Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 205 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. (A. M.), gimęs (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „A.“ direktoriumi.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas A. M. surašytas dėl to, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. būdamas UAB „A.“ direktoriumi neužtikrino, kad visos iš klientų gaunamos pajamos būtų apskaitomos kasos aparatu ir įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 30 d. UAB „A.“ direktorius A. M. neužtikrino, kad visos iš klientų gaunamos pajamos būtų apskaitomos bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengtu ir naudojamu kompiuteriniu kasos aparatu (UNI POS su FB IKS-T82F, korpuso Nr. 0900039). Patikrinimo metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., UAB „A.“ į buhalterinę apskaitą neįtraukė bendros 3872 Eur pajamų sumos (iš kurių 673 Eur PVM suma) už klientams parduotus patiekalus ir gėrimus.

UAB „A.“ Klaipėdos AVMI pateiktose pridėtinės vertės mokesčių deklaracijose: 2018 m. birželio 25 d. už 2018 m. gegužės mėn., 2018 m. liepos 25 d. už 2018 m. birželio mėn., 2018 m. rugpjūčio 27 d. už 2018 m. liepos mėn. deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės apie pajamas, t. y. nedeklaravo bendros 3872 Eur pajamų sumos už klientams parduotus patiekalus ir gėrimus ir savalaikiai nesumokėjo į valstybės biudžetą už 2018 m. gegužės-liepos mėn. iš viso - 673 Eur PVM sumos, t. y. už 2018 m. gegužės mėn. 242 Eur, už 2018 m. birželio mėn. 231 Eur, už 2018 m. liepos mėn. 200 Eur. Tokiu būdu bendrovės vadovas A. M. neužtikrinęs, kad visos iš klientų gautos pajamos savalaikiai būtų apskaitytos kasos aparatu ir įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos įprašo“ 5 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 16 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnį ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 163 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. į teismo posėdį neatvyko. Jo interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokatas R. T..

Surašant nusižengimo protokolą A. M. pripažino padaręs administracinius nusižengimus, nurodė, jog visas neapskaitytas pajamas įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą ir patikslino deklaracijas, tokiu būdu visiškai eliminavo padarytą žalą valstybės biudžetui (b. l. 5).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas R. T. paaiškino, jog atstovaujamasis pripažįsta padarytus nusižengimus, šios pozicijos nekeičia. Pažymėjo, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovė negalėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolo dėl ANK 192 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Administracinį kaltinimą dėl ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo prašė perkvalifikuoti į ANK 205 straipsnio 2 dalies pažeidimą, nurodydamas, jog atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo tyčios apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių. Sprendžiant A. M. atsakomybės klausimą prašė atsižvelgti į tai, jog atstovaujamasis prisipažino padaręs nusižengimus, jo veiksmai patikrinimo metu, t. y. padėjo išaiškinti nusižengimus, geranoriškai bendradarbiavo ir suteikė visą pareigūnams reikalingą informaciją, rodo, jog asmuo nuoširdžiai gailisi. Be to, bendrovė pateikė patikslintas deklaracijas, į kurias įtraukė neapskaitytas sumas ir tokiu būdu pašalino valstybės biudžetui padarytą žalą. Prašė skirti kuo mažesnes administracines nuobaudas.

