- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- eI-10050-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03642-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Litesko“
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Ruslanui Černiauskui, atsakovo atstovėms Raimondai Ragelytei ir Renatai Bartašiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Litesko“ skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. O3-379 „Dėl energijos išteklių rinkos įstatyme įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m.“ 1, 2.7 punktus. Nurodo, kad skundžiamame nutarime buvo konstatuota, kad pareiškėjo filialai pažeidė Energijos išteklių rinkos įstatymo (toliau – EIRĮ) 19¹ straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus. Pareiškėjas mano, kad atsakovas netinkamai aiškina EIRĮ nuostatas, nukrypdamas tiek nuo lingvistinio, tiek nuo sisteminio, loginio bei teleologinio teisės aktų aiškinimo metodų. Atsakovo pateiktas EIRĮ 19¹ straipsnyje naudojamos sąvokos „šilumos tiekėjas“ aiškinimas pažeidžia esminius teisėtumo, teisėtų lūkesčių principus bei Europos žmogaus teisių konvencijos garantuojamas baudžiamajam procesui analogiškas procesines garantijas. Pareiškėjo manymu, atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, veikė ultra vires. Be to, atsakovas, 2015-06-18 posėdžio metu patvirtindamas viešai nepaskelbtą 2015-06-17 patikslintą ataskaitą, pažeidė paties patvirtinto darbo reglamento nustatytas taisykles, todėl priimant nutarimą buvo atlikti esminiai procedūriniai pažeidimai. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad skundžiamas nutarimas atitinka reikalavimus, keliamus individualiam teisės aktui, todėl gali būti ginčo objektu nagrinėjamoje byloje. Skundžiamu nutarimu ne tik konstatuotas teisės aktų pažeidimas, bet ir pritarta ataskaitai, kurioje išdėstytos aplinkybės dėl tariamo pažeidimo, todėl nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus turinio reikalavimus. Nutarime numatyta jo apskundimo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas nėra laikytinas administracinio ginčo objektu. Juo pareiškėjas nėra įpareigojamas atlikti jokių veiksmų, juo tėra konstatuojama aplinkybė, kad atskiri pareiškėjo filialai neįvykdė EIRĮ nustatytos pareigos. Skundžiamas nutarimas įtvirtina Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus atlikto vertinimo rezultatus ir pats savaime nenustato valinio pobūdžio patvarkymų nei dėl sankcijų skyrimo, nei dėl šilumos kainos perskaičiavimo. Sankcijos skyrimas yra atskira procedūra, vykdoma Energetikos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, kad tinkamai aiškino ir taikė EIRĮ 19¹ straipsnį. Jame įtvirtintas įpareigojimas biržoje įsigyti konkrečią biokuro kiekio dalį, atsakovo teigimu, taikomas tam ūkio subjektui, kurio veiklai nustatoma ir taikoma valstybės reguliuojama kaina. 2015-05-14 ataskaitos patikslinimai nėra niekaip susiję su ataskaitoje nurodyta informacija apie pareiškėjo filialų biokuro pirkimus ir Komisijos sprendimo pareiškėjo atžvilgiu niekaip neįtakoja.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Atsakovo atstovės prašė bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ATBĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis adm. byloje Nr. AS146-391/2009, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad vienos administracinės procedūros metu surašyti tarpiniai, negalutiniai dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis adm. byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.). Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. AS442-555/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A822-1344/2010, 2015 m. vasario 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS-499-624/2015).
EIRĮ 19¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, privalo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigydami šią elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro kiekio dalį: 2014 metais – ne mažiau kaip 10 procentų.
Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyrius, atlikęs EIRĮ 19¹ straipsnio reikalavimų laikymosi tyrimą, parengė 2015 m. birželio 17 d. patikslintą EIRĮ įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitą Nr. R5-212 (t. 2, b. l. 77-85), kurioje, be kita ko, konstatavo, kad du UAB „Litesko“ filialai iš devynių, kurie šilumos gamybai naudoja biokurą, daugiau nei 10 proc. reikiamo biokuro kiekio įsigijo biržoje, tačiau kiti septyni filialai biokurą įsigijo ne biržoje ir ekonomiškai nenaudingiau.
