Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1136-516/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-09
Bylos Nr.
2S-1136-516/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
Suinteresuotas asmuo
Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“, Lentvario vaiko
Pareiškėjas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1136-516/2009Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lentvario vaiko globos namas, Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialui dėl globėjo pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:

1) nušalinti Labdaros ir paramos fondą „Padėkime vaikams ir seneliams“ nuo M. V. , gim. (duomenys neskelbtini), rūpintojo pareigų;

2) Lentvario vaikų globos namus paskirti M. V. rūpintoju;

3) M. V. rūpybos vietą nustatyti Lentvario vaikų globos namuose;

4) Lentvario vaikų globos namus paskirti nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju.

Pareiškėjas nurodė, kad likusiam be tėvų globos M. V. , gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi buvo nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirtas labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filiale. Pareiškėjas nurodė, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius Pikeliškių vaikų globos namuose vis dažniau nustatydavo vaikų teisių pažeidimus: nebuvo tvarkomi vaikų dokumentai, susiję su paveldėjimu, įvaikinimu; buvo gauti vyresniųjų globotinių skundai, kad yra pažeidžiamos jų teisės, vaikai skundėsi skurdžiu laisvalaikiu, užsiėmimų stoka, pernelyg ribojama laisve, taip pat reiškė savo nepasitenkinimą maitinimo sąlygomis. Vaikai skundėsi, kad iš globėjų pusės nuolat girdi įžeidinėjimus, tyčiojimąsi, prasivardžiavimus, žeminančius jų orumą. Vyresnieji globotiniai ne kartą bėgdavo iš minėtos globos institucijos. Vaikai nuolat jaučiasi nesaugūs, gyvena didelėje įtampoje. Pareiškėjo teigimu, Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas kaip globėjas (rūpintojas) neatlieka savo pareigų: nesirūpina vaikų gerove; fizine, protine, dvasine ir socialine raida, nesudaro vaikams sąlygų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime bei įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto renginiuose. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialo teikiama socialinė globa neatitinka Socialinės globos normose keliamų reikalavimų, nes nustatyti reikšmingi neatitikimai Normoms. Pareiškėjas paaiškino, kad yra įvairių institucijų raštai apie tai, jog rūpintojo globos namuose maistą ruošė vyresnio amžiaus globotinės, jos tvarkė patalpas. Nurodė, kad globos namuose yra antisanitarinės sąlygos – patalpos neremontuojamos, nėra tinkamo apšvietimo, šildymo sistemos, Pikeliškių globos namai nepakankamai bendradarbiauja su kitomis institucijomis, globos namuose yra silpna vaikų kontrolė, vaikams trukdoma susirasti įtėvius, vaikų laisvė pernelyg ribojama, vaikai blogai prižiūrimi. Taip pat, yra raštas, kad fondo tinkamumas teikti globėjo funkcijas yra abejotinas, situacija yra konfliktinė, darbuotojų kvalifikacija nepakankama, nepasirūpinama vaikų laisvalaikiu. Daug institucijų yra nustačiusios pažeidimus šiuose globos namuose. Pareiškėjo nuomone, teismas turi atsižvelgti į vaiko norą gyventi Lentvario vaikų globos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 17 d. nutartimi nušalino Labdaros ir paramos fondą „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialą nuo M. V. rūpintojo pareigų, M. V. rūpintoju paskyrė Lentvario vaikų globos namus, M. V. rūpybos vietą nustatė Lentvario vaikų globos namuose, nepilnamečio vaiko M. V. gaunamų lėšų tvarkytoju paskyrė Lentvario vaikų globos namus.

Teismas konstatavo, kad aplinkybes, kad Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas, kaip rūpintojas, netinkamai rūpinosi vaikų sveikata ir mokymusi (CK 3.271 str. 2 p.), patvirtina 2007-09-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas Socialinės apsaugos ministerijai, 2007-10-26 Vilniaus visuomenes sveikatos centro, 2007-09-10 LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyti pažeidimai (1 t., b.l. 10-14, 17-18). Nors byloje yra duomenų, kad po šių pažeidimų nustatymo buvo konstatuotas faktas, jog globos namuose vyksta pasikeitimai, gerinamos vaikų gyvenimo sąlygos (1 t., b.l. 22-23, 26-27), tačiau pažeidimai šioje srityje nebuvo pašalinti.

Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, jog Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas netinkamai vykdė CK 3.271 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą - spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo surinktoje medžiagoje pakankamai duomenų apie globėjo pareigos rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, bei polinkius, netinkamą vykdymą (CK 3.271 str. 7 p.).

Teismas pažymėjo, kad nuo 2007 metų Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas turėjo pakankamai laiko ištaisyti aukščiau nurodytus konstatuotus trūkumus, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad savo veiklos trūkumų Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialas iš esmės neištaisė. Teismas taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialo atstovo argumentas, jog pareiškėjas neturi teisės reikšti pareiškimą, nepagrįstas, kadangi vadovaujantis CK 3.246 str. 3 d., kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras. Globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą (CK 3.241 str. 1 d.). Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Labdaros ir paramos fondas „Padėkime vaikams ir seneliams“ prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:1) į bylą nebuvo pateiktas savivaldybės mero teikimas ir savivaldybės tarybos sprendimas dėl vaikų teisių apsaugos tarnybos įsteigimo. Teigia, kad buvo pateikti savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti vaikų teisių apsaugos skyriaus nuostatai, kurie rodo, kad Vilniaus rajono savivaldybėje pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką nėra sukurta vaikų teisių apsaugos tarnyba. Dėl šios priežasties vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktas pareikšimas teismui laikytinas pareiškimu asmens, CK 3.246 str. 3 d. prasme nesančio globos institucija;2) teismas nepagrįstai rėmėsi 2007-09-10 ir 2007-07-12 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštais, nes apeliantas yra gavęs maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą, todėl rizikos globotinių sveikatai dėl mitybos reikalavimų pažeidimų nėra;3) teismas, žinodamas apie ginčą dėl leidimo – higienos paso negalėjo ginčijamos nutarties grįsti šio leidimo – higienos paso neturėjimu. Teigia, kad sprendžiant dėl leidimo – higienos paso teismas be pagrindo netaikė CK 6.633 str. 1 d. Taikant šią normą teismas privalėjo konstatuoti, kad dėl leidimo – higienos paso nebuvimo yra kalta ir Vilniaus rajono savivaldybė, kuri neatliko jokių veiksmų pastato tvarkymui ;4) teismas rėmėsi 2008-08-08 Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus išvadomis, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad išvadose buvo kategoriškai nurodyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skundas dėl galimai netinkamo pareigų vykdymo bei galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi nepasitvirtino. Nurodo, kad ši išvada lavai svarbi vertinant bylose esančiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštus. Ši tarnyba nesiekė objektyvaus aplinkybių įvertinimo ;5) teismas rėmėsi Danijos piliečio K. M. skundu, bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus raštu, tačiau teismo posėdyje šie asmenys nebuvo apklausti, todėl jų raštais pagrįsti teismo nutartį negalima, kadangi buvo pažeistas įrodymų tyrimo betarpiškumo principas ;6) 2009-03-05 psichologinio mikroklimato įvertinimo pažyma šioje byloje negali būti laikoma įrodymu, kadangi nuo 2009-02-02 apelianto atžvilgiu buvo atliekami aktyvūs veiksmai paimant vaikus. Taigi tokioje situacijoje psichologinis mikroklimatas negalėjo būti normalus ;7) Teismas negalėjo remtis 2009-03-17 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštu, nes jame minimi A. S. ir J. Z. pareiškimai, o šie asmenys teismo posėdyje nebuvo apklausti ;8) Teismas negalėjo remtis 2009-05-05 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma, nes