Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamojo E. G. atstovams pagal įstatymą Kauno vaikų socializacijos centro atstovei V. K. ir motinai Z. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. G. (E. G.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, besimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2011-02-28 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi už nusikaltimą, numatytą BK 310 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirta auklėjimo poveikio priemonė-atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą iki sueis aštuoniolika metų (šia priemonė atlikta), anksčiau du kartus teistas:

2011-05-03 Vilniaus m. I apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 30 parų arešto; 2011-07-15 paleistas iš areštinės atlikus bausmę;

2) 2011-09-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirta auklėjimo poveikio priemonė-įspėjimas; į bausmės laiką įskaitytinas išbūtas sulaikymo laikas nuo 2010-05-12 iki 2010-05-13; (BK 97 str. tvarka teistumai neišnyko ir nepanaikinti);

V. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi Vilniaus „J. I.“ jaunimo mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), 2011-03-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą BK 189 str.1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskirtos auklėjimo poveikio priemonės-įspėjimas ir elgesio apribojimas, anksčiau neteistas;

Nepilnametis J. C. (J. C.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini)deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas;

Nepilnametis D. I. (D. I.), a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini)., anksčiau neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G., V. J., J. C., D. I., veikdami bendrininkų grupe įsibrovė į patalpą ir atimdami galimybę nukentėjusiajam A. A. priešintis pagrobė bei sugadino svetimą turtą, o būtent:

jie, 2011 m. kovo 18 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini)., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išlauždami dvejas namo, kurį nuomojasi A. A., duris, įsibrovė į patalpą – G. D. priklausantį namą, D. I. kartu su J. C. stovėdami minėto namo koridoriuje ir stebint aplinką, kad pašaliniai asmenys netrukdytų įvykdyti nusikalstamos veikos, E. G. panaudojus peilį, t.y. paimant peilį nuo dėžutės, stovėjusios ant virtuvinio stalo, laikant rankoje peilį bei reikalaujant duoti 100 Lt, ir tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam A. A. priešintis, o tuo tarpu V. J. kraustant striukių ir švarkų, kabančių ant durų staktų kišenes, bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą – 10 Lt priklausančius A. A., tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. A. 10 Lt turtinę žalą.

Jie gi, 2011 m. kovo 19 d. apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini)., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, be šeimininko leidimo, pro neužrakintas, jau prieš tai išlaužtas, pagrindines namo, kurį nuomojasi A. A., duris įsibrovė į patalpą – G. D. priklausantį namą, kartu D. I. kartu su J. C. stovėdami minėto namo koridoriuje, kieme ir stebėdamas aplinką, kad pašaliniai asmenys netrukdytų įvykdyti nusikalstamos veikos, E. G. panaudojus peilį, t.y. laikant rankoje peilį, juo užsimojant bei reikalaujant pinigų, ir tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam A. A. priešintis, V. J. ištraukus iš A. A. rankų metalinį strypą, kuriuo jis mėgino gintis, juo išdaužus virtuvės durų stiklą ir kambaryje kraustant daiktus tikslu surasti pinigus, kraustant šaldytuvą, bendrais veiksmais su pagrobė svetimą turtą –1 kg rūkytų dešrelių 12 Lt vertės, 1 batoną 1,15 Lt vertės, buvusius virtuvėje esančiame šaldytuve, priklausančius A. A..

Jie gi, 2011 m. kovo 18 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini)., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, tikslu pagrobti svetimą turtą, E. G. tyčia kojomis išlaužus namo, kurį nuomojasi A. A., priklausančio G. D., duris 400 Lt vertės, V. J. metaliniu strypu išdaužus virtuvės durų stiklą 20 Lt vertės, bendrais veiksmais sugadino svetimą turtą, priklausantį G. D., tuo padarydami nukentėjusiajai G. D. bendrą 420 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis E. G. (toliau-kaltinamasis) kaltu prisipažino pilnai, palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-03-18 apie 17 val. susitiko su savo draugais D. I., J. C., vėliau susitiko su V. J.. Parduotuvėje „Maxima“ nusipirko degtinės, visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką, kur visi keturi išgėrė degtinę ir po to nuėjo į autobusų stotį, iš kur autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)km., nes norėjo dar išgerti alkoholinių gėrimų. Į (duomenys neskelbtini). visi atvažiavo apie 22 val., užėjo į parduotuvę „Cento“, kur jis nupirko visiems butelį 0,5 l talpos degtinės „Cento“. Degtinę visi keturi išgėrė lauke netoli mokyklos ir nuėjo pasivaikščioti. Kadangi nebuvo ką veikti, visi nusprendė dar išgerti. Žinojo, kad J. C. turi dar apie 40 Lt, pasiūlė jam nueiti į degalinę ir nupirkti alaus, tačiau jis pasakė, kad tuos pinigus turi grąžinti mamai. Tada pats visiems pasiūlė užeiti į namą, kuris buvo arčiausiai tos vietos, kur visi tuo metu buvo, ir namo šeimininko paprašyti pinigų, o jeigu jis neduos, tada atimti pinigus, nes visi norėjo dar išgerti. Žinojo, kad tame name gyvena vyriškis vardu A, kuris yra dėdės M. G. pažįstamas. Kai pasiūlė, visi draugai sutiko. Kai visi priėjo prie namo, namo kiemas buvo neaptvertas ir neapšviestas, pats pasibeldė į duris, niekas neatidarė, namo durys buvo užrakintos. Tada jis ir V. J. kojomis pradėjo mušti į duris, vedančias iš verandos į koridorių, o J. C. ir D. I. stovėjo šalia. Duris išlaužė. Pats, V. J. ir J. C. užėjo į namo vidų, o D. I. liko stovėti lauke prie įėjimo durų ir stebėti aplinką, nes kažkas jam pasakė stovėti prie durų, kas būtent dabar neatsimena. Visi jau tada žinojo, kad, jeigu mano šeimininkas geranoriškai pinigų neduos, tai iš jo tuos pinigus atims patys, nes taip visi nusprendė, kai ėjo link namo. Kai užėjo į namo vidų, nuėjo į virtuvę, kur buvo šeimininkas, jis pradėjo rėkti, kodėl išlaužė jo duris ir įsibrovė į jo namą. Pastebėjo, kad rankoje jis turi atsuktuvą ir tada atsuktuvą išplėšė iš jo rankos. Tuo metu virtuvėje nuo stalo pagriebė peilį ir jį turėdamas savo dešinėje rankoje, pradėjo reikalauti, kad namo šeimininkas duotų 100 Lt. Savo rankose laikė peilį, norėdamas apsiginti nuo senuko, kuris tuo metu laikė atsuktuvą. Tą atsuktuvą pats vėliau atėmė iš senuko. A pradėjo rėkti, kad jis neturi tiek pinigų, tada pats pradėjo reikalauti duoti tiek, kiek jis turi. V. J. ir J. C. tuo metu buvo kartu su pačiu virtuvėje, bet ką būtent jie darė neatsimena, bet jie irgi rėkė ir reikalavo, kad A duotų pinigų. Tada pats nuėjo į kambarį tikslu surasti pinigus, bet nepradėjo dar ieškoti ir tuo metu pastebėjo, kad V. J. kumščiu išdaužė įėjimo durų stiklą, kodėl jis taip padarė nežino. Pinigų kambaryje taip ir neieškojo. Sugrįžo į virtuvę, V. J. tuo metu paprašė A atiduoti jam savo mobiliojo ryšio telefoną. Achmedas davė jam savo telefoną, tai buvo „Siemens“, tamsios spalvos. V. J. apžiūrėjo telefoną, pasakė, kad jis yra senas ir grąžino šeimininkui, ir pasakė tada A duoti nors 5 - 10 Lt alui. A nuėjo į kambarį, kai sugrįžo davė V. J. 10 Lt. Visi pasakė, kad pinigus kada nors, kai turės, grąžins ir išėjo. Peilį iš senuko namo pats pasiėmė su savim, o vėliau išmetė lauke. Visi nuėjo į netoli esančią degalinę, kur nusipirko 4 pakelius traškučių.

