šių asmenų buvimas bare, buvo vykdoma direktoriaus leidimu ar jo žinia.

2.2. Atstovė nurodo, kad S. J. veiksmuose nėra būtinųjų ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių – pavojingos veikos ir kaltės. Skunde nurodoma, kad paprastai nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tačiau šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad S. J. tokių ketinimų turėjo.

2.3. Teigiama, kad patikrinimo dieną S. J. jokių vadovo darbo funkcijų nevykdė, o siekė įsitikinti atliekamo patikrinimo teisėtumu. Pažymima, kad S. J. D. K. bei D. Z. nurodymo dirbti nedavė. Teigiama, kad nelegalaus darbo faktas konstatuotas tik remiantis Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių parodymais. Toliau nurodoma, kad S. J. nuosekliai neigė savo kaltę, nurodė, kad nežinojo apie kavinėje dirbančius asmenis, be to, apklausti liudytojai parodė, jog dėl galimybės įsidarbinti, darbo sąlygų, darbo užmokesčio, jie kalbėjo su E. S.. Atstovės teigimu, iš S. J. surašyto protokolo matyti, jog jis kaltinamas padaręs nusižengimą, kadangi nebuvo pakankamai rūpestingas, įvertinus tai, kad E. S. pasikvietė D. K. bei D. Z. dirbti kavinėje savo nuožiūra, šis klausimas nebuvo (ir negalėjo būti) derinamas su S. J., apie tai jam nebuvo pranešta, todėl negalima daryti išvados, kad jis nebuvo rūpestingas. Tuo atveju, jeigu būtų žinojęs apie E. S. planus pasikviesti į kavinę naujus darbuotojus, būtų atitinkamai galėjęs įvertinti situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų, t. y. įdarbinti arba ne. Nagrinėjamu atveju, atstovės vertinimu, įmonės direktorius S. J. negali atsakyti už tai, kas vyko dėl tyčinių ir aktyvių kito įgalioto darbuotojo veiksmų. Nurodoma, kad S. J. turi 70 procentų įmonės akcijų, kas reiškia, kad kaip akcininkas ir įmonės vadovas gali vienašališkai priimti sprendimus – jis paskyrė pavaduojantį asmenį E. S., tai įformino įsakymu bei įgaliojimu, kuriais buvo suteikta galimybė priimti asmenis į darbą. Teigiama, kad tiek įsakyme, tiek įgaliojime buvo detaliai nurodyti veiksmai, kuriuos asmuo einantis laikinai vadovo pareigas gali atlikti. S. J., skirdamas įsakymu jį pavaduojantį asmenį, aiškiai nurodė, kokius įgaliojimus suteikė tam asmeniui, įskaitant asmenų priėmimą į darbą.

2.4. Toliau skunde nurodoma, kad teismas nesiėmė būtinų veiksmų dėl liudytojo D. Z. apklausos teismo posėdyje, nepaisant to, kad teismo posėdžio metu buvo siūloma imtis priemonių dėl liudytojo apklausos nuotoliniu būdu, tačiau teismas neatsižvelgė į gynybos prašymą. Šio asmens paaiškinimas kaip tik padėtų įsitikinti, jog su įdarbinimu susijusius klausimus jis derino išimtinai su E. S.. Taip pat nurodyta, kad, esant prieštaravimams dėl asmenų duotų pirminių paaiškinimų bei jų parodymų duotų teismo posėdyje, teismas privalėjo imtis priemonių dėl darbo inspektorių apklausos, nes būtent šie pareigūnai atvykę į kavinę kalbėjo su E. S., D. K. bei D. Z., tačiau to padaryta nebuvo.

