Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., 24 str. 5 d., 199 str. 2 d. ir nuteistas:

- pagal BK 24 str. 5 d., 199 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio mėnesį, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tai yra 56 vnt., ne mažiau kaip 17,92 g bendro svorio žalsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ), 1 vnt., ne mažiau kaip 0,25 g svorio rožinės spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ), 16 vnt., ne mažiau kaip 4,72 g bendro svorio šviesiai rausvos ir smėlio spalvos tablečių fragmentų, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, 100 vnt., ne mažiau kaip 32,36 g bendro svorio žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ) bei baltos spalvos miltelių pavidalo, ne mažiau kaip 19,7 g bendro svorio, medžiagą, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – N - metilamfetaminas, kurias, 2006 m birželio 30 d, apie 15.30 val., Baltarusijos Valstybinio informatikos ir radioelektronikos universiteto, esančio J. K. g. 26, Minske, studentų bendrabučio 8 aukšte, pardavė S. A. B. (S. A. B.), kuris nuteistas Minsko miesto Tarybų rajono teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos BK 328 str. 3 d.

Be to, V. K. , neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir jas realizavo bei sukurstė padaryti kontrabandą į Baltarusijos Respubliką, tai yra, jis, 2006 m. rugpjūčio mėnesio 9 – 10 dienomis, neteisėtai, iš tyrimo nenustatyto asmens Vilniuje įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos: 551 vnt., ne mažiau kaip 161,66 g bendro svorio baltos spalvos tablečių su žuvies atvaizdu, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ), ne mažiau kaip 4,4 g baltos spalvos pavidalo medžiagą ir baltos spalvos tablečių gabaliukų mišinį, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga - 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ), ne mažiau kaip 19,035 g svorio šviesiai geltonos spalvos miltelių pavidalo medžiagą, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurias, 2006 m. rugpjūčio 10 d., apie 03.00 val., Vilniuje, tyrimo nenustatytoje vietoje, pardavė Baltarusijos Respublikos piliečiui V. A. Ž. (V. A. Ž. ), kuris nuteistas Minsko miesto Tarybų rajono teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos BK 328 str. 3 d. ir 228 str. 3 d., o šis, sukurstytas V. K. , 2006 m. rugpjūčio 10 d., 06.42 val., traukiniu „Vilnius – Minskas“, per Smurgainio pasienio būrio pasienio kontrolės zoną, esančią Ašmenos muitinės MFP „Guodogai“, kontrabandos būdu iš Lietuvos Respublikos pergabeno per Baltarusijos Respublikos sieną aukščiau minėtus kiekius psichotropinių medžiagų - 3,4 metiledioksimetamfetamino (MDMA) ir metamfetamino, nepateikdamas jų muitinės kontrolei ir tą pačią dieną, 10.32 val., pervežęs minėtas psichotropines medžiagas į Minską, apie 18.10 val., vykdydamas V. K. nurodymą, labai didelį kiekį – 425 vnt., ne mažiau kaip 124,7 g bendro svorio, baltos spalvos tablečių su žuvies atvaizdu, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų - 3,4 metiledioksimetamfetamino ( MDMA ), perdavė A. G. A. (A. G. A. ), kuris nuteistas Minsko miesto Tarybų rajono teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Baltarusijos Respublikos BK 328 str. 3 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog apygardos teismas rėmėsi vien tik Minko miesto Tarybų rajono teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis, pats jų neištyrė ir taip pažeidė BPK 301 str. numatytas nuostatas, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

Pasak apelianto, nuosprendį priėmęs teismas nenustatė, koks buvo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, už kurių neteisėtą įgijimą turint tikslą platinti V. K. nuteistas, kiekis ir sudėtis.

Apklausta teisiamajame posėdyje ekspertė R. Švagždienė nurodė, jog, atliekant narkotinių ar psichotropinių medžiagų cheminius tyrimus Lietuvoje, specialistai paprastai atlieka ir jų kiekybinę analizę, tai yra, nustato veikliosios medžiagos kiekį. Tokio tyrimo Baltarusijos VRM valstybinio ekspertinio kriminalistinio centro ekspertai nėra atlikę. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ yra pastaba, kurioje nurodyta, jog medžiagos kiekis pateikiamas perskaičiavus į grynąją medžiagą tik tuo atveju, kai medžiagos pavadinimas pažymėtas penkiomis žvaigždutėmis. Tuo tarpu prie narkotinių ar psichotropinių medžiagų 3,4 metiledioksimetamfetamino (MDMA) bei metamfetamino pozicijų – Nr. 45, 69 – tokio pažymėjimo nėra, o tai reiškia, kad tų medžiagų kiekis į grynąją medžiagą neperskaičiuojamas. Tai, pasak apelianto, leidžia daryti išvadą, jog Baltarusijos Respublikos ekspertai nepateikė duomenų dėl gryno nurodytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio atskiras dalis, paprastai remiamasi būtent grynos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, o ne mišinio, į kurio sudėtį įeina narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kiekiu.

Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, jog liudytojai, kurie davė V. K. nepalankius parodymus, buvo paveikti Baltarusijos Respublikos pareigūnų. Apeliantas pažįsta tik A.G. A. ir A. N. , tačiau su jais jokių santykių nepalaiko. Liudytojų S.A. B. , V.A. Ž. , N. M. ir V. A. jis nepažįsta. Šie paminėti liudytojai nebuvo atvykę į teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme ir parodymų nedavė.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3 ir 4 dalyse numatytas nuostatas, nes, pasak apelianto, neįrodė nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 str. 2 ir 3 dalyse, objektyviųjų sudėties požymių.

Teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas prašė nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąją nuosprendį V. K. atžvilgiu, neatsižvelgė į paties nuteistojo parodymus, juos visiškai atmetė ir rėmėsi vien tik Minsko miesto Tarybų rajono teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendyje išdėstytais įrodymais, kurie Vilniaus apygardos teisiamajame posėdyje ištirti nebuvo. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Tai, jog pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto parodymus ir juos vertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją, neleidžia daryti išvados, jog tų parodymų teismas nevertino visai. Juo labiau, kad V. K. parodymai, kuriais jis neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims.

Tai, jog V. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina S.A. B. , V.A. Ž. , A.G. A. , kurie nuteisti Minsko miesto Tarybų rajono teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu, parodymai, taip pat A.G. A. , V.A. Ž. telefoninių pokalbių fonogramos apžiūros ir klausymosi protokolai (t.2 b.l.179-182), nešiojamojo kompiuterio HP Comrad nc 6120, kuriuo naudojosi V.A. Ž. , apžiūros protokolas (t.2 b.l.28-42).

S.A. B. parodė, jog 2006 m. birželio 30 d. pasiskambino V. K. ir pasidomėjo, ar šis gali parduoti psichotropinių medžiagų „extazi“. Pastarajam sutikus, nuėjo į sutartą vietą Radiotechnikos instituto bendrabutyje, kur apeliantas S.A. B. perdavė narkotines medžiagas. Pasak V.A. Ž. , jis su apeliantu susisiekė internetinio pašto tinklalapyje, kur apeliantas V.A. Ž. pasiūlė pirkti psichotropinių medžiagų – „extazi“ ir amfetamino. Pirmą kartą iš V. K. jis įsigijo 1 gramą metamfetamino ir 5 tabletes MDMA psichotropinės medžiagos. Nuo to laiko jis iš apelianto kartą per savaitę nuolat pirkdavo įvairius kiekius narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o su apeliantu susisiekdavo internetu. Taip pat apeliantas pasinaudojęs tuo, jog V.A. Ž. liko skolingas jam 800 JAV dolerių už psichotropines ar narkotines medžiagas, sukurstė šį padaryti narkotinių medžiagų kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Nuteistasis V. K. savo apeliaciniame skunde abejoja A.V. Ž. bei kitų liudytojų parodymų objektyvumu, tačiau virš aptartus parodymus taip pat patvirtina nešiojamojo kompiuterio HP Comrad nc 6120, kuriuo naudojosi V.A. Ž. , apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, jog V.A. Ž. susirašinėjo su apeliantu elektroniniu paštu ir aptardavo sąlygas, kuriomis bus perduodamos narkotinės medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. M. M. (N. M. M.) parodė, jog V.A. Ž. pažįsta nuo vaikystės. Jis teigė žinojęs, jog pastarasis maždaug nuo 2006 m. kovo mėnesio pradėjo vartoti narkotines medžiagas, kurias įsigydavo iš vaikino vardu Antonas. Pagal Minsko miesto Tarybų rajono teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendį nuteistas A. G. A. parodė, jog interneto tinklu bendraudavo su bendramoksliu V. K. kuomet šis būdavo išvykęs į Lietuvą ir apeliantas jam pasiūlė įsigyti 125 „extazi“ tabletes. 2006 m. rugpjūčio 10 d. apeliantas A.G. A. nurodė ateiti pasiimti minėtas psichotropines medžiagas iš saugojimo kameros Nr. 112, esančios prekybos centre „Stoličnyj“, Minske, kur A.G. A. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kratos metu pareigūnai rado du polietileninius maišelius, iš kurių viename buvo 125 tabletės skirtos jam, o kitame – 300 MDMA tablečių, kurias turėjo perduoti nepažįstamam asmeniui. Taigi visi šie aptarti įrodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o vertindamas V. K. parodymus teisminės klaidos nepadarė.