Pats pasiūlė visiems jau eiti į namus, tada V. J. pasakė, kad, jeigu šeimininkas taip išsigando, tai jis turi pinigų, reikia pas jį sugrįžti ir atimti pinigus. Visi sutiko ir vėl nuėjo pas A. A.. Kai priėjo, pakvietė A. Jis išėjo iš namo. V. J. paprašė padaryti arbatos. Jis liepė laukti koridoriuje, visi užėjo į koridorių, J. C. liko lauke rūkyti. Achmedas atnešė vieną didelį puoduką šaltos arbatos, visi gėrė arbatą, tada V. J. pasakė, kad reikia užeiti į kambarį, surasti pinigus ir juos paimti. Pats pasakė, kad to nereikia daryti, nes A yra dėdės pažįstamas, bet V. J. nepaklausė ir nuėjo į kambarį, iš paskos nuėjo ir pats. D. I. ir J. C., kuris jau užėjo į namą, liko stovėti koridoriuje. Kai šeimininkas pamatė, kad pats ir V. J. užėjo be jo leidimo į kambarį ir V. J. pradėjo reikalauti atiduoti visus savo pinigus, ir norėjo įeiti į kitą kambarį, tada paėmė metalinį strypą iš mažo kambariuko, kad apsigintų nuo jų. V. J. rankomis išplėšė iš šeimininko rankų tą strypą. Pats tuo metu stovėjo šalia V. J., nieko nedarė, tik sakė, kad jau reikia eiti iš čia. Šeimininkas rėkė, kad jokių pinigų neras, nes pinigų jis daugiau neturi. Tada V. J. nuėjo į kambarį ir ten visuose nukentėjusiojo daiktuose ieškojo pinigų, nerado. Kol jis ieškojo pinigų, pats nuėjo į virtuvę, atidarė šaldytuvą ir iš ten paėmė 4 rūkytas dešreles, kad būtų visiems po vieną. Šeimininkas tuo metu žiūrėjo kaip V. J. ieško pinigų. V. J. sugrįžo į virtuvę, pamatęs, kad pats turi rankose dešreles, taip pat atidarė šaldytuvą ir iš ten paėmė likusias dešreles ir batoną. J. C. ir D. I. visą laiką buvo koridoriuje, matė ką darė. Po to visi išėjo, V. J. rankoje turėjo metalinį strypą, kurį vėliau lauke išmetė. Šeimininkas liko namuose. Kai išėjo, dešreles ir batoną pasidalino su J. C. ir D. I., ir ėjo link namų. Tuo metu visus sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t.1, b.l.86-89, 96-99, t. 2, b.l. 159-160).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis E. G. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t.1, b.l.90-93).

Kaltinamasis V. J. kaltu (toliau-kaltinamasis) prisipažino pilnai, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad ir įtariamojo apklausos metu parodė, kad lieka prie savo parodymų, duotų 2011-03-19 įtariamojo apklausos ir 2011-06-01 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu. 2011-03-18 apie 18.00 val. susitiko su draugais J. C., E. G. ir D. I.. Kartu buvo ir merginos. Visi susidėjo po 10 Lt. degtinei ir E. G. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kur paprašė nepažįstamo vyriškio nupirkti 3 butelius 0,5 l talpos degtinės. Žinojo, kad yra nepilnamečiai ir pardavėja neparduos. Vyriškis nupirko 3 butelius 0,5 l talpos degtinės „Ledo“ ir visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) parką, kur visi kartu išgėrė degtinę ir po to nuėjo į autobusų stotį. Ten išsiskyrė, nes visos mergaitės nuvažiavo į namus, kadangi jau buvo vėlu. Visi keturi autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)km., nes norėjo dar išgerti alkoholinių gėrimų. Į (duomenys neskelbtini) km. visi atvažiavo apie 22.00 val., užėjo į parduotuvę, kur E. G. nupirko visiems butelį 0,5 l talpos degtinės „Cento“. Kadangi E. G. atrodo kaip pilnametis, jo parduotuvėje niekas dokumento neprašė. Kokia pardavėja jam pardavė degtinę nematė. Pinigus degtinei davė J. C. ir D. I.. Degtinę visi keturi išgėrė lauke netoli mokyklos ir nuėjo pasivaikščioti. Kadangi nebuvo ką veikti, E. G. nusprendė dar išgerti. J. C. turėjo apie 40 Lt., tačiau pinigų degtinei nedavė, nes turėjo grąžinti mamai. Tada E. G. visiems pasiūlė užeiti į namą, kuris buvo arčiausiai tos vietos, kur visi tuo metu buvo, ir namo šeimininko paprašyti pinigų, pasakydamas, kad ten gyvena jo pažįstamas, kuriam vaikystėje jis nešiojo malkas. Jis taip pat pasakė, kad, jeigu namo šeimininkas neduos, tada atims pinigus, nes visi norėjo dar išgerti ir reikėjo tik 10 Lt. Kas gyvena tame name nežinojo, anksčiau ten niekada nebuvo. Kai E. G. pasiūlė, visi sutiko. Kai visi priėjo prie namo, namo kiemas buvo neaptvertas ir neapšviestas, E. G. pasibeldė į duris, niekas neatidarė, namo durys buvo užrakintos. Tuomet E. G., kurį dar kitaip vadina M, kažkokiu būdu išlaužė įėjimo į namą duris, jas išlaužus užėjo į verandą, tada pats kojomis pradėjo mušti į duris, E. G. buvo šalia, o J. C. ir D. I. stovėjo netoli. Po to E. G. dar du kartus spyrė į duris ir jas išlaužė. E. G. ir pats užėjo į namo vidų, o J. C. tik į koridorių, nes manuose buvo labai mažai vietos. D. I. liko stovėti lauke prie įėjimo durų ir stebėti aplinką, nes, kiek atsimena, E. G. jam pasakė stovėti prie durų ir stebėti aplinką, kad niekas nepamatytų, ką veiks. Kai pradėjo kojomis laužti įėjimo duris, tada suprato, kad, jeigu namo šeimininkas geranoriškai pinigų neduos, tai iš jo tuos pinigus atims patys. Kai užėjo į namo vidų, E. G. ir pats nuėjo į virtuvę, kur buvo šeimininkas, J. C. liko koridoriuje, D. I. buvo lauke. Namo šeimininkas, pagyvenęs vyriškis, pradėjo rėkti, kodėl išlaužė jo duris ir įsibrovė į jo namą. Pats pastebėjo, kad rankoje jis turi ar peilį, ar atsuktuvą, dabar tiksliai neatsimena. E. G. tą daiktą išplėšė iš jo rankos ir turėjo tą daiktą, t.y. ar atsuktuvą, ar peilį, savo dešinėje rankoje. Vyriškio niekas nemušė. E. G. pradėjo reikalauti, kad namo šeimininkas duotų 100 Lt. Kokioje būtent padėtyje buvo jo ranka su atsuktuvu ar peiliu dabar tiksliai neatsimena, atrodo, nuleista į apačią. Tuo metu J. C. išėjo į lauką, kur su D. I. stovėjo prie namo ir stebėjo aplinką, kad niekas nepamatytų, kas vyksta namuose. Šeimininkas pradėjo rėkti, kad jis neturi tiek pinigų. Tada E. G. pradėjo reikalauti duoti tiek, kiek jis turi. Kai jis pradėjo reikalauti duoti tiek pinigų, kiek jis turi, pats taip pat pasakė šeimininkui duoti pinigų. Jis atsakė, kad pinigų neturi. E. G. nuėjo į kambarį tikslu surasti pinigus, pats tuo metu netyčia išdaužė durų stiklą. Jį išdaužė rankos alkūne. Po to kambaryje pradėjo apieškoti šeimininko striukes rudos spalvos, kabojusias ant sienos, kišenėse ieškojo pinigų, tačiau nerado. Po to visi kartu su šeimininku išėjo į koridorių. Tada E. G. pasakė, kad pinigų nerado. Tuo metu pats paprašė šeimininko atiduoti savo mobiliojo ryšio telefoną. Namo šeimininkas buvo nepažįstamas pačiam vyriškis, jį matė pirmą kartą. Vyriškis davė savo telefoną, tai buvo „Siemens“, tamsios spalvos. Telefoną paėmė, kad šeimininkas nepaskambintų policijai ir nepraneštų apie juos. Apžiūrėjo telefoną, pastebėjo, kad jis yra senas ir grąžino šeimininkui bei pasakiau tada duoti nors 5 - 10 Lt. alui. Šeimininkas nuėjo į kambarį, kai sugrįžo davė pačiam 10 Lt. Pasakė, kad pinigus kada nors, kai turės, grąžins ir išėjo. Visi nuėjo į netoli esančią degalinę, kur norėjo nusipirkti alaus, bet pardavėja paprašė E. G. pateikti pasą. Tada visi nusipirko 4 pakelius traškučių. Kai traškučius suvalgė, E. G. pasiūlė visiems jau eiti į manus. Tada pats pasakė, kad, jeigu šeimininkas taip išsigando, tai jis turi pinigų, todėl reikia pas jį sugrįžti ir atimti pinigus. Po to, kai iš namo šeimininko gavo 10 Lt. ir išėjo iš jo namo, tada neplanavo ten dar sugrįžti ir dar ką nors paimti.