kontrolierius yra atnaujinęs tyrimą ir pareiškėjas šį faktą pripažino ;9) Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas, kaip rūpintojas netinkamai rūpinosi vaikų sveikata ir mokymusi ;10) Byloje neįrodyta, kad apeliantas netinkamai bendradarbiavo su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis. Teigia, kad byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad M. V. atveju iš apelianto buvo prašoma kokių tai duomenų, šios institucijos gavo paklausimus ir į juos neatsakė;11) Dėl trukdymo vaikams bendrauti su giminaičiais teismas rėmėsi byloje esančia medžiaga, kuri faktinių aplinkybių dėstyme neaptarta, nenurodoma, kokiu būdu M. V. buvo trukdoma bendrauti su giminaičiais;12) Nežiūrint į tai, kad teismas konstatavo CPK 3.271 str. 7 p. Pažeidimą, bylos medžiagoje nėra duomenų apie pareigos rūpintis vaiko laisvalaikiu pažeidimą ;13) Teismas nevertino fakto, kad dėl K. M. veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje. Apelianto nuomone, pats ikiteisminio tyrimo faktas rodo, kad nurodytas asmuo turi šioje byloje neatskleistą interesą, susijusį su vaikų įvaikinimu užsienyje ;14) Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. V. buvo padiktuoti 2009-02-16 ir 2009-04-06 pareiškiami. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus įgaliojimai inicijuoti bylą teisme dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų tiesiogiai yra įtvirtinti CK ir CPK įstatymuose. Nurodo, kad situacija dėl maitinimo Pikeliškėse nuo 2007 metų iki šiol iš esmės nepagerėjo ir tai suteikia pagrindą manyti, kad teismas teisingai rėmėsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštais. Nurodo, kad tie pažeidimai, kuriuos nustatė 2007-09-25 Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnyba apsilankymo metu Labdaros ir paramos fonde iš esmės išlieka iki šiol. Pareiškėjas pažymi, kad jis faktiškai tik nuo 2007 metų pradėjo gauti nuo kompetentingų institucijų raštus dėl apelianto netinkamos globos veiklos, pareiškėjas dar tikėjosi, kad situacija fonde dar gali pagerėti ir tai rodo pareiškėjo geranoriškumą Labdaros ir paramos atžvilgiu. Tačiau laikant bėgant ir gaunant vis daugiau įrodymų apie netinkamą apelianto veiklą priešingu vaikų interesams, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų. Be to, pareiškėjas, atsižvelgdamas į valstybės įstatymus, kitus teisės aktus ir Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ įstatus, nurodo, kad galimybė apeliantui teikti globėjo paslaugas nėra numatyta. Tai reiškia, kad apelianto globos veikla yra neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-07-17 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2000-06-07 sprendimu nepilnamečio vaiko M. V. , gim. (duomenys neskelbtini) motinai O. V. buvo atimtos motinystės teisės jos vaiko atžvilgiu (1 tomas, b.l. 6-8). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-08-17 nutartimi M. V. , gim. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) Labdaros ir paramos fonde „Padėkime vaikams ir seneliams“ (1 tomas, b.l. 9-10).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-03-25 nutartimi nutarta nepilnametį vaiką M. V. iki bylos dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų išnagrinėjimo, apgyvendinti Lentvario vaikų globos namuose (2 tomas, b.l. 63). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2009-04-03 situacijos aprašyme nurodyta, kad vykdant teismo nutartį dėl vaikų apgyvendinimo kitoje globos įstaigoje, apie 14 val. (duomenys neskelbtini) prie mokyklos pamokos metu buvo rastas pasišalinęs iš pamokos M. V. , kuris savo noru atsisakė vykti su kitais vaikais ir liko mokyklos teritorijoje, kadangi jam administracijos buvo pažadėta išvykti į boulingą Vilniaus m. (2 tomas, b.l. 78); tai pažymėta ir antstolės P. K. 2009-04-03 akte dėl vaikų perdavimo (2 tomas, b.l. 79-80). M. V. šiuo metu gyvena Lentvario vaikų globos namuose (2 tomas, b.l. 97).

Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintojo teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog suinteresuotas asmuo turi būti nušalintas nuo M. V. rūpintojo pareigų yra pagrįsta vaiko interesų prioritetu.

Vaikai – ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaikams dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo yra reikalinga ypatinga apsauga ir globa, siekiant užtikrinti jų gerovę. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 dalis). Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad minėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota ir būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises. Civilinio kodekso 3.248 straipsnyje yra nurodyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai - paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, situacija, susiklosčiusi Labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams“ filialo Pikeliškių vaikų globos namuose yra konfliktinė. Tinkamai nesprendžiami konfliktai tarp globos institucijų ir Danijos piliečio, tarp administracijos ir valstybės institucijų, tarp darbuotojų ir vaikų, tarp vaikų tarpusavyje, kas sukelia vaikams nerimą ir įtampą, trikdo normalų šių globos namų funkcionavimą, pažeidžia vaikų saugumą ir dvasinį stabilumą (2 tomas, b.l. 43.). Šiuo atveju teismas nesiima vertinti, kuri iš konflikte dalyvaujančių pusių yra teisi, o kuri- ne; šias aplinkybes nagrinėja įvairios valstybės institucijos pagal konfliktuojančių pusių skundus (pareiškimus). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo svarbu užtikrinti, kad vaikas nebūtų įtraukiamas į šiuos konfliktus, netaptų šių konfliktų dalyvių įrankiu, todėl jo paėmimas iš aplinkos, kuri yra konfliktų epicentras ir perkėlimas į kitą globos instituciją yra logiškas ir teisingas vaiko, o ne konflikte dalyvaujančių suaugusiųjų, interesų požiūriu.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės aktai akcentuoja prioritetinę vaikų interesų apsaugą, į tai, kad vadovaujantis Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencija, taip pat Vaiko teisių apsaugos įstatymu, turi būti siekiama, kad būtų užtikrinta vaikų saugi aplinka, vaikai būtų saugomi nuo neigiamo socialinės aplinkos poveikio, įvertinant tai, kad vykdant 2009-03-25 teismo nutartį nepilnametis vaikas buvo apgyvendintas Lentvario globos namuose, o kilnojimas iš vienų globos namų į kitus turėtų neigiamos įtakos jo asmenybės vystimuisi ir akivaizdžiai susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų vaiko interesų, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apibūdinančių vaikų psichologinę būseną – jie yra pažeidžiami, nerimastingi, įsitempę, pasimetę, pikti, įtarūs, nepasitikintys suaugusiais žmonėmis, jų elgesys yra problemiškas, bei nesant duomenų, kad nurodytuose globos namuose jie yra netinkamai globojami, kolegija sprendžia, kad teismo nutartis, kuria vaiko rūpintoju paskirta globos institucija, nedalyvaujanti paminėtose konfliktinėse situacijose, geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Apeliantas nurodo, kad pareiškimas paduotas asmens, nesančio globos (rūpybos) institucija Civilinio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu. Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Globos (rūpybos) institucijomis yra savivaldybių ar apskričių institucijos, prižiūrinčios ir kontroliuojančios globėjų ir rūpintojų veiklą (Civilinio kodekso 3.241 straipsnio 1 dalis). Vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje, institucijoje prižiūri rajono (miesto) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija (Civilinio kodekso 3.267 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šios institucijos įgaliojimai įtvirtinti įstatymuose, daro išvadą, kad pareiškėjas yra tinkamai įgaliotas asmuo reikšti teisme ieškinį dėl globėjo pakeitimo. Be to, kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas įsteigtas teisės aktuose nustatyta tvarka, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant klausimą dėl teismo nutarties dėl globėjo pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėjo įsteigimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir atskirojo skundo argumentą, jog teismas neteisėtai rėmėsi 2007-09-10 ir 2007-07-12 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštais, nes apeliantas yra gavęs maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą, todėl rizikos globotinių sveikatai dėl mitybos reikalavimų pažeidimų nėra.

Pažymėtina, jog byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad situacija nuo to laiko, kai buvo surašyti 2007-09-10 ir 2007-07-12 LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštai Dėl maitinimo vaikų globos įstaigose, kardinaliai nepasikeitė. 2008-08-13 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos rašte (1 tomas, .b.l. 28-29) nurodyta, kad daugelis iš apklaustųjų vaikų išreiškė savo nepasitenkinimą maitinimo sąlygomis globos namuose. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-03-17 rašte Dėl informacijos pateikimo (2 tomas, b.l. 87-88) nurodoma, jog A. S. skundėsi, kad dabartiniuose globos namuose jai yra negerai, kad globėjas nesirūpina jos sveikata, prastai maitina.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog situacija dėl maitinimo Labdaros ir paramos fonde „Padėkime vaikams ir seneliams“ nuo 2007 metų iki šiol iš esmės nepagerėjo ir tai suteikia pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštais.