Liudytoja V. P. teismo posėdyje parodė, jog dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Klaipėdos apygardos valdyboje. Vykdant mokesčių mokėtojų, kurie teikia maitinimo paslaugas, kontrolę, buvo suformuotos užduotys patikrinti kelias bendroves, veikiančias Klaipėdos m. bei atlikti patikrinimus dėl pajamų apskaitymo, nelegalaus darbo ir „vokelių“ atvejų. 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuvykus į UAB „A.“ veiklos vykdymo vietą (duomenys neskelbtini), atliktas kontrolinis patiekalų pirkimas. Patikrinime dalyvavo Klaipėdos mokesčių inspekcijos kontrolės departamento specialistai. Už patiekalus sumokėtai sumai buvo išduotas apskaitos dokumentas, tačiau sumokėjus 20 Eur avansą už užsakytą banketą nebuvo išduotas apskaitos dokumentas. Patikrinimo metu buvo paimti rankraštiniai užrašai, t. y. užrašų knyga, kurioje nurodytas liudytojos vardas pavardė, sumokėta suma. Ten taip pat buvo ir daugiau asmenų, kurie buvo užsakę pasisėdėjimus vakare, banketus ir pan. Buvo nurodyti jų telefono numeriai. Todėl tolimesnio patikrinimo metu buvo kviečiami asmenys pagal užrašuose nurodytus telefono numerius. Keletas asmenų nurodė, jog jiems nebuvo išduotas apskaitos dokumentas. Bendrovės vadovas pripažino, kad ne visas iš klientų gautas pajamas įtraukė į apskaitą, savanoriškai paskaičiavo, jog nuo gegužės iki liepos mėnesio susidarė virš 3000 Eur suma, kuri nebuvo įtraukta į apskaitą. Vadovas patikslino deklaracijas ir sumokėjo mokesčius. Patikrinimo metu buvo paimti paaiškinimai iš dviejų dirbusių padavėjų, kurios nurodė, kokį darbo užmokestį gauna ir kas jį išmoka. Patikrinimo metu bendrauta su bendrovės buhaltere, kuri geranoriškai teikė informaciją. Patvirtino, jog galėjo padaryti techninę klaidą, į protokolą įrašyti straipsnį, pagal kurį jos atstovaujama institucija neturi teisės surašyti protokolą. Taip pat nurodė, jog patikrinimo akte gali užfiksuoti visus nustatytus pažeidimus, net jei jie nepriklauso institucijos kompetencijai ir surinktą medžiagą perduoti kompetentingai institucijai.

Liudytojas A. C. teismo posėdyje parodė, jog dirba Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Kartu su FNTT pareigūne dalyvavo 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliekant patikrinimą UAB „A.“. Tai buvo planinis patikrinimas. Liudytojas dalyvavo vykdant kontrolinį pirkimą, buvo išduotas čekis, išrašyta sąskaita. Vėliau jis suskaičiavo pinigus kasos aparate, jie atitiko pagal „X“ ataskaitą, kasoje nebuvo neapskaitytų pinigų. Tolimesnį patikrinimą vykdė FNTT, liudytojas jame nedalyvavo.

Liudytojas A. T. teismo posėdyje parodė, jog 2018 m. rugpjūčio mėn. dalyvavo patikrinime, atliktame UAB „A.“, V. gatvėje. Tai buvo planinis patikrinimas. Vėliau surašė patikrinimo aktą. Pirmuoju atveju buvo atliktas kontrolinis pirkimas, buvo išduotas čekis. Taip pat užsakytas banketas, sumokėtas 20 Eur avansas, tačiau dėl to nebuvo išduotas apskaitos dokumentas. Patikrinimo dieną paimti rankraštiniai užrašai su užsakymais. Liudytojas paėmė dviejų darbuotojų paaiškinimus dėl darbo apskaitos ir darbo užmokesčio. Patikrinimo metu vadovas dalyvavo, jis pripažino, kad dalies pajamų neapskaitė. Patikrinimo dieną bendravo ir su buhaltere. Vėliau su buhaltere bendravo kolegė. Kiek liudytojui žinoma, buhalterė teikė buhalterinę pažymą ir kitus reikalingus dokumentus geranoriškai, problemų nekilo, buvo bendradarbiaujama su tyrimą atlikusia kolege.

Administracinių nusižengimų, numatytų ANK 163 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje, padarymo faktas ir A. M. kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu ir protokole paties A. M. nurodytu paaiškinimu (b. l. 5), 2018 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo aktu (b. l. 8), 2018 m. rugpjūčio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 20-22), 2018 m. rugsėjo 1 d. UAB „A.“ buhalterine pažyma (b. l. 15), 2018 m. rugsėjo 12 d. UAB „A.“ paaiškinimu dėl už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2018-07-31 nustatytų neatitikimų dėl gautų ir apskaitytų pajamų, kuriame nurodyta, jog buvo apskaičiuota 3200 Eur neužpajamuotų pajamų suma, padaryta klaida ištaisyta ir visos piniginės lėšos įtrauktos į apskaitą (b. l. 14), 2018 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktu (b. l. 9-10), 2018 m. rugsėjo 21 d. FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos specialisto paaiškinimu dėl UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos (b. l. 11-13), kasos pajamų orderiu, UAB „A.“ 2018-09-19 Ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (įplaukų operacijos) išrašu bei Ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžiosios Knygos operacijos) išrašu, patvirtinančiais, jog UAB „A.“ į apskaitą įtraukė 3872 Eur sumą (b. l. 16, 17), pavedimu atlikti patikrinimą (b. l. 6) ir kita rašytine bylos medžiaga. Remiantis byloje ištirtų įrodymų pagrindu bei liudytojų V. P., A. T. ir A. C. parodymais, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 163 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje, sudėtis.