2.5. Toliau nurodoma, kad pagal 2020 m. sausio 6 d. įsakymą ir surašytą įgaliojimą laikinuoju vadovu buvo paskirtas E. S., kuris buvo įgaliotas „pasirašyti darbo sutartis su darbuotojais ir atleisti darbuotojus iš darbo bei šiuos išleisti į atostogas“. Taip pat pažymima, kad 2020 m. sausio 9 d. D. K. buvo atvykusi į pokalbį, o 2020 m. sausio 10 d. su ja buvo sudaryta darbo sutartis, kuri buvo tą pačią dieną pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Toliau nurodoma, kad su D. Z. pokalbis įvyko 2020 m. sausio 9 d., buvo susitarta kitą dieną sudaryti darbo sutartį. Kitą dieną E. S. vėlavo, todėl D. Z. jo laukė, tačiau jam niekas jokių darbinių funkcijų vykdyti neliepė.

2.6. Toliau skunde nurodoma, kad darbo sutartis su D. Z. buvo pasirašyta 2020 m. sausio 13 d. kartu su S. J., kadangi E. S. nuo 2020 m. sausio 13 d. buvo kasmetinėse atostogose), o dėl darbo inspekcijos pareigūnų apklausos nebuvo laiko darbo sutartį įforminti 2020 m. sausio 10 d.

2.7. Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo atliekami jokie darbai darbdavio naudai. Teigiama, kad iš D. K. ir D. Z. paaiškinimų matyti, kad S. J. elgėsi rūpestingai ir atsakingai, nes paskirdamas laikiną įmonės vadovą jis užtikrino nepertraukiamą įmonės darbą ir jos veiklos vykdymą. Atstovė nurodo, kad minėti asmenys dėl darbo užmokesčio ir kitų ypatumų tarėsi su E. S.. Atstovės vertinimu, susidarė situacija, kai realiai administracinius nusižengimus padaręs E. S. administracinės atsakomybės išvengia, o darbo inspektorių reikalavimus vykdęs ir informaciją pateikęs S. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kadangi teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą bei tinkamai skyrė baudą S. J..

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

S. J. atstovės advokatės Jolitos Razminaitės-Gvozdovičienės skundas atmetamas

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad yra ginčijama S. J. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Be to, nurodyta, kad nepadaryta pavojinga veika. Atitinkamai tik minėtais aspektais skundžiamas nutarimas ir yra tikrinamas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą bei įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisėta ir motyvuota, yra įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas, todėl nutarimo naikinti skunde nurodytais teiginiais nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

6. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

7. Kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

8. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad tiek D. K., tiek D. Z. 2020 m. sausio 10 d., nesant sudarytų rašytinių darbo sutarčių (kaip tai numatyta DK 43 straipsnio 1 dalyje) ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo teritoriniam skyriui vėliausiai 2020 m. sausio 9 d. (kaip tai numatyta DK 42 straipsnio 2 dalyje), pradėjo realiai dirbti kavinėje, be to, darbdavio ir minėtų asmenų santykiai turi darbo sutarties požymių.

9. Kad 2020 m. sausio 10 d. D. K. realiai atliko indų plovėjos funkcijas, patvirtina tiek nelegalaus darbo tyrimo aktas (nurodyta, kad, pasak D. K., ji dirba pirmą dieną indų plovėja) (b. l. 3), tiek tyrimo veiksmų protokolas (nurodyta, kad virtuvėje dirbo indų plovėja D. K.) (b. l. 7), tiek nuotraukos (matyti, kad D. K. virtuvėje, prie kriauklės, valo) (b. l. 8), tiek jos pačios 2020 m. sausio 10 d. paaiškinimas (nurodyta, kad dirba pirmą dieną, kad ją instruktavo direktorius 2020 m. sausio 8 d. žodžiu, kad darbo drabužiai nuosavi) (b. l. 11), tiek D. L. paaiškinimas (nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. D. K. dirba pirmą dieną) (b. l. 15), tiek E. S. paaiškinimai (nurodyta, kad D. K. atėjo pabandyti dirbti, plovė indus, kad žodžiu buvo instruktuota dėl saugaus darbo) (b. l. 16), tiek E. S. paaiškinimas (nurodyta, kad D. K. darbą pradėjo 7.20 val., kad 2020 m. sausio 9 d. ji buvo instruktuota) (b. l. 17), tiek 2020 m. sausio mėnesio darbo grafikas (matyti, kad D. K. dirbo ne tik 2020 m. sausio 10 d., bet ir 2020 m. sausio 3 d.-sausio 6 d., bei sausio 9 d.) (b. l. 31), tiek 2020 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 32), tiek E. S. parodymai duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (nurodyta, kad D. K. 2020 m. sausio 10 d. pradėjo darbą) (b. l. 76).