Mintis dar kartą nueiti į tą namą ir gauti dar pinigų kilo pačiam, kai valgė traškučius, tada draugams pasakė, kad, jeigu jis davė 10 Lt., tai, jeigu jį pagąsdins dar daugiau, tai jis vėl duos pinigų. Visi sutiko ir visi vėl nuėjo pas A. A., iš pranešimo apie įtarimą sužinojo namo šeimininko pavardę. Kai priėjo, E. G. pakvietė vyriškį, rėkdamas „ei, seni, ateik čia“. Vyriškis išėjo iš namo. Pats paprašė padaryti arbatos. Namo šeimininkas liepė laukti koridoriuje, visi užėjo į koridorių. Namo šeimininkas atnešė vieną didelį puoduką šaltos arbatos, visi gėrė arbatą. J. C. ir D. I. išėjo į lauką rūkyti. Pats pasakė, kad reikia užeiti į kambarį, ten surasti pinigų ir juos paimti. Galvojo, kad kambaryje pinigai tikrai yra. E. G. pasakė, kad to nereikia daryti, nes vyriškis yra jo dėdės pažįstamas, bet nepaklausė ir nuėjo į kambarį. Iš paskos atėjo ir E. G.. Tada pats kambaryje, spintelėje paieškojo pinigų, tačiau nieko nerado. Kai šeimininkas pamatė, kad pats ir E. G. užėjo be jo leidimo į kambarį, jis paėmė kažkokį tai metalinį strypą. Iš kur būtent paėmė nepastebėjo. Pats rankomis išplėšė iš šeimininko rankų tą strypą ir numetė virtuvėje prie pečiaus. Vyriškio nemušė. E. G. tuo metu stovėjo šalia, nieko nedarė, tik sakė, kad jau reikia eiti iš čia. Šeimininkas rėkė, kad jokių pinigų neras, nes pinigų jis daugiau neturi. Kol kambaryje ieškojo pinigų, E. G. nuėjo į virtuvę ir iš šaldytuvo paėmė keletą rūkytų dešrelių. Tada pats taip pat nuėjo į virtuvę, atidarė šaldytuvą pažiūrėti, kas ten dar yra, pamatė, kad dar yra dešrelių, paėmė likusias dešreles ir batoną. J. C. ir D. I. visą laiką buvo koridoriuje, matė ką darė, po to išėjo į lauką. Po to visi išėjo. Šeimininkas liko namuose. Kai visi išėjo, dešreles ir batoną pasidalino su J. C. ir D. I., ir ėjo link namų. Tuo metu visus sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi (t.1, b.l. 116-119, 127-130, t. 2, b.l. 160-161).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. J. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t.1, b.l.120-124).