Administracinio nusižengimo protokole A. M. veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį. Protokolą surašė FNTT Klaipėdos apygardos valdybos vyresnioji tyrėja, t. y. institucijos, kuri vadovaujantis ANK 589 straipsnio 32 punktu, nėra įgaliota surašyti protokolo dėl ANK 192 straipsnyje numatytų nusižengimų, pareigūnė. Taigi, A. M. veiksmai 2018 m. rugsėjo 21 d. protokole nepagrįstai buvo kvalifikuoti ir pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį, todėl administracinis kaltinimas tikslintinas iš jo pašalinant A. M. veiksmų kvalifikavimą pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

A. M. atstovas advokatas prašė perkvalifikuoti ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą į to paties straipsnio 2 dalį, nurodydamas, jog jo atstovaujamojo veiksmuose nebuvo tyčios apgaulingai tvarkyti apskaitą. ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatytą atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Pažymėtina, jog liudytoja V. P. parodė, jog patikrinimo metu nustatyta, jog piniginės lėšos, gautos avansu iš klientų ne visada buvo įtraukiamos į apskaitą, tą pripažino ir pats bendrovės vadovas. Į apskaitą neįtrauktos lėšos buvo laikomos atskirai nuo kitų (apskaitytų) piniginių lėšų, vadovo kabinete, pažymint, jog tai yra „neįtrauktos“ sumos. Taigi, esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismo manymu, A. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį.

Už padarytus nusižengimus A. M. skirtinos administracinės nuobaudos.

A. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino, geranoriškai padėjo išaiškinti nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimus bei tai, jog sumokėjo mokesčius, atlygino valstybės biudžetui padarytą žalą tokiu būdu eliminuodamas pažeidimais padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui už nusižengimų padarymą skirti mažesnes baudas nei sankcijose numatytos minimalios baudos. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, į tai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo geranoriškai padėjo išaiškinti nusižengimus, bendradarbiavo su patikrinimą vykdžiusiais pareigūnais. A. M. paskaičiavo neapskaitytų pajamų sumą, įtraukė ją į bendrovės buhalterinę apskaitą bei pateikė patikslintas deklaracijas, sumokėjo reikiamus mokesčius, taip atlygindamas valstybės biudžetui padarytą žalą. Toks atsakomybėn traukiamo asmens elgesys rodo, jog asmuo nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimus ir yra linkęs pasitaisyti. Taigi teismas vertina ir pažeidėjo asmenybę – asmuo pripažino nusižengimus, dėl jų gailėjosi, anksčiau (teismui pateiktais duomenimis) jokių nuobaudų neturėjo, tokio pobūdžio nusižengimus padarė pirmą kartą, dirba, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios baudos, numatytos ANK 163 straipsnio 4 dalies, 187 straipsnio 2 dalyje, 205 straipsnio 6 dalies sankcijose, skyrimas A. M. prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis, tikslai bus pasiekti A. M. už nusižengimus, numatytus ANK 163 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje, paskyrus mažesnes baudas nei numatytos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34, 38 straipsniais, 163 straipsnio 4 dalimi, 205 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

A. M. (A. M.), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 163 straipsnio 4 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti penkiasdešimties (50) eurų baudą.

A. M. (A. M.), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti penkiolikos (15) eurų baudą.

A. M. (A. M.), už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 6 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti trijų šimtų (300) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – trijų šimtų (300) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime teisės pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 18091451825, ir įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.