10. Kad 2020 m. sausio 10 d. D. Z. realiai atliko virtuvės darbuotojo funkcijas, patvirtina tiek nelegalaus darbo tyrimo aktas (nurodyta, kad, pasak D. Z., jis dirbą pirmą darbo dieną virėjo padėjėju, prie keptuvės) (b. l. 3), tiek tyrimo veiksmų protokolas (nurodyta, kad virtuvėje dirbo virtuvės darbuotojas D. Z.) (b. l. 7), tiek nuotraukos (matyti, kad D. Z. 9.49 val. dirba prie viryklės, t. y. kepa) (b. l. 10), tiek paties D. Z. 2020 m. sausio 10 d., 9.55 val., paaiškinimas (nurodyta, kad dirba pirmą dieną, kad yra bandomasis laikotarpis, kad paruošė produktus, supjaustė avokadus, kiaušinius, lašišą, nurodyta, kad virtuvės virėja jį instruktavo, kaip saugiai elgtis, kad gavo darbo drabužius) (b. l. 12), tiek D. L. paaiškinimas (nurodyta, kad 2020 m. sausio 10 d. D. Z. dirba pirmą dieną, kad D. Z. yra bandomoji diena) (b. l. 15), tiek E. S. paaiškinimai (nurodyta, kad D. Z. atėjo pabandyti dirbti, pats sau susitrynė avokadus ir susipjaustė lašišą, kad žodžiu buvo instruktuotas dėl saugaus darbo) (b. l. 16), tiek E. S. paaiškinimas (nurodyta, kad D. Z. turėjo būti aprodyta darbo vieta, kad jis savo noru pradėjo gaminti, kad virtuvės darbuotojai jam nedavė nurodymų gaminti) (b. l. 17), tiek S. J. paaiškinimas (nurodyta, kad E. S. pakvietė D. Z. ateiti 7.20 val. ir pažiūrėti, ar jam tiks darbas) (b. l. 27), tiek E. S. parodymai duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (nurodyta, kad D. Z. norėjo apsižiūrėti virtuvėje, ar jis gerai jausis, ar jam tiks darbas) (b. l. 79).

11. Ir nors yra bandoma įrodyti, kad D. Z. tik norėjo pabandyti, ar jam tinka ir patinka darbas, tačiau DK 36 straipsnyje yra reglamentuojamas susitarimas dėl išbandymo, kurio 1 dalyje numatyta, kad, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi tuo atveju, kai darbuotojas nori pabandyti darbą, jis tai gali atlikti tik esant sudarytai rašytinei darbo sutarčiai. Atitinkamai šiuo atveju taip pat nebuvo laikytasi DK 36 straipsnio nuostatų. Atitinkamai net ir bandymas dirbti yra laikomas nelegaliu darbu. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatomi atvejai, kai nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui. Ir nagrinėjamu atveju tai taip pat matyti iš D. Z. duotų paaiškinimų (viena vertus, jis teigė, kad dirbo, kita vertus, teigė, kad gaminosi sau pusryčius, be to, nurodė ir tai, kad tai buvo bandomasis laikotarpis).