Kaltinamasis J. C. (toliau-kaltinamasis) kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-03-18 apie 17 val. susitiko su D. I., E. G., V. J.. Visi kartu nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kur visi davė E. G. apie 50 Lt, jis nuėjo ir nusipirko degtinės. Nuėjo į (duomenys neskelbtini)parką, ten visi išgėrė degtinę. Po to nuėjo į autobusų stotį, apie 22 val. visi keturi autobusu nuvažiavo į(duomenys neskelbtini)km., nes norėjo dar išgerti alkoholinių gėrimų. Į (duomenys neskelbtini)km. atvažiavo apie 22 val., užėjo į parduotuvę, kur E. G. nupirko visiems butelį 0,5 l talpos degtinės „Cento“. Pinigus degtinei davė pats ir D. I.. Degtinę visi keturi išgėrė lauke netoli mokyklos ir nuėjo pasivaikščioti. Kadangi nebuvo ką veikti, E. G. nusprendė dar išgerti. Tada E. G. visiems pasiūlė užeiti į namą, kuris buvo arčiausiai tos vietos, kur visi tuo metu buvo ir namo šeimininko paprašyti pinigų, pasakydamas, kad ten gyvena jo pažįstamas, kuriam vaikystėje jis nešiojo malkas. Jis taip pat pasakė, kad, jeigu jis neduos, tada atimsim pinigus, nes visi norėjo dar išgerti ir reikėjo tik 10 Lt. Kas gyvena tame mane nežinojo, anksčiau ten niekada nebuvo. Kai jis pasiūlė, visi sutiko. Kai visi priėjo prie namo, namo kiemas buvo neaptvertas ir neapšviestas, E. G. pasibeldė į duris, niekas neatidarė, namo durys buvo užrakintos. Tada V. J. kojomis pradėjo mušti į duris, E. G. buvo šalia jo, o pats ir D. I. stovėjo netoli jų. Po to E. G. dar du kartus spyrė į duris ir jas išlaužė. E. G. ir V. J. užėjo į namo vidų, o pats tik į koridorių, nes kambaryje buvo labai mažai vietos. D. I. liko stovėti lauke prie įėjimo durų. ir stebėti aplinką, nes kažkas jam pasakė stovėti prie durų, kas būtent dabar neatsimena. Kai vaikinai pradėjo kojomis laužti įėjimo duris, tada suprato, kad, jeigu namo šeimininkas geranoriškai pinigų neduos, tai iš jo tuos pinigus atims patys. Kai užėjo į namo vidų, E. G. ir V. J. nuėjo į virtuvę, kur buvo šeimininkas, pats liko koridoriuje, D. I. buvo lauke. Namo šeimininkas, pagyvenęs vyriškis, pradėjo rėkti, kodėl išlaužė duris ir įsibrovė į jo namą. Pastebėjo, kad rankoje jis turi ar peilį, ar atsuktuvą, dabar tiksliai neatsimena. E. G. tą daiktą išplėšė iš jo rankos ir turėjo ar atsuktuvą, ar peilį savo dešinėje rankoje. Vyriškio niekas nemušė. E. G. pradėjo reikalauti, kad namo šeimininkas duotų 100 Lt. Kokioje būtent padėtyje buvo jo ranka su atsuktuvu ar peiliu nematė. Tuo metu išėjo į lauką, kus su D. I. stovėjo prie namo ir stebėjo aplinką, kad niekas nepamatytų, ką namuose daro vaikinai. Šeimininkas pradėjo rėkti, kad jis neturi tiek pinigų, tada E. G. pradėjo reikalauti duoti tiek, kiek jis turi. Kai jis pradėjo reikalauti duoti tiek pinigų, kiek jis turi, pats tuo metu dar buvo koridoriuje prie virtuvės, į virtuvę neužėjo, nes buvo per mažai vietos. V. J. taip pat rėkė ir reikalavo, kad jis duotų pinigus. Kaip E. G. nuėjo į kambarį tikslu surasti pinigus nematė. Po to jie kartu su šeimininku išėjo į koridorių, tada E. G. pasakė, kad pinigų nerado. Kaip V. J. kumščiu išdaužė įėjimo į kambarį durų stiklą nematė, tik išgirdo stiklo dužimo garsą. Kokiu būtent momentu tai buvo neatsimena. Kiek atsimena, kai visi buvo jau koridoriuje, o pats – lauke, V. J. tuo metu paprašė šeimininko atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną. Vyriškis davė jam savo telefoną, tai buvo „Siemens“, tamsios spalvos. V. J. apžiūrėjo telefoną, pasakė, kad jis yra senas ir grąžino šeimininkui, pasakė tada duoti nors 5 - 10 Lt. alui. Šeimininkas nuėjo į kambarį, kai sugrįžo davė V. J. 10 Lt. Pasakė, kad pinigus kada nors, kai turės, grąžins, ir išėjo. Visi nuėjo į netoli esančią degalinę, kur norėjo nusipirkti alaus, bet pardavėja paprašė E. G. pateikti pasą.

Tada nusipirko 4 pakelius traškučių. Kai traškučius suvalgė, E. G. pasiūlė visiems jau eiti į namus. Tada V. J. pasakė, kad, jeigu šeimininkas jų taip išsigando, tai jis turi pinigų, reikia pas jį sugrįžti ir atimti pinigus. Visi sutiko ir vėl nuėjo pas A. A.. Kai priėjo, E. G. pakvietė vyriškį surėkdamas „ei, seni, ateik čia“. Vyriškis išėjo iš namo. V. J. paprašė padaryti arbatos. Namo šeimininkas liepė laukti koridoriuje, visi užėjo į koridorių, Achmedas atnešė vieną didelį puoduką šaltos arbatos, visi gėrė arbatą. Pats ir D. I. išėjo į lauką parūkyti. Būdamas lauke girdėjo kaip V. J. pasakė, kad reikia užeiti į kambarį, surasti pinigus ir juos paimti. E. G. pasakė, kad to nereikia daryti, nes vyriškis yra jo dėdės pažįstamas, bet V. J. nepaklausė ir nuėjo į kambarį, paskui jį nuėjo ir E. G.. Pats ir D. I. tuo metu liko stovėti lauke. Ką būtent jie darė namuose pats asmeniškai nematė, tik girdėjo, kad šeimininkas rėkė, jog jokių pinigų neras, nes pinigų jis daugiau nebeturi. Po 5 minučių vaikinai išėjo, V. J. išmetė kažkokį tai metalinį strypą ir rankose jie turėjo rūkytas dešreles ir batoną. Šeimininkas liko namuose. E. G. ir V. J. dešreles ir batonu pasidalino su pačiu ir D. I.. Dešreles ir batono gabalėlį įsidėjo į savo striukės kišenę. Visi ėjo link namų. Tuo metu visus sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi (t.1, b.l. 151-154, 161-164).

Parodymų patikrinimo vietoje metu J. C. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu (t.1, b.l.155-158).

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis E. C. parodė, kad nueiti pas nukentėjusįjį iniciatyva buvo E. G.. Jis buvo išgėręs. Ėjo keturiese: E. G., D. I., V. J.. Ėjome pas nukentėjusįjį, nes kažkas norėjo dar išgerti. J. G. pritruko pinigų. Jis turėjau dar 10 Lt, tačiau mamai turėjau juos atiduoti. E. G. sakė, kad nori pasiskolinti pinigų iš nukentėjusiojo. Visi keturiese pasiskolino. Pirmą kartą matė nukentėjusįjį. E. G. pasakė, kad pažįstamas. Jis stovėjo su D. I. lauke, kiti laužė kojomis duris- spardė E. G. ir V. J.. Iš pradžių nieks neįėjo, nes dėdukas išlėkė ir sakė, ką jie daro. Iš priekio E. G. su V. J. ėjo, jis su D. I. koridoriuje buvo. Po to išėjome į lauką. Jis durų nedaužė. Nežino, kodėl jie daužė. E. G. ir V. J. ką darė viduje nematė, tik girdėjo. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu skirtingi, nes jis neskaitė parodymų ikiteisminio tyrimo metu , o iškarto pasirašė. Jis nieko nedarė, o tik stovėjo ir buvo užėjęs į koridorių (t. 2, b.l. 161-162).

