Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko E. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo R. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu R. M. (toliau – R. M.) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2019 m. gegužės 19 d. tiksliai nenustatytu laiku – apie 9.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo galingąjį keturratį motociklą „Kawasaki KFX 700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neužsidėjęs motociklininko šalmo, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 204 punkto reikalavimą.

1.1. Be to, R. M. administracine tvarka buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie 9.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas galingąjį keturratį motociklą „Kawasaki KFX 700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti. Be to, minėtą keturratį minėtu laiku ir vietoje vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,08 promilių girtumo laipsnis, t. y. tokiu būdu pažeidė KET 14,16 punktų reikalavimus, tačiau administracinio nusižengimo teisena dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje R. M. buvo nutraukta.

2. Institucija apeliaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą panaikinti ir R. M. paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį.

2.1. Skunde nurodoma, kad priimant skundžiamą nutarimą, teismas rėmėsi administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. parodymais, tačiau nesirėmė policijos pareigūnų parodymais, tarnybiniais pranešimais bei prie bylos pridėtoje vaizdo įrašo medžiagoje esančiais įrodymais, dėl ko priimtas nutarimas yra nepagrįstas.

2.2. Skunde nurodoma, kad priimtame nutarime teismas administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 432 straipsnio 1 dalyje, klaidingai kvalifikavo pagal ANK 435 straipsnio 1 dalį.

2.3. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtame nutarime išdėstytų aplinkybių vertinimu, kad policijos pareigūnai nesilaikė reikalaujamos stabdymo tvarkos, numatytos Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 2011 m. liepos 19 d. Nr. 5-V-673 „Dėl policijos patrulių veikos instrukcijos patvirtinimo“ 25 punkto reikalavimų. Analogiškai, kaip ir minėtoje patrulių veiklos instrukcijoje, transporto priemonės stabdymas apibrėžiamas ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Pasak Institucijos, policijos pareigūnai minėtuose teisės aktuose numatytos stabdymo tvarkos nepažeidė, o administracinio nusižengimo faktas yra patvirtintas jų tarnybiniuose pranešimuose.

2.4. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas R. M. girtumą, kuriam alkotesterio pagalba nustatytas 1,08 promilių girtumas, atsižvelgė tik į paties R. M. paaiškinimą, kad jis alkoholį vartojo ką tik grįžęs į garažą, tačiau toks minėto asmens paaiškinimas apeliaciniame skunde vertinamas kaip bandymas išvengti atsakomybės. Šį apeliacinio skundo argumentą Institucija grindžia administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo duomenimis, nurodydama, kad vaizdo įraše matyti, jog 09 val. 35 min. 22 s., keturračių vairuotojai dingsta policijos pareigūnams iš akiračio. Pareigūnai keturračių vairuotojus suranda 09 val. 37 min. 39 s. t. y. praėjus 2 min. 17 s. Skundu atkreipiamas dėmesys, kad nuo to momento, kai vairuotojai dingsta iš policijos pareigūnų akiračio (09 val. 35 min. 22 s.) R. M., važiuodamas link garažų, turėjo nuvažiuoti 1,1 km atstumą. Institucijos teigimu, R. M. fiziškai neturėjo galimybės parvykęs į prie fermų esančius garažus, pasistatęs keturratį dar spėti suvartoti nemažą kiekį alkoholio (kaip jis pats nurodė – viskio), kadangi policijos pareigūnus pasitiko jau stovėdamas lauke (vaizdo įrašas – 09 val. 37 min. 39 s.). Skunde nurodoma, kad R. M. 10.03 val. buvo nustatytas 1,08 promilių girtumas, t. y. praėjus daugiau kaip 15 minučių po to, kai policijos pareigūnai, atvažiavę prie garažų, teritorijoje pastebėjo R. M. bei kitus asmenis (09 val. 37 min. 39 s.). Institucija nurodo, kad R. M. neblaivumo nustatymas alkotesteriu yra užfiksuotas policijos automobilio vidaus vaizdo įraše. Skunde teigiama, kad policijos pareigūnai minėto asmens neblaivumo nustatymą atliko tinkamai, kaip numatyta alkoholio kiekio matuoklio „Alcotes 6810“ Nr. ARZJ 0190 naudojimo instrukcijoje, t. y. atlikti patikrinimą palaukiant bent 15 minučių po alkoholio vartojimo, todėl nustatant neblaivumą R. M., nebuvo privalu tai patikrinti antrą kartą, nes po alkoholio vartojimo buvo praėję daugiau kaip 15 minučių. Faktas, kad nuo policijos pareigūnų pirmojo tiesioginio kontakto su R. M. iki jo neblaivumo nustatymo alkotesteriu praėjo daugiau kaip 25 minutės (nuo 09 val. 37 min. 39 s. iki 10 val. 03 min.) yra įrodytas vaizdo įrašu ir policijos pareigūnų parodymais, t. y. per šį laikotarpį R. M. alkoholinių gėrimų nevartojo, todėl, Institucijos teigimu, teismo argumentai, kad pažeista alkoholio matavimo prietaiso naudojimo instrukcija, turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Skunde pažymima, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad pats R. M. sąmoningai vilkino neblaivumo nustatymą – keletą kartų buvo įkalbinėjamas policijos pareigūno pasitikrinti neblaivumą, pūsdamas į alkotesterį keletą kartų sąmoningai pūtė per mažą iškvepiamo oro kiekį. Institucija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju visiškai klaidingai vertino R. M. parodymus ir nedetalizavo galimai suvartoto nemažo alkoholio kiekio sąvokos. Skundžiamame nutarime minima, kad garaže esančiame kambaryje buvo paliktos vaišės, nugertas alkoholio butelis. Teismas nevertino galimybės, kad asmenys alkoholinius gėrimus vartojo vakare, dieną prieš tai, kai buvo sustabdyti policijos pareigūnų.