12. Tuo tarpu, kad buvo susitarta dėl darbo sąlygų, t. y. darbo vietos, darbo laiko, darbo užmokesčio, darbo drabužių, bandomojo laikotarpio ir kt., matyti iš D. K. bei D. Z. paaiškinimų (b. l. 11, 12), tiek iš D. K. parodymų duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek iš rašytinių D. Z. paaiškinimų (b. l. 62, 75). Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, taip pat abu asmenys buvo instruktuoti. Taigi neginčytina, kad 2020 m. sausio 10 d. D. K. ir D. Z. dirbo nelegaliai, nepaisant to, kokie buvo darbdavio ketinimai, nusprendus leisti dirbti minėtiems asmenims, nesilaikant teisės aktuose numatytų reikalavimų.

13. DK 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.

14. Taigi atsakomybė už nelegalų darbą kyla arba įmonės vadovui, arba atsakingam asmeniui. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad įmonės direktorius yra S. J.. Tuo tarpu atsakingas (įgaliotas) asmuo informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinę įstaigą yra ne E. S., kaip teigiama skunde, o A. S., kuri apie D. K. ir D. Z. įdarbinimą minėtą įstaigą ir informavo atitinkamai 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. sausio 13 d. (b. l. 20). Visgi nėra ginčo, kad 2020 m. sausio 10 d., patikrinimo metu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinė įstaiga nebuvo informuota apie minėtų asmenų įdarbinimą, kadangi nebuvo sudarytų darbo sutarčių ir A. S. neturėjo pareigos informuoti minėtą įstaigą.

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad darbo sąlygas D. K. ir D. Z. derino su E. S. – tai jie nuosekliai teigė, be to, tai nurodė tiek E. S., tiek ir S. J.. Visgi nustatyta ir tai, kad pirminis D. K. pokalbis vyko telefonu su L., ką ji parodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 74). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad darbo sąlygas su potencialiais darbuotojais derino L. ar E. S., kad jie ieškojo potencialių darbuotojų, savaime negali lemti jų atsakomybės dėl nelegalaus darbo. Kiekvienu atveju būtina nustatyti kiekvieno asmens pareigybinius įgaliojimus pagal įstatymus bei įmonės dokumentus, raštu ir žodiniais nurodymais įmonėje nustatytą darbo organizavimo pobūdį.

16. Pažymėtina, kad įmonės direktorius yra S. J.. Nors ir bandoma įrodinėti, kad 2020 m. sausio 10 d. pagal 2020 m. sausio 6 d. įgaliojimą teisę ir pareigą įdarbinti darbuotojus turėjo E. S., tačiau tokia aplinkybė vertintina kritiškai. Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad patikrinimo metu atvyko S. J., prisistatęs direktoriumi, tačiau, paprašius jo pateikti paaiškinimus dėl nelegaliai dirbančių darbuotojų, jis atsisakė, nurodęs, kad jis buvęs direktorius, o šiuo metu direktorius yra E. S. (b. l. 4), be to, raštu nurodė, kad direktoriaus pareigas yra perteikęs E. S. (b. l. 7). Nors patikrinimo metu S. J. nurodė, kad visais klausimais yra atsakingas E. S., tačiau 2020 m. sausio 6 d. įgaliojimas buvo pateiktas elektroniniu paštu tik 2020 m. vasario 5 (b. l. 24). Ir nors pirmosios instancijos teisme S. J. nurodė, kad nepavyko greitai rasti įgaliojimo (b. l. 79), tačiau tai vertintina kritiškai, kadangi įgaliojimas buvo pasirašytas prieš kelias dienas. Be to, jam, kaip įmonės direktoriui, tenka atsakomybė tinkamai rūpintis įmonės dokumentais. Tuo pačiu pažymėtina, kad minėtas įgaliojimas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre (b. l. 41). Iš minėto įgaliojimo kopijos matyti, kad E. S. buvo įgaliotas pasirašyti darbo sutartis su darbuotojais (b. l. 25). Tuo tarpu 2020 m. sausio 6 d. įsakymas dėl minėto įgaliojimo buvo pateiktas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 71-72). Minėtame įsakyme numatyta, kad E. S. paskirtas eiti juridinio asmens direktoriaus pareigas nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d. Visgi pirmosios instancijos teisme S. J. nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d. jam buvo laisvadienis, todėl visus reikalus turėjo tvarkyti E. S.. Tuo tarpu sutartį su D. Z. pasirašė S. J., nes E. S. nuo 2020 m. sausio 13 d. atostogavo (b. l. 51-52). Kaip matyti, įsakyme nurodyta informacija skiriasi nuo S. J. parodymų, kas rodo jo siekį nuslėpti tikrąją situaciją.