Kaltinamasis D. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nesutinka su tuo, jog stebėjo aplinką, kad nepastebėtų pašaliniai žmonės, tiesiog stovėjo prie namo ir stebėjo, kas vyksta, ir įtariamojo apklausos metu parodė, kad lieka prie savo parodymų, duotų 2011-03-19 įtariamojo apklausos ir 2011-06-01 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu. Pranešimo apie įtarimą esmė man suprantama, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįstu visiškai. 2011-03-18 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini)km. susitiko su pažįstamomis mergaitėmis. Visi nuėjo pas paties draugą E. G., po to visi kartu nuėjo pas draugą J. C.. Tada visi nuvažiavo į katedros aikštę, nes ten susitarė susitikti su V. J.. Visi susidėjo po 10 Lt. degtinei ir E. G. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, kur paprašė nepažįstamo vyriškio nupirkti 3 butelius 0,5 l talpos degtinės. Žinojo, kad yra nepilnamečiai ir pardavėja neparduos. Vyriškis nupirko 3 butelius 0,5 l talpos degtinės „Ledo“ ir visi nuėjo į Sereikiškių parką, kur visi kartu išgėrė degtinę, o po to nuėjo į autobusų stotį. Ten išsiskyrė, nes visos mergaitės nuvažiavo į namus, kadangi jau buvo vėlu. Visi keturi autobusu grįždami į namus, nuvažiavo į Nemėžio km., nes norėjo dar išgerti alkoholinių gėrimų. Į (duomenys neskelbtini) km. visi atvažiavo apie 22.00 val., užėjo į parduotuvę, kur E. G. nupirko visiems butelį 0,5 l talpos degtinės „Cento“, o visi tuo metu rinkosi čipsus. Taip padarė, kad pardavėja nepastebėtų, kad yra viena kompanija, nes kitaip ji nebūtų E. G. pardavusi degtinės, nes mano, kad E. G. atrodo vyresnis pagal išvaizdą už juos visus. Pardavėjos vardo ir pavardės nežino, jai apie 40 metų. Mano, jog ji nepilnamečiui E. G. pardavė degtinę, kadangi šalia nebuvo apsaugos. Pinigus degtinei davė pats ir J. C.. Degtinę visi keturi išgėrė lauke netoli mokyklos ir nuėjo pasivaikščioti. Kadangi nebuvo ką veikti, E. G. nusprendė dar išgerti. J. C. turėjo apie 40 Lt., tačiau pinigų degtinei nedavė, nes turėjo grąžinti mamai. Tada E. G. visiems pasiūlė užeiti į namą, kuris buvo arčiausiai tos vietos, kur visi tuo metu buvo, ir namo šeimininko paprašyti pinigų, pasakydamas, kad ten gyvena jo pažįstamas, kuriam vaikystėje jis nešiojo malkas. Jis taip pat pasakė, kad, jeigu namo šeimininkas neduos, tada atims pinigus, nes visi norėjo dar išgerti ir reikėjo tik 10 Lt. Kas gyvena tame name nežinojo, anksčiau ten niekada nebuvo. Kai E. G. pasiūlė, visi sutiko. Kai priėjo prie namo, namo kiemas buvo neaptvertas ir neapšviestas, E. G. pasibeldė į duris, niekas neatidarė, namo durys buvo užrakintos. Tada V. J. kojomis pradėjo mušti į duris, E. G. buvo šalia, o J. C. ir pats stovėjo netoli, apie 2 - 3 m nuo namo ir stebėjo, ką jie daro, aplinkos, kad nepastebėtų pašaliniai asmenys, nestebėjo. Po to E. G. dar du kartus spyrė į duris ir jas išlaužė. Pirmos apklausos metu sakė, kad stebėjo aplinką, nes nesuprato savo žodžių prasmės. E. G. ir V. J. užėjo į namo vidų, o J. C. tik į koridorių. E. G. pačiam pasakė stovėti prie durų, kodėl jis taip liepė nežino. Kai vaikinai pradėjo kojomis laužti įėjimo duris, tada suprato, kad, jei mano šeimininkas geranoriškai pinigų neduos, tai iš jo tuos pinigus atims patys. Kai jie užėjo į namo vidų, pats taip ir liko lauke prie namo. Ką būtent vaikinai darė name nematė, tik girdėjo kaip E. G. reikalauja pinigų, iš ko būtent - tada dar nematė. Po kurio laiko išgirdo dūžtantį stiklą ir kaip V. J. pasakė namo šeimininkui paskolinti nors 10 Lt. alui. Taip pat girdėjo vyriškio balsą, kad pinigų namuose nėra, nes jis yra invalidas ir pinigų nebeturi. Namo viduje jie buvo apie 20 minučių, ką jie ten darė nematė. Po to jie visi išėjo į koridorių, J. C. tuo laiku jau buvo su pačiu lauke. Kai V. J. ir E. G. išėjo į koridorių, kartu su jais išėjo, kaip suprato, namo šeimininkas, tai buvo pagyvenęs vyriškis. Ar E. G. turėjo kokį nors daiktą rankose nepastebėjo. Tada V. J. paprašė šeimininko atiduoti jam savo mobiliojo ryšio telefono aparatą. Šeimininkas pačiam buvo nepažįstamas vyriškis, jį matė pirmą kartą. Vyriškis atidavė V. J. savo telefoną, tai buvo „Siemens“, tamsios spalvos. Koks buvo telefonas matė todėl, kad tuo metu su J. C. priėjo prie V. J., pažiūrėjo telefoną, pastebėjo, kad jis yra senas, pasakė V. J., kad jam tas telefonas visiškai nereikalingas ir grąžintų telefoną šeimininkui. Tuo metu vyriškis pasakė, kad jam telefonas yra būtinas, kad iškviestų gydytojus, kai jam to reikia. V. J. grąžino vyriškiui jo telefono aparatą. V. J. dar kartą paprašė paskolinti nors 10 Lt. Šeimininkas nuėjo į kambarį, kai sugrįžo davė jam 10 Lt. V. J. ir E. G. pasakė vyriškiui, kad pinigus kada nors, kai turės, grąžins ir visi išėjo. Visi nuėjo į netoli esančią degalinę, apie 100 m atstumu, kur norėjo nupirkti alaus, bet pardavėja paprašė E. G. pateikti pasą. Tada nusipirko 4 pakelius traškučių. Kai traškučius suvalgė, E. G. pasiūlė visiems jau eiti į namus. Tada V. J. pasakė, kad, jeigu šeimininkas taip išsigando, tai jis turi pinigų, reikia pas jį sugrįžti ir atimti pinigus. Kai visi valgė traškučius, tada V. J. pasakė, kad, jeigu vyriškis davė 10 Lt, tai jei jį pagąsdins dar daugiau, tai jis vėl duos pinigų. Visi sutiko ir vėl nuėjo pas A. A., kaip vėliau sužinojo, tokia namo šeimininko pavardė. Kai priėjo prie namo, E. G. pakvietė vyriškį, rėkdamas „ei, seni, ateik čia“. Vyriškis išėjo iš namo, tada E. G. ar V. J. pasakė vyriškiui duoti dar pinigų. Vyriškis atsakė, kad daugiau pinigų jis nebeturi. Tada V. J. paprašė padaryti arbatos. Namo šeimininkas liepė laukti koridoriuje, visi užėjo į koridorių. Namo šeimininkas atnešė vieną didelį puoduką arbatos. Arbatos pats negėrė ir į pokalbį nesikišo. J. C. ir pats išėjo į lauką. Girdėjo, kaip V. J. pasakė, kad reikia užeiti į kambarį, ten paieškoti pinigų ir juos paimti. V. J. ir E. G. nuėjo į kambarį, šeimininkas nuėjo iš paskos. Girdėjo, kaip šeimininkas pasakė, kad jokių pinigų jie neras, nes pinigų jis daugiau neturi. Per atidarytas duris nematė, ką jie visi darė kambaryje, tik matė koridorių ir virtuvę, matė kaip E. G. virtuvėje atidarė šaldytuvą ir iš ten paėmė rūkytas dešreles, po to iš kambario išėjo V. J. ir taip pat atidarė šaldytuvą, iš ten jis paėmė dar dešrelių ir batoną. J. C. ir pats jau buvo lauke ir žiūrėjo į namo vidų pro atidarytas duris. Vaikinai namuose buvo apie 10 - 15 minučių. Kai jie išėjo, šeimininkas liko namuose. Kai išėjo, dešreles ir batoną pasidalino su pačiu ir J. C.. V. J. davė pačiam dvi dešreles ir gabaliuką batono. Vieną dešrelę ir batoną suvalgė, o antrą dešrelę atidavė V. J.. Visi ėjo link namų. Tuo metu visus sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t.1, b.l. 181-184, 191-194).

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. I. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu (t.1, b.l.185-188).

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis D. I. (toliau-kaltinamasis) parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Iniciatyva buvo E. G.. Buvo išgėręs. Ėjo keturiese, su tikslu paskolinti 10 Lt, nes pritruko E. G. pinigų. Reikėjo jam gal išgerti, nežino. Jis su J. C. stovėjo, E. G. su D. J. laužė su koja duris. Prieš tai beldėsi. Niekas neatidarė. Kai išlaužė duris ir užėjo pirmas E. G., iš paskos D. J.. Jie norėjo pirma paskolinti pinigų. Nukentėjusysis sakė, kad neturi pinigų. Jis su J. C. užėjo į koridorių. E. G. reikalavo pinigų. Pirma žodžiais, po to nukentėjusysis kažką paėmė ir tada E. G. paėmė peilį. Nukentėjusysis laikė kažką rankoje. Peilį E. G. paėmė iš stalo. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, sakė, kad neturi pinigų. Nukentėjusysis pats davė pinigų. Jis su J. C. pinigų neieškojo. Kas ieškojo- nematė. Kada išėjo, paėmė tik 10 Lt. Ar peilį paėmė- nematė. Antrą kartą D. J. pasiūlė išgerti arbatos. Kai nukentėjusysis atidarė duris, užėjo V. J. su E. G.. Jis su C stovėjo koridoriuje. Senukas atnešė arbatos. Arbatos prašiau jis ir J. Antrą kartą peilis ar strypas nebuvo naudojami. Paėmė dešrą ir batoną. Matė kaip išnešė jas J. Kaip daiktai buvo paimti nematė, dešrą ir batoną suvalgė. Ikiteisminio tyrimo metu protokolą pasirašė neskaitydamas, nes buvo labai išsigandęs (t. 2, b.l. 163-164).

Nukentėjusysis A. A. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, prašo jais vadovautis, kad 2011-03-18 vakare buvo namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini)km. Apie 23.40 val. būnant virtuvėje ir sėdint prie stalo išgirdo triukšmą durų pusėje ir beveik iš karto atsidarė durys į virtuvę. Pamatė, kad sulaužytos įėjimo durys. Į virtuvę įėjo 4 vaikinai, apie 18 metų amžiaus, vieną iš jų pažįsta, jis gyveno (duomenys neskelbtini)jo pavardė E. G.. Įėjus jiems į virtuvę, E. G. paėmė nuo virtuvėje ant stalo stovinčios dėžutės virtuvinį peilį ir grasindamas peiliu pareikalavo 100 Lt. Atsakius, kad tokių pinigų nėra, jis liepė duoti nors 10 Lt. Bijodamas, kad gali sužaloti ar užmušti, jam davė 10 Lt. Pinigus davė ne E. G., o kitam vaikinui, kuris buvo aukštas, liesas, šviesių plaukų, jis tuo metu, kai E. G. reikalavo pinigų grasindamas peiliu, tikrino kabančių ant durų staktų striukių ir švarkų kišenes. Kiti du vaikinai stovėjo koridoriuje prie atidarytų durų į virtuvę. Kai jiems davė 10 Lt., jie visi išėjo. E. G. pasiėmė virtuvinį peilį, kuriuo grasino. Iš karto paskambino namo, kuriame gyvena, šeimininkei Galinai ir pranešė apie įvykį.

Praėjus apie 20 minučių, buvo jau 2011-03-19 apie 00.10 val., per prieš tai išlaužtas duris užėjo vėl tie patys vaikinai, tarp jų buvo E. G., kuris rankoje turėjo paties virtuvinį peilį, juo užsimojo ir vėl pareikalavo pinigų. Atsakė, kad jie gali patį nužudyti, bet pinigų neturi. Bandydamas apsiginti, pasiėmė metalinį strypą, stovėjusį prie durų, vedančių iš virtuvės į kambarį, sakydamas dingti ir bandė užsimoti juo, tačiau šviesių plaukų aukštas vaikinas, kuris pirmą kartą paėmė 10 Lt, atėmė strypą ir juo sudaužė durų, vedančių iš virtuvės į kambarį, stiklą 20 Lt. vertės, ir nuėjo į kambarį, kur rausėsi po paties daiktus ieškodamas pinigų. Tie patys du vaikinai kaip ir pirmą kartą stovėjo koridoriuje prie atidarytų durų į virtuvę, o E. G. stovėjo prie paties su peiliu rankoje grasindamas ir reikalaudamas pinigų. Kai šviesių plaukų vaikinas, apieškojęs kambarį, atėjo į virtuvę, jis priėjo prie šaldytuvo, jį atidarė ir paėmė ten buvusias 1 kg rūkytų dešrelių 12 Lt. vertės, batoną 1,15 Lt. vertės. Tada jie išėjo. E. G. kaip ir pirmą kartą išėjo su paties virtuviniu peiliu, o šviesių plaukų vaikinas išėjo su dešrelėmis ir batonu, rankoje nešdamas bevertį metalinį strypą. Vėl apie įvykį pranešė namo šeimininkei ir sūnui A. A.. kažkas iš jų iškvietė policiją. Dėl sulaužytų įėjimo durų padaryta 400 Lt turtinė žala. Iš viso padaryta 420 Lt. žala, tačiau civilinio ieškinio dėl turtinės žalos nereikš, kadangi tai daryti bijo, namo savininkė taip pat nenori, kad turėtų pretenzijų dėl turtinės žalos, todėl nuo ieškinio padavimo atsisako (t.1, b l.38-39, 41, t. 2, b.l. 135, 137, 158-159).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. A. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t.1, b.l.42-46).