Apeliantas nurodo, kad teismas, žinodamas apie ginčą dėl leidimo – higienos paso negalėjo ginčijamos nutarties grįsti šio leidimo – higienos paso neturėjimu. Be to, apelianto nuomone, teismas turėjo konstatuoti, kad dėl leidimo – higienos paso nebuvimo yra kalta ir Vilniaus rajono savivaldybė, kuri neatliko jokių veiksmų pastato tvarkymui

Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu ir pažymi, kad remiantis 2009-05-15 Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštu Dėl informacijos suteikimo - LPF filialui leidimas – higienos pasas nebuvo išduotas. Taigi nei 2007, nei 2009 metais Labdaros ir paramos fondas nesugebėjo gauti svarbaus dokumento, kuris yra būtinas visoms globos įstaigoms. Be to, šiame 2009-05-15 Vilniaus visuomenės sveikatos centro rašte Dėl informacijos suteikimo yra taip pat nurodyta, kodėl nebuvo išduotas leidimas – higienos pasas : “Atlikus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą nustatyta, kad 14 globojamų vaikų neužtikrinamas 6 kv.m. plotas miegamuosiuose kambariuose ir 4 kv.m. plotas individualiai veiklai“.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštu, pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus gyventi saugioje ir tinkamoje aplinkoje, kurią vaikui turi suteikti jų įstatyminiai atstovai, o ne į tai, dėl kieno kaltės ir kodėl nebuvo išduotas leidimas – higienos pasas.

Byloje yra pateikti M. V. prieštaringi pareiškimai (1 tomas. b.l. 82, 2 tomas, b.l.18-19, b.l. 98, b.l.123). Vienuose M. V. nurodė, kad jam patinka gyventi Pikeliškių vaikų globos namuose, kituose jau teigia, kad jis nori ramybės, nori ramiai gyventi Lentvario vaikų globos namuose ir ruoštis savarankiškam gyvenimui.

CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, kad turi būti garantuojama vaikui, gebančiam suformuluoti savo pažiūras, teisė laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais ir suteikiama galimybė būti išklausytam per bet kokį su juo susijusį teisminį ar administracinį nagrinėjimą tiesiogiai arba per atstovą, ar instituciją nacionaliniuose įstatymuose nustatyta tvarka. Konvencijos 12 straipsnio nuostatos įtvirtina pareigą sužinoti vaiko nuomonę ir deramai į ją atsižvelgti, kai yra sprendžiami klausimai, tiesiogiai susiję su vaiku, ar klausimai, kurie gali daryti poveikį jo gyvenimui.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas M. V. (2 tomas, b.l. 165) pareiškė, kad jis nori likti gyventi Lentvario vaikų globos namuose, o savo du 2009-02-16 ir 2009-04-06 raštus jis parašė diktuojant R. K. . Be to, vaikas taip pat nurodė, kad jis savo paaiškinimuose rašė, jog jam patinka gyventi Pikeliškėse, nes jis dar nežinojo, kokios sąlygos bus Lentvario globos namuose.

Taigi teigti, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad M. V. buvo padiktuoti 2009-02-16 ir 2009-04-06 pareiškimai ir kad vaikas buvo psichologiškai paveiktas sakyti netiesą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus, jų vertinimus bei teisme posėdžio metu M. V. išreikštą norą pasilikti gyventi Lentvario vaikų globos namuose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Labdaros ir paramos fondą „Padėkime vaikams ir seneliams“ nušalino nuo M. V. rūpintojo pareigų, o M. V. rūpintoju paskyrė Lentvario vaikų globos namus.

Pasak apelianto, teismas padarė procesinės teisės normos pažeidimus, tačiau jie, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apelianto prie atskirojo skundo pateikti dokumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo nutartis buvo priimta neįvertinus kokios nors aplinkybės, kurią pagrindžia minėti dokumentai. Kiti atskirajame skunde nurodomi pažeidimai, kolegijos vertinimu, neturėjo įtakos materialinės teisės normų tinkamam taikymui.

Kiti atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nėra esminiai sprendžiant skundžiamos teismo nutarties dėl globėjo pakeitimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 329, 330, 338 str.), o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Danutė KutrienėAndžej Maciejevski