2.5. Skunde nurodoma, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog pagal policijos tarnybiniame automobilyje įjungtų garso signalų sklidimo garsą ir tai, kad vairuotojai buvo be apsaugos šalmų, jie tikrai turėjo galimybę girdėti, kad yra stabdomi policijos pareigūnų. Institucijos teigimu, nors vaizdo įraše ir nėra aiškiai matomas keturračių vairuotojų pasisukimas į policijos pareigūnus, tačiau tai nesuteikia pagrindo abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų parodymai šiuo atveju yra aiškūs ir nuoseklūs, o Lietuvos teismų praktikoje yra suformuota, kad policijos pareigūnų parodymai de facto vertinami kaip objektyvūs ir nešališki, kuriais turi būti remiamasi. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti administracinėn atsakomybėn patraukti asmenį nepagrįstai jį apkaltinant. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti policijos pareigūnų tarnybos metu surašytais tarnybiniais pranešimais bei juos patvirtinančiais parodymais.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. M. atstovas advokatas Irmantas Dobilas prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Institucijos skundas tenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Išanalizavus apeliacinio skundo turinį matyti, kad Institucija nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu. Institucijos teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi tik R. M. parodymais ir neatsižvelgė į policijos pareigūnų parodymus, byloje esančius tarnybinius pranešimus bei prie bylos pridėtame vaizdo įraše esančiais įrodymus.

6. Skunde nurodoma, kad priimtame nutarime teismas administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 432 straipsnio 1 dalyje, klaidingai kvalifikavo pagal ANK 435 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas pažymi, kad skundžiamu nutarimu R. M. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuotas tinkamai. Teismo skundžiamame nutarime išdėstyti motyvai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tai, kad minėto nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodyta „R. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 435 straipsnio 1 dalyje“ yra rašymo apsirikimas ir priimto sprendimo esmės dėl minėto administracinio nusižengimo nekeičia, todėl apygardos teismas plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakys.

7. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad R. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies bei ANK 422 straipsnio 5 dalies buvo nutraukta. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną R. M. atžvilgiu dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnai (D. A. ir V. A.) nesilaikė reikalaujamos transporto priemonės stabdymo tvarkos. Pirmosios instancijos teismo teigimu, R. M. neturėjo galimybės suprasti, kad yra teisėtai stabdomas policijos pareigūnų, todėl byloje nepatvirtinta ta aplinkybė, jog iš jo buvo galima reikalauti, kad jis sustotų ir vykdytų policijos pareigūnų reikalavimus. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 Eur iki 1200 Eur, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1150 Eur iki 1450 Eur. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Taip pat numatyta, kad patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas; 2) aiškiai išreikštas; 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką.