Liudytojas A. A. parodė, kad tėvas A. A. gyvena vienas name, esančiame (duomenys neskelbtini). 20111-03-18 maždaug po vidurnakčio į mobiliojo ryšio telefoną paskambino išsigandęs tėvas ir papasakojo, kad į jo namus įsibrovė nusikaltėliai, kurie išdaužė stiklą ir jį apiplėšė. Po tėvo skambučio iš karto nuvažiavo į jo namus, ten pamatė, kad yra išlaužtos namo durys, virtuvėje buvo išdaužtas durų, vedančių į kambarį, stiklas. Tėvas papasakojo, kad sėdėdamas virtuvėje išgirdo kažkokį triukšmą koridoriuje ir, kai nuėjo pasižiūrėti, pamatė į jo namus įėjusius nusikaltėlius, kurie reikalavo iš jo pinigų, sakė, kad atėmė 10 Lt. Po to įsibrovė antrą kartą ir iš šaldytuvo pagrobė lyg tai dešreles ir peilį, ką dar pagrobė iš tėvo neprisimena. Tėvas papasakojo, kad vieną vaikiną, kuris jį apiplėšė, jis pažįsta iš matymo. Pirmą kartą matė savo tėvą tokį išsigandusį, matėsi, kad jis patyrė šoką. Tėvui yra 70 metų ir jis beveik negirdi (t. 1, b.l. 50-52, t. 2, b.l. 136, 157-158).

2011-03-19 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2011-03-19 buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l.10-25).

2011-03-21 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2011-03-21 buvo apžiūrėta šalikelė, esanti (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu Vilnius – Medininkai, pravažiavus posūkį į motelį „(duomenys neskelbtini) km palei kelią yra dviračių takelis. Nuo jo palikus į viršų apie 10 m, sniege tarp krūmokšnių yra įstrigusi juodos spalvos peilio rankena. Ją ištraukus iš sniego, matomas visas peilis su geležte. Peilis panašus į virtuvinį. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas rastas peilis (t.1, b.l.26-29).

2011-03-30 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2011-03-30 buvo apžiūrėtas peilis, 2011-03-21 rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu (t.1, b.l.30-33).

2011-03-30 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad 2011-03-30 nukentėjusysis A. A. iš jam atpažinimui pateiktų 3 peilių, atpažino peilį, pažymėtą Nr. 3, kaip savo virtuvinį peilį, pagal rudos spalvos rankeną, ant geležtės esantį užrašą „Brazilija“, kaip tą, kuriuo grasino į namą įsibrovę vaikinai. (t.1, b.l.36-37).

2011-03-19 asmens blaivumo testu nustatyta, kad E. G. nustatytas 0,49 promilės girtumas (t.1, b.l.72).

2011-03-19 asmens blaivumo testu nustatyta, kad V. J. nustatytas 1,17 promilės girtumas. (t.1, b.l.107).

2011-03-19 asmens blaivumo testu nustatyta, kad J. C. nustatytas 0,54 promilės girtumas (t.1, b.l.138).

2011-03-19 asmens blaivumo testu nustatyta, kad D. I. nustatytas 0,70 promilės girtumas. (t.1, b.l.172).

2011-03-19 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2011-03-19 buvo apžiūrėti sportbačiai „Nike“, 2011-03-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš įtariamojo E. G. (t.1, b.l.75-79).

2011-03-21 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad 2011-03-21 buvo apžiūrėti 10 Lt. kupiūra, 3 rūkytos dešrelės, batono kriaukšlė, 2011-03-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti iš įtariamojo J. C.. (t.1, b.l.140-143).

Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų įrodyta A. A. protokolu-pareiškimu (t. 1, b.l. 1).

Kaltinamųjų J. C. ir D. I. parodymai nebuvo nuoseklūs ir keitėsi ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Pirmą kartą apklausiami J. C. parodė, kad po to, kai E. G. ir V. J. išdažė duris ir užėjo į namo vidų, jis įėjo į koridorių, o D. I. liko stovėto prie durų ir stebėti aplinką, nes kažkas jam pasakė stovėti prie durų, o vėliau išėjo į lauką ir kartu su D. I. stovėjo prie namo ir stebėjo aplinką. Kai nuėjo 2 kartą jis su D. I. taip pat stovėjo lauke, girdėjo, kai šeimininkas rėkė, kad jis pinigų neturi. plėšime jie nedalyvavo, o tik stovėjo lauke, durų nedaužė. Teisminio nagrinėji metu J. C. ir D. I. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu protokolą pasirašė neskaitydami, nes buvo labai išsigandę.

Tiek apklausų, tiek parodymų patikrinimo vietoje protokolai kaltinamųjų J. C. ir D. I. perskaityti ir jų pasirašyti, jokių pastabų dėl jų netikslumo ar parodymų gavimo neteisėtais būdais, prašymų ar papildymų ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, susipažino su protokolų turiniu, išsigandę ir dėl to davė neteisingus parodymus, laikytinas nepagrįstu. Ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad kaltinamieji E. G., V. J., J. C., D. I., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais padarė plėšimą – 2011-03-18 apie 23.40 val., Vilniaus r., Kuprijoniškių k., būdami apsvaigę nuo alkoholio, įsibrovė į namą, E. G. išdauždamas dvejas namo duris, D. I. ir J,. C stovint namo koridoriuje ir stebint aplinką, E. G. panaudojus peilį, tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam A. A. priešintis, reikalavo 100 Lt, tuo tarpu V. J. kraustant striukių ir švarkų kišenes, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam 10 Lt turtinę žalą ir jų kaltė įrodyta. Kai paaiškino kaltinamieji jie nuėjo į degalinę, norėjo nusipirkti alaus, bet pardavėja paprašė pateikti pasą, todėl jie išleido pinigus nusipirkus 4 pakelius traškučių. Antrą kartą kaltinamieji grįžo pas nukentėjusįjį nepraėjus pusvalandžiui. Visi nurodė, kad pinigai buvo reikalingi alkoholiui. E. G. vėl panaudojo peilį, reikalavo pinigų, o A. A. bandant gintis, V. J. ištraukė iš nukentėjusiojo rankų strypą, o po to nuėjo į kambarį ir ten visuose nukentėjusiojo daiktuose ieškojo pinigų. Kol V. J. ieškojo pinigų, E. G. nuėjo į virtuvę, atidarė šaldytuvą ir iš ten paėmė rūkytas dešreles ir batoną. Dešreles ir batoną suvalgė eidami namo.

