- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 1-3422-1100/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- T. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
T. J. (T. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 264 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi buvo subendrinti minėti nuosprendžiai ir T. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 55 parų areštas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. J. laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą:
Jis nuo 2018 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė žinomai netikrą T. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2019 m. spalio 16 d. apie 12 val. Vilniuje, Dūmų g., panaudojo dokumentų patikrinimo metu, kai policijos pareigūnų buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas jį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui S. K..
T. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis T. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2017 m. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2018 metais jis buvo išvykęs dirbti į užsienį ir tuo metu, kai dirbo užsienyje, (duomenys neskelbtini), jam pasiūlė darbą, susijusį su vairavimu, reikėjo vežti darbuotojus. Tuo metu jam nepažįstamas asmuo (jo jokių duomenų nežino) pasiūlė padaryti jam vairuotojo pažymėjimą. Aiškino, kad dokumentas bus tikras, su juo galės važinėti. Jis sutiko, nes reikėjo darbo. Vieną dieną, šiuo metu neprisimena kada tiksliai tai buvo, jam atnešė pagamintą vairuotojo pažymėjimą. Jis už minėtą dokumentą nieko nemokėjo. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), nelegaliai, atidirbo 4 mėnesius, tačiau jokio atlyginimo negavo. Jam pasakė, kad nesumokės atlyginimo, nes padarė vairuotojo pažymėjimą ir už tai reikėjo atidirbti. Tada jis grįžo į Lietuvą, minėtą pažymėjimą pasiliko sau, juo nesinaudojo. 2019 m. spalio 16 d. dienos metu apie 12 val. su savo žmonos automobiliu Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuvažiuoti nusipirkti vaistų, jam važiuojant (važiavo kartu su dukra) Dūmų gatve, Vilniuje, prie geležinkelio tilto pamatė policijos reidą, tuo metu jį sustabdė ir tikrino dokumentus. Jis padavė policijos pareigūnui visus dokumentus, taip pat ir vairuotojo pažymėjimą. Policijos pareigūnas nuėjo tikrinti dokumentus, patikrinęs priėjo prie jo ir pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas. Jis paaiškino policijos pareigūnui, kad tie asmenys, kurie darė jam vairuotojo pažymėjimą, nieko nesakė, kad pažymėjimas yra suklastotas. Tada pareigūnas leido dukrai išvažiuoti, o jį sulaikė. Jis pripažįsta, kad pateikė policijos pareigūnams suklastotą vairuotojo pažymėjimą, dėl to labai gailisi (b. l. 30–31, 39).
Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 16 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu A. S. (A. S.) ir vyriausiąja patrule L. V.. Tuo metu dirbo Vilniaus miesto Naujosios Vilnios mikrorajone, Dūmų g., pagal specialią užduotį. Apie 12 val. pastebėjo link jų važiuojantį automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, pastebėjęs juos, pakeitė važiavimo kryptį. Tai pamatę, jie pasivijo minėtą automobilį. Sustabdę automobilį Volkswagen Sharan, jis pridėjo prie vairuotojo ir paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta, tai buvo T. J., pateikė jam vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą. Tikrindamas vairuotojo pažymėjimą, jis pastebėjo, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. J. vardu, yra galimai suklastotas, nes neatitinka elementarių saugumo priemonių ir dokumentų gamybos technologijų. Patikrinus registruose, buvo nustatyta, kad minėtam piliečiui yra atimta teisė vairuoti transporto priemonę, yra suėjęs šios teisės atėmimo terminas, vairuotojo pažymėjimo numeris buvo kitoks, negu nurodytas jo pateiktame vairuotojo pažymėjime. Paklausus vairuotojo, iš kur jis gavo minėtą vairuotojo pažymėjimą, šis nurodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir ten už 50 eurų nusipirko tokį vairuotojo pažymėjimą. T. J. pats pasakė, kad vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas, t. y. netikras, kad jį nusipirko tam, kad galėtų važinėti užsienyje (b. l. 10–11).
Šio policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės (b. l. 4).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5120)-IS1-5720 nuodyta, kad pateiktas tirti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto T. J. vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras ištisai. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto T. J. vardu, blankas atspausdintas spalviniu termo spausdinimo įrenginiu. Blanko apsauginis tinklelis, rekvizitai, rekvizitų užpildymas atlikti sublimaciniu būdu. Geltonos spalvos blizgiais dažais imituoti optiškai kintantys dažų elementai averse bei imituota holograminė juostelė reverse, kurie atlikti terminio dažų pernešimo būdu. Minėtas vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos plastikinio pagrindo (b. l. 16–17).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą ar suklastojo tikrą vairuotojo pažymėjimą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą vairuotojo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. J. laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą T. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino nuo 2018 m. laikęs žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, nes jam 2017 m. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o T. J. reikėjo dirbti darbą, susijusį su vairavimu. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo davė jam pagamintą vairuotojo pažymėjimą, kurį vėliau laikė su savimi ir byloje nustatytu laiku bei vietoje sustabdytas pateikė šį dokumentą policijos pareigūnams. Tai, kad T. J. pateikė dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. J. vardu, patvirtina liudytojo S. K. parodymai ir jo surašytas tarnybinis pranešimas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šis liudytojas būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamąjį ar duoti melagingus parodymus. Reikšminga ir tai, kad teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, T. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas dvejiems metams. Nėra abejonių, kad kaltinamasis žinojo, jog jis neturi teisės naudotis tokia specialia teise, kartu ir disponuoti vairuotojo pažymėjimu. Todėl T. J. suvokė, kad jo laikomas vairuotojo pažymėjimas buvo žinomai netikras. Tą aplinkybę, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. J. vardu, yra žinomai netikras, įrodo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(5120)-IS1-5720, kurioje nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo netikėti.
T. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, kad laiko ir panaudoja žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, ir norėjo taip veikti, t. y. T. J. veikė tiesiogine tyčia.
Taigi byloje įrodyta, kad T. J. nuo 2018 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė žinomai netikrą T. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2019 m. spalio 16 d. apie 12 val. Vilniuje, Dūmų g., panaudojo dokumentų patikrinimo metu, kai policijos pareigūnų buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas jį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui S. K..
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu taip pat inkriminuota, kad T. J. 2018 metais ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje įgijo laikė žinomai netikrą T. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad BK 300 straipsnis nenustato baudžiamosios atsakomybės už žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento (taip pat ir vairuotojo pažymėjimo) įgijimą. Byloje nenustatytos konkrečios aplinkybės apie tai, kada, kaip, kur, iš ko T. J. įgijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Todėl aptariamos aplinkybės šalintinos iš kaltinimo. Kita vertus, tai nepaneigia, kad T. J. veiksmuose yra visi BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 75–77).
BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. J. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su dokumentų klastojimu valdymo tvarkai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). T. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka (b. l. 65–66), nedirba (b. l. 67–68). Jis įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 72), anksčiau gydytas psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 74).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
T. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kardomosios priemonės taikymas ir kiti klausimai
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. J. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 16 d. 12 val. iki 2019 m. spalio 17 d. 11.58 val. (viena diena) (b. l. 22, 24). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai (BK 66 straipsnis).
T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41–42). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. netikras vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas T. J. vardu, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. lapkričio 20 d. kvitas B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 18–19).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. J. (T. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. J. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į T. J. paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 16 d. 12 val. iki 2019 m. spalio 17 d. 11.58 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.
T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. J. vardu, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. lapkričio 20 d. kvitas B, serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini)).
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.
2. T. J. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus (A. Mickevičiaus g. 11, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
Kaltinamasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Kaltinamajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl kaltinamojo neatvykimo.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas