Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl praleisto termino registruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Registrų centras, I. G. (buvusi J).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, kitos bylos medžiagos matyti, kad 1996 m. liepos 9 d. pareiškėjas sudarė notarinę sutartį, registro Nr. 3-3822, kurios pagrindu I. J. pardavė, o pareiškėjas už sutartą sumą nupirko plytų garažą, žymimą 2G-p, turintį 20,81 kv. m naudingo ploto, bokso Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis patvirtinta Klaipėdos miesto 2 notaro biuro notarės A. R., registro Nr. 3-3822. Sutartyje nurodyta, kad už parduotą plytų garažą I. J. prieš sudarant sutartį, gavo iš pirkėjo 1 790 litų. Be to, sutartyje nurodyta, jog remiantis CK 255 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti įregistruota Klaipėdos teritoriniame valstybiniame inventorizavimo , projektavimo ir paslaugų biure.

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normas, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. CK 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą teismas galėjo atstatyti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 255 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001-07-01, kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1996 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta realiai, ji nebuvo apsimestinė, sutartis patvirtinta notaro. Kaip matyti iš sutarties turinio bei pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjas pardavėjai (I. J.) sumokėjo įsigyto turto kainą prieš sudarant minėtą turto įsigijimo sutartį. Minėtas turtas buvo perduotas pareiškėjui, jis jį faktiškai valdo ir juo naudojasi nuo sutarties sudarymo momento iki šiol, jį prižiūri, moka mokesčius, be to, visą laikotarpį nuo pat sutarties sudarymo niekas neginčijo pareiškėjo teisių į nupirktą turtą.

Pareiškime nurodoma, kad garažas buvo pirktas prieš daug metų, tuo metu nebuvo interneto, informaciją būdavo sužinoti daug sunkiau. Sudarant sutartį, notaras neišaiškino sutarties neįregistravimo padarinių. Sandorio sudarymo metu jis gavo garažo techninės apskaitos bylą ir galvojo, kad tai pakankamas dokumentas, patvirtinantis jo nuosavybę. Apie tai, kad yra praleidęs terminą, sužinojo tik šiais metais kreipęsis į Registrų centrą ir gavęs atsakymą, kad jis yra praleidęs terminą. Pažymi, kad dėl teisinių žinių stokos galvojo, kad nėra nustatytas terminas, per kurį turi būti įregistruota tokia sutartis.

Atsižvelgiant į pareiškime išdėstytas aplinkybes, nustatytus faktus, teismas daro išvada, jog yra pagrindas pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Be to, nors pareiškime nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti, yra subjektyvaus pobūdžio, terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan ilgas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio. Taip pat nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad termino atnaujinimas sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, tuo tarpu draudimas užregistruoti pareiškėjo vardu labai seniai jo įgytą nekilnojamąjį turtą, kurį nuo pat įgijimo valdo ir naudoja kaip savo, teismo vertinimu, neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, civilinių teisinių santykių stabilumo principų.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, pareiškimas tenkintinas ir praleistas įstatymų nustatytas terminas atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre 1996 m. liepos 9 d. sudarytą notarinę sutartį, registro Nr. 3-3822, pagal kurią iš I. G. (buvusi J) V. G. nupirko plytų garažą, žymimą 2G-p, turintį 20,81 kv. m naudingo ploto, bokso Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.