Apeliantas teisus teigdamas, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi parodymais liudytojų, kurie apygardos teisme apklausti nebuvo. Tačiau tai nereiškia, kad visų liudytojų parodymai nebuvo ištirti teisiamajame posėdyje ir kad pirmosios instancijos teismas negalėjo jais remtis. Iš bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių, kad būtų apklausti apeliantui nepalankius parodymus davę liudytojai. Liudytojai S.A. B. , V.A. Ž. , A.G. A. , A. N. , V. A. , N. M. buvo kviečiami į teismo posėdį BPK bei Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (t.7 b.l.90-11). Buvo gauti atsakymai, jog A.G. A. , V.A. Ž. į teismo posėdį atvykti negali, nes tuo metu atlikinėjo bausmę pagal pirmiau minėtą Minsko miesto Tarybos rajono teismo nuosprendį (t.7 b.l.129-134. 122-127, 118-120), duomenų apie šaukimo įteikimą A. N. negauta, liudytojas V. A. į teismo posėdį neatvyko, nes neturėjo vizos atvykimui į Lietuvos Respubliką (t.7 b.l.144). Teisiamajame posėdyje BPK 266 straipsnio nustatyta tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo galimumo neatvykus minėtiems liudytojams ir proceso dalyviams, tame tarpe ir apelianto gynėjui, sutinkant buvo priimta protokolinė nutartis bylą pradėti nagrinėti neatvykus liudytojams iš Baltarusijos Respublikos (t.7 b.l.152). Vėliau minėtų liudytojų, kaip neatvykusių į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, parodymai BPK 276 str. 1 d. 1 punkto nustatyta tvarka buvo perskaityti (t.7 b.l.154,156). Taip pat prieš baigiant įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme proceso dalyvių buvo paklausta, ar šie neturi prašymų, papildymų, tačiau ir šioje bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nei apeliantas, nei jo gynėjas neišreiškė prašymų nebaigti įrodymų tyrimo neapklausus liudytojų iš Baltarusijos Respublikos (t.7 b.l.158).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 276 str. 1 d. 1 punktą, teisiamajame posėdyje galima perskaityti ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus liudytojo, teisiamajame posėdyje nedalyvaujančio dėl svarbių priežasčių, parodymus. Pirmiau paminėti liudytojai iš Baltarusijos Respublikos parodymus davė Baltarusijos VRM tardymo organams, todėl šie parodymai BPK 276 str. 1 d. 1 punkto tvarka negalėjo būti perskaitomi. Tačiau šie parodymai galėjo būti perskaityti vadovaujantis BPK 276 str. 4 dalimi, t. y. siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus. Jokių papildomų sąlygų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotų parodymų perskaitymui BPK 276 straipsnio 4 dalyje nekeliama. Tačiau šios aplinkybės negalima pripažinti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes minėtų liudytojų parodymus galima buvo perskaityti. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų priemonių kad būtų užtikrintas liudytojų iš Baltarusijos Respublikos dalyvavimas teisiamajame posėdyje, tačiau šie liudytojai neatvyko dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl, nors jų parodymai ir nebuvo betarpiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau buvo pagrįstai ištirti juos pagarsinant ir šiais įrodymais pagrįstai buvo remiamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu. Pagal 1992 m. pasirašytos ir ratifikuotos Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 13 straipsnį, dokumentai, kurie vienos susitariančios šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos susitariančios šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią. Iš bylos duomenų matyti, kad joje parengtinis tyrimas buvo pradėtas Baltarusijos Respublikos teritorijoje, dėl šios valstybės piliečių atliktų nusikalstamų veiksmų. Akivaizdu, kad oficialių institucijų (parengtinio tyrimo, teismo) pareigūnų šioje byloje atliktų procesinių veiksmų dokumentai atitinka paminėtos sutarties 13 straipsnyje įtvirtintą oficialaus dokumento, turinčio įrodomąją galią, sąvoką. Taigi, Lietuvos Respublikai perėmus baudžiamąjį persekiojimą iš Baltarusijos Respublikos, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai rėmėsi ne tik Lietuvos ikiteisminio tyrimo institucijų surinktais duomenimis, bet ir duomenimis, kurie oficialaus tyrimo metu buvo surinkti Baltarusijos Respublikoje bei perduoti Lietuvai.

Dėl BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo.

Apelianto argumentai dėl nepagrįsto BK 260 str. 3 dalies taikymo jo 2006 m. rugpjūčio 9-10 dienomis padarytai nusikalstamai veikai pripažintini pagrįstais.

Pagal BK 260 str. 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, perdavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Šio nusikaltimo, taip pat nusikaltimų, numatytų šio straipsnio 1, 2 dalyse, 259, 261, 262, 263 ir 264 straipsniuose, dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Prie šių lentelių įrašytose iš penkių dalių susidedančiose pastabose pasisakoma dėl kai kurių sąrašuose įrašytų medžiagų ypatybių ar kiekio nustatymo metodikos. Paskutinėje (penkiomis žvaigždutėmis pažymėtoje) pastaboje nurodyta, kad medžiagos kiekis pateikiamas perskaičiavus į grynąją medžiagą. Vilniaus apygardos teismas šios pastabos esmę interpretavo klaidingai. Ši pastaba taikytina ne kokiai nors konkrečiai penkiomis žvaigždutėmis pažymėtai medžiagai (beje, medžiagų, lentelėje pažymėtų penkiomis žvaigždutėmis, visai nėra), bet paaiškina lentelėse nurodytų kiekių nustatymo metodiką (perskaičiavus į grynąją medžiagą), taigi liečia taip pat ir nagrinėjamos bylos nusikaltimo dalyką – narkotinę medžiagą metamfetaminą, lentelėje pažymėtą 69–uoju numeriu (šios medžiagos kiekis laikomas dideliu, kai jos yra daugiau kaip 20 g, o labai dideliu – daugiau kaip 100 g) bei 3.4 metiledioksimetamfetaminą (MDMA), lentelėje pažymėtą 45 – uoju numeriu (šios medžiagos, kaip ir metamfetamino, kiekis laikomas dideliu, kai jos yra daugiau nei 20 g, o labai dideliu – daugiau kaip 100 g).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog V. K. , neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, 2006 m. rugpjūčio 9-10 dienomis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo psichotropines medžiagas: 551 vnt., ne mažiau 161, 66 g bendro svorio baltos spalvos tablečių su žuvies atvaizdu, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 3,4 metiledioksimetamfetaminas (MDMA), ne mažiau kaip 4, 4 g baltos spalvos pavidalo medžiagą ir baltos spalvos tablečių gabaliukų mišinį, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga - 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ), ne mažiau kaip 19,035 g svorio šviesiai geltonos spalvos miltelių pavidalo medžiagą, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurias, 2006 rugpjūčio 10 d., apie 03.00 val., Vilniuje, tyrimo nenustatytoje vietoje pardavė Baltarusijos Respublikos piliečiui V.A. Ž. . Taigi iš viso V. K. įgijo 185, 095 g psichotropinių medžiagų – metamfetamino bei MDMA. Šią apelianto nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 260 str. 3 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Kaip jau buvo minėta, pagal BK 260 str. 3 dalį atsako tas, kas disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, perskaičiavus jas į grynąją medžiagą, taigi atsako už grynosios medžiagos kiekį. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė R. Švagždienė nurodė, jog grynasis psichotropinės medžiagos kiekis pateiktoje medžiagoje gali būti nustatomas tik atlikus būtinus tyrimus. Ekspertė, remdamasi savo praktinio darbo patirtimi, paaiškino, kad tyrimui pateikiamuose MDMA psichotropinės medžiagos pavyzdžiuose grynosios psichotropinės medžiagos kiekis paprastai varijuoja nuo 7 iki 47 procentų nuo viso medžiagos kiekio, o metamfetamino – iki 68 procentų. Iš bylos duomenų matyti, jog šioje byloje narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimą atliko Baltarusijos Respublikos ekspertinės įstaigos. Tyrimo metu grynasis medžiagos kiekis nustatinėjamas nebuvo, o tirtos medžiagos po tyrimų buvo sunaikintos. Pagal BK 260 str. 3 dalį V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga MDMA, kurios bendroji masė buvo 166,06 g. ir metamfetaminu, kurios bendroji masė – 19,035 g. Taigi psichotropinės medžiagos bendroji masė sudarė 185, 095 g. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog net ir darant prielaidą, kad psichotropinėje medžiagoje, kuria disponavo apeliantas, grynasis medžiagos kiekis buvo didžiausios koncentracijos, kurią nurodė ekspertė, tai yra 47 procentų, tai vis tiek nesudarytų paminėtoje rekomendacijoje nurodyto labai didelio kiekio (100 g) grynosios masės psichotropinių medžiagų. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apelianto nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal BK 260 str. 3 dalį, bet pagal 2 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti. Dideliu kiekiu šių psichotropinių medžiagų kiekiu pagal pirmiau paminėtą Sveikatos apsaugos ministro įsakymą laikoma 20 g narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog įgytų narkotinių medžiagų kiekis (185, 095 g) bei tai, jog šis kiekis gerokai viršija nustatytą didelio kiekio ribą leidžia pagrįstai manyti, jog psichotropinės medžiagos, kuria disponavo apeliantas, grynoji masė sudarė daugiau nei 20 g, todėl jo nusikalstama veika perkvalifikuotina į BK 260 str. 2 dalį ir šioje dalyje skundžiamas Vilniaus apygardos nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo keistinas.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta kaltinimo formuluotė keistina, išdėstant ją taip:

V. K. , neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir jas realizavo, t. y., jis, 2006 m. rugpjūčio mėnesio 9 – 10 dienomis, neteisėtai, iš tyrimo nenustatyto asmens Vilniuje įgijo didelį kiekį psichotropinės medžiagos: 551 vnt., ne mažiau kaip 161,66 g bendro svorio baltos spalvos tablečių su žuvies atvaizdu, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ), ne mažiau kaip 4,4 g baltos spalvos pavidalo medžiagą ir baltos spalvos tablečių gabaliukų mišinį, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga - 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ), ne mažiau kaip 19,035 g svorio šviesiai geltonos spalvos miltelių pavidalo medžiagą, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurias, 2006-08-10, apie 03.00 val., Vilniuje, tyrimo nenustatytoje vietoje pardavė Baltarusijos Respublikos piliečiui V.A. Ž. .

Pagal BK 260 str. 2 dalį Vilniaus apygardos teismo V. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio mėnesį, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų, tai yra 56 vnt., ne mažiau kaip 17,92 g bendro svorio žalsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ), 1 vnt., ne mažiau kaip 0,25 g svorio rožinės spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ), 16 vnt., ne mažiau kaip 4,72 g bendro svorio šviesiai rausvos ir smėlio spalvos tablečių fragmentų, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, 100 vnt., ne mažiau kaip 32,36 g bendro svorio žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – 3,4 metiledioksimetamfetaminas ( MDMA ) bei baltos spalvos miltelių pavidalo, ne mažiau kaip 19,7 g bendro svorio, medžiagą, kurios sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – N- metilamfetaminas, kurias, 2006 m. birželio 30 d., apie 15.30 val., Baltarusijos Valstybinio informatikos ir radioelektronikos universiteto, esančio J. K. g 26, Minske, studentų bendrabučio 8 aukšte, pardavė S.A. B. . Šioje dalyje teismas pagrįstai apelianto nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 260 str. 2 dalį, nes bendras psichotropinių medžiagų kiekis (iš viso 74, 95 g), kuriomis neteisėtai disponavo nuteistasis, gerokai viršijo nustatytą nedidelio kiekio minimalią ribą – 20 g, Todėl darytina pagrįsta išvada, jog grynosios medžiagos koncentracija buvo didesnė nei 20 g.

Skirdamas V. K. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 str. nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į tai, jog apeliantas padarė sunkų nusikaltimą, jis yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, atsižvelgdamas į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, lygi BK 260 str. 2 dalies sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendį pakeisti.

V. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 3 dalies į BK 260 str. 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 2 dalyje bei 24 str. 5 dalyje ir 199 str. 2 dalyje, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.