8. Analogiški galimi alternatyvūs policijos pareigūno stabdymo būdai išdėstyti ir Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 25 punkte, kuriame nustatyta, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

9. Nors iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis, vairuodamas motociklą, po prasilenkimo su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu iki ūkio valdos (garažo) nematė ir negirdėjo aiškaus policijos pareigūno išreikšto reikalavimo – tarnybinio automobilio įjungtų švyturėlių, garsinio signalo, policijos pareigūno reikalavimo žodžiu per garsiakalbį sustoti, tačiau apygardos teismas, tokius parodymus vertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. patvirtino aplinkybę, kad jis, važiuodamas keturračiu, keliu (duomenys neskelbtini), matė priešais atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, tačiau jam ir minėtam automobiliui prasilenkus, jis netrukus pasuko į lauko keliuką ir nuvažiavo į savo ūkį – garažus, kur grįžęs išgėrė alkoholio. Po to jis išėjo į kiemą ir čia pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Netrukus policijos pareigūnai pareikalavo keturračio dokumentų ir kitų dokumentų bei pasitikrinti neblaivumą. Patikrinimo metu R. M. buvo nustatytas neblaivumas, tačiau prieš patikrinimą nė vienas iš pareigūnų jo nepaklausė prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį, o antrą kartą pasitikrinti blaivumą jam nebuvo pasiūlyta. R. M. taip pat atsakė, kad jis, vairuodamas motociklą, po prasilenkimo su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu iki ūkio valdos (garažo) nematė ir negirdėjo aiškaus policijos pareigūno išreikšto reikalavimo – tarnybinio automobilio įjungtų švyturėlių, garsinio signalo, policijos pareigūno žodžiu reikalavimo per garsiakalbį, sustoti. Taip pat nurodė, kad vairuodamas keturratį po prasilenkimo su policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu nei karto neatsisuko pažiūrėti atgal ir važiavimo greičio nedidino. Šiuos R. M. parodymus paneigia byloje esantys policijos pareigūnų parodymai, tarnybiniai pranešimai bei byloje esanti vaizdo įrašo medžiaga.

11. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje yra įmontuotas vaizdo registratorius, kuris užfiksavo, kad policijos pareigūnai, važiuodami minėtu tarnybiniu automobiliu, prasilenkė 3 keturračiais motociklais. Pamatę, kad keturračių vairuotojai be šalmų, radę galimybę policijos pareigūnai apsisuko ir pradėjo keturračių vairuotojų persekiojimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai matė, kad prasilenkia su policijos automobiliu (tai patvirtina ir jo paties parodymai). Keturračių vairuotojams įsukus į lauko keliuką, policijos pareigūnai nuvažiavo paskui juos ir įjungė švyturėlius bei per garsiakalbį aiškiai išreiškė reikalavimą sustabdyti transporto priemones. Tačiau keturračių vairuotojai nesustojo ir toliau važiavo link garažų dar labiau toldami nuo policijos automobilio, kas parodo, kad vairuotojai, važiuodami keturračiais tik didino važiavimo greitį. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tokius veiksmus (greičio padidinimą) minėti vairuotojai atliko siekdami pabėgti nuo policijos pareigūnų ir išvengti jiems gresiančios administracinės atsakomybės.

12. Kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, policijos pareigūnai D. A. ir V. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu davė analogiškus ir nuoseklius parodymus, patvirtindami, jog keturračių vairuotojai važiavo neužsidėję motociklininko šalmų, kad prisiviję iš galo keturračius motociklus, įjungė tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą, ir per garsiakalbį liepė keturračių motociklų vairuotojams sustoti. Tačiau šie tik dar labiau padidinę greitį važiavo. Bevažiuojant matė kaip keturračių motociklų vairuotojai keletą kartų atsisuko pasižiūrėti atgal, tačiau toliau važiuodami sustoti neketino. Apygardos teismas pažymi, kad pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra. Visų pirma, pažymėtina, kad minėti parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs. Visų antra, nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas nenustatė policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl policijos pareigūnų parodymai, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, yra patikimi parodymai nagrinėjamoje byloje.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai, važiuodami tarnybiniu automobiliu ir pastebėję pravažiuojančius keturračius, kurių vairuotojai nedėvėjo šalmų, įjungė specialiuosius garso signalus bei artėdami prie važiuojančių transporto priemonių iš galo, per garsiakalbį liepė sustoti. Remiantis šiomis aplinkybėmis bei aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad R. M. buvo stabdomas aktyviais veiksmais, kurių nepastebėti, atsižvelgiant į šviesų paros metą ir policijos pareigūnų veiksmų intensyvumą, negalėjo. Byloje esantis vaizdo įrašas objektyviai patvirtina, kad pareigūnai buvo įjungę specialiuosius garso signalus ir per garsiakalbį keturračių vairuotojams aiškiai liepė sustoti. Atsižvelgiant į tai, kad keturračių motociklų vairuotojai, tame tarpe ir R. M., nebuvo užsidėję apsauginių šalmų, į aukščiau išdėstytas nustatytas kitas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad stabdomas vairuotojas girdėjo ir suprato policijos pareigūnų reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau tyčiniais savo veiksmais to nepadarė.

14. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo jokio pagrindo remtis vien suinteresuoto išvengti administracinės atsakomybės asmens parodymais ir konstatuoti, kad policijos pareigūnai pažeidė nustatytą transporto priemonių stabdymo tvarką. Byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog policijos pareigūnų reikalavimas buvo teisėtas, aiškiai išreikštas bei atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką, o R. M. sąmoningai nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, sudėtį.

15. Nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną R. M. atžvilgiu dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad esant griežtiems alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos reikalavimams, teismas negali vadovautis savo apytiksliais laiko skaičiavimais, kurie vertintini tik kaip prielaidos, kad alkoholio koncentracija R. M. iškvėptame ore buvo pradėta matuoti praėjus 15 minučių nuo to momento, kai R. M. pagrįstai tikėtina išgėrė alkoholio. Pirmosios instancijos teismo teigimu, niekuo nepaneigtas R. M. aiškinimas, kad jo blaivumas (girtumas) buvo patikrintas tuoj pat, kai policijos pareigūnai apžiūrėjo jo vairuotą motociklą, kai policijos pareigūnas V. A. pamatė garaže esančiame kambaryje vaišes, nugertą alkoholio butelį, kad iki to laiko nuo tada, kai jis išgėrė viskio, 15 minučių nepraėjo. Apygardos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies R. M. atžvilgiu buvo nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.

16. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur.