Komisija 2015 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. O3-379 (t. 1, b. l. 86, t. 2, b. l. 72) pritarė Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus parengtai 2015 m. birželio 17 d. patikslintai EIRĮ įtvirtinto įpareigojimo biokurą įsigyti energijos išteklių biržoje vykdymo 2014 m. tyrimo ataskaitai Nr. R5-212 (1 punktas) ir konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai 2014 m. (2.7 punktas). Pareiškėjas teismui skundžia šiuos Komisijos 2015 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. O3-379 punktus.
EIRĮ 8 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, jog Komisija tiria ir nagrinėja šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus ir taiko pažeidėjams sankcijas ir (ar) poveikio priemones šio įstatymo numatytais atvejais. To paties įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad energijos išteklių rinkos dalyviams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją energetikos veiklą skiriamos piniginės baudos Energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 17 dalyje numatyta, kad Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo įsigalioja po 30 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas teismui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiama Komisijos nutarimo dalimi pritarta atlikto EIRĮ reikalavimų laikymosi patikrinimo rezultatams ir konstatuota, kad pareiškėjas neįvykdė EIRĮ įtvirtinto įpareigojimo atitinkamą biokuro kiekį 2014 m. įsigyti energijos išteklių biržoje. Tačiau kaip teisingai nurodo atsakovas, šiuo nutarimu pareiškėjui nėra suformuluoti privalomo pobūdžio nurodymai, įpareigojimai ar kt., juo nėra pareiškėjui paskiriama sankcija ar kitokio neigiamo pobūdžio poveikio priemonė. Taigi, teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra konstatuojamojo pobūdžio ir pats savaime savarankiškų materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, remdamasi galimu pažeidimo faktu, 2015-06-25 surašė pareiškėjui protokolą dėl reguliuojamos energetikos veiklos sąlygų, įtvirtintų EIRĮ, Šilumos ūkio įstatyme, pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte (t. 1, b. l. 87-90). Taigi būtent Energetikos įstatyme vykdomos sankcijos pareiškėjui skyrimo procedūros metu priimtas galutinis nutarimas skirti pareiškėjui sankciją (jei toks bus priimtas) sukels pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes. Tokį nutarimą pareiškėjas turės teisę apskųsti teismui.
Pagal Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277, 147.2.2 punktą Komisija, nustačiusi, kad įsigyjančioji organizacija nevykdė EIRĮ ir Taisyklių 21 punkte nustatyto įpareigojimo atliekant energijos išteklių pirkimus pirmenybę teikti biržai, ir atlikusi įvykdytų biokuro pirkimo sandorių kainų lyginamąją analizę, gali priimti sprendimą nepripažinti įsigyjančiosios organizacijos išlaidų, skirtų biokurui įsigyti, pagrįstomis sąnaudomis, nustatant šilumos kainą. Kaip matyti, skundžiamu nutarimu nėra sprendžiama dėl pareiškėjo patirtų išlaidų pripažinimo (nepripažinimo) pagrįstomis sąnaudomis, taigi skundžiamas nutarimas šiuo aspektu savarankiškų teisinių pasekmių taip pat nesukelia.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas prieina išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra konstatuojamo, tarpinio pobūdžio, jis per se nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjui ir negali būti administracinės bylos dalyku. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiško teisės aiškinimo dėl galimybės administraciniam teismui skųsti panašaus pobūdžio Komisijos nutarimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-795-261/2015, kt.). Aplinkybė, kad skundžiamame nutarime išaiškinta jo apskundimo teismui tvarka, nekeičia teismo padarytų išvadų, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A602-1249/2012, kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byla nutrauktina, kadangi nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Bylos nutraukimas pareiškėjo teisės į teisminę gynybą nepažeidžia, kadangi jis šią teisę galės realizuoti teisme skųsdamas priimtus kitus administracinius sprendimus, sukeliančius tiesiogines materialines teisines pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 149 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalies panaikinimo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.