17. Be to, patikrinimo metu S. J. telefone parodė nepasirašytą D. K. darbo sutartį (b. l. 7), kas rodo, jog jis žinojo apie D. K. įdarbinimą. Kad S. J. žinojo apie D. K. ir D. Z. įdarbinimą, patvirtina ir E. S. duoti paaiškinimai pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti, jis parodė, kad įmonės direktorius buvo informuotas apie darbuotojus, kad jam buvo pranešta apie tai, kad bus įdarbintas asmuo, su kuo direktorius sutiko. Pasak jo, su S. J. buvo kalbėta dėl darbuotojų, be to, jis klausė S. J., kaip daryti (b. l. 78). Be to, buhalterė elektroniniu paštu darbo sutartį ir prašymą dėl NPD 2020 m. sausio 10 d. siuntė ne tik E. S., bet ir S. J. (b. l. 21).

18. Kaip matyti, 2020 m. vasario 27 d. paaiškinime S. J. nurodė, kad su D. Z. darbo sutartį pasirašė jis, nes E. S. atostogavo (b. l. 27). Iš darbo sutarties tiek su D. K., tiek su D. Z. matyti, kad įmonė yra atstovaujama direktoriaus S. J. (b. l. 36, 38). Visgi 2020 m. sausio 10 d. darbo sutartį su D. K. pasirašė E. S., o 2020 m. sausio 13 d. darbo sutartį su D. Z. pasirašė S. J. (b. l. 37-39). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. J. pats kontroliavo įdarbinimo procesą, nebuvo realiai perdavęs teisės tai atlikti, nepaisant ir to, kad darbo sutartį su D. K. pasirašė E. S.. Taigi visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad apie D. K. ir D. Z. įdarbinimą S. J. nežinojo, todėl negalėjo elgtis rūpestingai.

19. Svarbu ir tai, kad, administracinio nusižengimo bylos duomenimis, E. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis neteikė dokumentų nelegalaus darbo faktą nustačiusiems pareigūnams (b. l. 5). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad E. S. buvo nubaustas ir jam paskirta bauda. Susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu nustatyta, kad buvo pateiktas 2020 m. sausio 6 d. įgaliojimas, tačiau nebuvo pateiktas tos pačios dienos įsakymas, kuriame buvo numatytas įgaliojimo galiojimo terminas, todėl E. S. buvo nubaustas už laikotarpį po 2020 m. sausio 10 d. Pastaroji aplinkybė sustiprina teismo įsitikinimą, kuris susidaro iš apeliaciniame skunde naudojamų teiginių, kad S. J. siekia išvengti atsakomybės ir tuo pačiu siekia, kad už jo teisės aktams prieštaraujančius veiksmus atsakytų būtent E. S..

20. Atsakant į keliamą klausimą dėl to, kad teisme nebuvo apklaustas D. Z., apeliacinis teismas pažymi, kad įrodymų pakankamumo klausimas pirmosios instancijos teismui neiškilo, be kita ko, įrodymų užteko procesinio sprendimo priėmimui. Be kita ko, abejonių dėl S. J. kaltės nekyla ir apeliacinės instancijos teismui, todėl toks skundo argumentas yra nepagrįstas.

21. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad S. J., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, neužtikrino, kad įmonei priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ indų plovėja D. K. ir virtuvės darbuotojas D. Z. 2020 m. sausio 10 d. dirbtų sudarius rašytines darbo sutartis ir apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad S. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. J. atstovės advokatės Jolitos Razminaitės-Gvozdovičienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Bartkus