17. Iš byloje esančio paaiškinimo (b. l. 10) matyti, kad R. M. nurodė, jog po pasivažinėjimo su keturračiais apie 10 valandą grįžo į garažą, pastatė keturratį ir išgėrė alkoholio – viskio. Šia aplinkybe rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apygardos teismo teigimu, ji paneigta byloje esančiais įrodymais. Visų pirma, pažymėtina, kad iš policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančio vaizdo registratoriaus užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, jog 09 val. 34 min. 13 s. policijos pareigūnai prasilenkė su keliu važiuojančiais keturračių motociklų vairuotojais. Po keturračių persekiojimo, policijos pareigūnams atvykus prie garažų – 09 val. 37 min. 39 s. lauke pastebėtas R. M.. Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų automobilio vidus matyti, kad R. M. neblaivumo patikrinimo procedūra alkotesteriu „Alcotes 6810“ pradedama 10 val. 01 min. 14 s. t. y. praėjus daugiau nei 15 minučių po to, kai jis buvo pastebėtas policijos pareigūnų. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad pasiūlius R. M. pasitikrinti neblaivumą, jis vis bando iš policijos pareigūno paimti alkotesterį, nors šis ne kartą jam nurodo, kad alkotesterį laikys jis (policijos pareigūnas). R. M. vaizdo įraše neramiai vaikšto, akivaizdžiai matyti, kad pūsdamas orą į alkotesterį tai daro labai nestipriai, priešingai nei reikia daryti asmeniui, kuriam alkotesteriu tikrinamas neblaivumas. R. M. tokius savo veiksmus pakartoja keletą kartų, taip pat vis gurkšnoja gaivųjį gazuotą gėrimą „Coca-Cola“. Galiausiai, 10.03 val. policijos pareigūnas nurodo, kad patikrinus R. M. neblaivumą, jam nustatytas 1,08 promilių girtumas. Kaip nurodė policijos pareigūnai, jų akivaizdoje R. M. alkoholinių gėrimų nevartojo. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcijos matyti, kad matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 minučių po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais nurodyto laukimo laiko nesutrumpina. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvada, kad neblaivumas R. M. buvo patikrintas nepraėjus 15 minučių po alkoholinių gėrimų vartojimo, apygardos teismo vertinimu, yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais. Be to, apylinkės teismas nurodė, kad R. M. jam pateiktuose pasirašyti dokumentuose pasirašė lygia neiškraipyta rašysena, tačiau apygardos teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti kokia R. M. rašysena yra šiam esant blaiviam, ir kokia – esant išgėrusiam, todėl tokie pirmosios instancijos teismo motyvai nepatvirtina aplinkybės dėl jo blaivumo ar neblaivumo. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad alkotesterio panaudojimo žurnale žodžiu „sutinku“ R. M. alkotesterio duomenų nepatvirtino. Šiame žurnale yra tik R. M. parašas, kuris patvirtina aplinkybę, jog jis yra susipažinęs su alkotesterio duomenimis. Apygardos teismas pažymi, kad minėtame alkotesterio patikrinimo žurnale (b. l. 8), nė vienas asmuo nėra žodžiu „sutinku“ pažymėjęs, kad sutinka su alkotesterio duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 8 punkte nurodyta, kad kiekvienas transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) tikrinimo atvejis registruojamas tam skirtuose žurnaluose. Šiame punkte taip pat nurodyta, jog pildomas atskiras kiekvienos specialiosios techninės priemonės, kuria tikrinama, žurnalas, kuriame be kitų duomenų nurodomi duomenys transporto priemonės vairuotojo, kuris tikrintas, vardas, pavardė, asmens kodas, parašas, patvirtinantis, jog asmuo susipažino su tikrinimo rezultatais, ir tikrinimo rezultatai (skaičiais ir žodžiais). Jeigu transporto priemonės vairuotojas, kuris buvo tikrintas, atsisako pasirašytinai susipažinti su tikrinimo rezultatais, policijos pareigūnas, kuris atliko tikrinimą, tai pažymi žurnale. Minėtose taisyklėse nėra nurodyta, kad asmuo turi žodžiu „sutinku“ nurodyti, jog sutinka su alkotesterio duomenimis, todėl aukščiau nurodyti pirmosios instancijos teismo teiginiai nesudaro pagrindo teigti, kad neblaivumas R. M. buvo patikrintas pažeidžiant tam keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies R. M. atžvilgiu buvo nutraukta neteisėtai.

18. Tiek už ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tiek už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. ANK 422 straipsnio 9 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

19. ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš byloje esančio G. A. rašto (b. l. 12) bei keturračio motociklo dokumentų (b. l. 23) matyti, kad keturratis motociklas „Kawasaki KFX 700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. A.. Minėtame rašte G. A. nurodė, kad 2019 m. gegužės 19 d. savo keturratį motociklą paskolino R. M. ir tik vėliau sužinojo, kad jo transporto priemonė yra priverstinai sulaikyta. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininkas nežinojo, jog jam priklausanti transporto priemonė bus panaudota nusižengimui daryti, keturratis motociklas „Kawasaki KFX 700“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas.

20. Apygardos teismas, skirdamas nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam R. M. atsižvelgia į tai, kad kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje jis nepripažino, metų bėgyje baustas už KET pažeidimus, teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus, tačiau tai yra jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė, todėl nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

21. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos apeliacinis skundas yra tenkinamas ir skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimas dalyje dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies bei dėl ANK 426 straipsnio 5 dalies administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo yra neteisėtas, todėl naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo R. M. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ANK 426 straipsnio 5 dalyje, iš naujo paskiriant ir galutinę nuobaudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimą dalyje dėl ANK 422 straipsnio 5 dalies bei ANK 426 straipsnio 5 dalies administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo panaikinti ir priimti naują nutarimą:

R. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

R. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir paskirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo dalį dėl galutinės administracinės nuobaudos skyrimo panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, R. M. galutinę nuobaudą skirti pagal sankciją, numatytą už sunkiausią iš padarytų administracinių nusižengimų – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.