Bendrininkavimas - tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Materialinių nusikaltimų sudėtyse bendras dalyvavimas, kaip objektyviosios pusės požymis, reiškia, kad kiekvieno bendrininko dalyvavimas yra būtina sąlyga tam, kad nusikalstamus veiksmus galėtų padaryti kiti bendrininkai, tarp kiekvieno bendrininko veiklos ir bendro nusikalstamo rezultato yra priežastinis ryšys. Teismas, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius kaltinamųjų bendrininkavimo požymius, ir pripažįsta padaryto nusikaltimo, tai yra plėšimo, bendrininkais. Kaltinamieji veikė bendrai, suprato vienas kito veiksmus ir sumanymo pagrobti svetimą turtą panaudojant psichinį, fizinį smurtą, peilį, savo ketinimų neatsisakė ir tęsė nusikalstamus veiksmus, o susitarimas bendrininkauti nebūtinai turi būti išankstinis, gali būti ir spontaniškas, o atlikti smurto veiksmus gali, nors ir vienas bendrininkas, o šiuo atveju psichologinį smurtą naudojo kaltinamasis E. G., demonstruojant peilį ir taip atimant jam galimybę priešintis, ko pasėkoje nukentėjusysis išsigando, nes suprato, kad tai jam realūs grasinimai ir taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiems priklausantį turtą, todėl nusikaltimas padarytas bendrininkų bendrais veiksmais.

Kaltinamieji neturėjo jokios teisės į grobiamą A. A. turtą, jį neteisėtai užvaldė įgydami galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagal savo valią, po to, kai nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo psichologinį smurtą, bei grasino peiliu, ką teismas vertina, kai atėmimą galimybės nukentėjusiajam priešintis, t.y. pinigus paėmė palaužus nukentėjusiųjų valią, ir to siekė. Kaltinamieji suprato savo veiksmus ir panaudoję psichinį smurtą, bei grasinę panaudoti peilį sumanymo pagrobti svetimą turtą neatsisakė ir tęsė nusikalstamus veiksmus. Pavojingų pasekmių atsiradimas yra kaltinamųjų veiklos rezultatas, tarp veiklos ir nusikalstamo rezultato yra priežastinis ryšys. Subjektyviajai pusei būdinga tai, kad kiekvienas bendrininkas veikė tyčia.

Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Plėšimo metu panaudotas psichologinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Jie suvokė, kad veikia prieš nukentėjusiojo A. A. valią – jie visi prisipažino, kad nukentėjusysis nenorėjo jiems atiduoti pinigus, todėl jie pastarajam grasino su peiliu, t.y. suvokė, kad jeigu jie nepanaudos psichologinio smurto prieš nukentėjusįjį, negaus pinigų, kurios ir atėjo pasiimti, siekė nusikalstamos veikos padarinių ir jų norėjo. Bendrininkavimą įrodo ir tai, kad po to, kai gavo iš nukentėjusiojo 10 Lt, jie nuėjo į degalinę ir bendrai išleido gautus pinigus: už tos pinigus nusipirko 4 pakelius traškučių. Antrą kartą paėmė iš nukentėjusiojo šaldytuvo dešreles ir batoną ir po to jie visi valgo.

Visos ištirtos teisme aplinkybės įrodo, kad kaltinamieji J. C. ir D. I. duodami parodymus apie šio jiems pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, nėra nuoširdūs ir vengia teismui sakyti tiesą, teigiant, kad jie nukentėjusiajam negrasino ir turto iš jo nepagrobė, jie tik stovėjo lauke. Jų parodymus teismas vertina kaip jų gynybinė versija, siekdami sušvelninti savo padėtį.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta kad visi kaltinamieji veikė grupe. Kiekvienas jų atliko nusikalstamai veikai įvykdyti būtinus veiksmus, visi suvokė savo veikos neteisėtumą ir pavojingumą bei norėjo taip veikti, todėl pripažintini veikę tiesiogine tyčia.

Be to, kaltinamieji padarė du plėšimus įsibraunant į patalpą, t.y. plėšimo tikslu pirmiau įėjo į nukentėjusiojo namą, tyčia išdauždami įėjimo į namus duris, o antrą kartą, -per išdaužytas duris, todėl įėjo į minėtą namą nusikaltimus įvykdyti be nukentėjusiojo leidimo ir sutikimo.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuotus du realios sutapties plėšimus (nusikalstamas veikas), įrodyta visiškai, jų padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 180 str. 2 d. (2 epizodai), nes jie įsibraudami be nukentėjusiojo leidimo į namą, panaudojo fizinį smurtą ir peilį bei atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. A. per du kartus priklausantį turtą 23,15 Lt bei sugadino svetimą turtą ir tuo padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 187 str. 1 d.

Iš kaltinamųjų kaltinimo pagal du epizodus už nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d. pašalintini beverčių virtuvinio peilio ir metalinio strypo pagrobimai, kadangi plėšimo dalykai negali būti daiktai kurie yra beverčiai.

Kaltinamųjų E. G. ir V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamųjų J. C. ir D. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarę veikdami bendrininkų grupėje ir apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.).

Skiriant bausmę E. G. atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą, kaltės formą. E. G. prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, du kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, 2011-03-18 nusikalto iki ankstesnių nuosprendžių paskelbimo kuriais jis buvo pripažintas kaltu už plėšimus, nebaustas administracine tvarka, į tai kad jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nesimoka, teismo nutartini jam už padarytą nusikaltimą buvo paskirta auklėjimo poveikio priemonė-atidavimas į specialiąją auklėjimo įstaigą, todėl atsižvelgus į jo atsakomybę lengvinančią, sunkinančias aplinkybes ir kitas turinčias reikšmę bausmių skyrimui aplinkybes jam už kiekvieną nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos pirmiau apėmimo, o po to sudėjimo būdu ir parenkama galutinė reali laisvės atėmimo bausmė. Jiems inkriminuotus nusikaltimus jis padarė būdamas nepilnamečiu, o nuosprendis skelbimas kai jis tapo pilnamečiu, todėl paskirtas laisvės atėmimas juo turi būti atliekamas pilnamečių pataisos namuose (t. 2, b.l. 1-25, 141-143, 145-147, 152-153).

Skiriant bausmę J. C. atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą, kaltės formą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių, yra dvi sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės, į jo konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje, t.y. į bendravykdytojo vaidmenį, į jo asmenybę: neteistas, šiuo metu nedirba, mokosi gimnazijoje, todėl jam už kiekvieną nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos pirmiau apėmimo, o po to sudėjimo būdu ir parenkama galutinė laisvės atėmimo bausmė (LR BK 54 str. 2 d., 91 ). Tačiau teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl J. C. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtinos auklėjimo poveikio priemonės, kadangi jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu (LR BK 92 str.), (t. 2, b.l. 26-39, 140).

Skiriant bausmę V. J. atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą, kaltės formą, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, į jo konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje, į jo asmenybę: neteistas, ankščiau buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, šiuo metu nedirba, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, todėl jam už kiekvieną nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos pirmiau apėmimo, o po to sudėjimo būdu ir parenkama galutinė laisvės atėmimo bausmė ( LR BK 54 str. 2 d., 91 ). Tačiau teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl V. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ir jam nuosprendžio paskelbimo metu būnant pilnamečiui skirtinas įspėjimas (baudžiamojo poveikio priemonė), (LR BK 92 str.), (t. 2, b.l. 40-56, 144, 148-151).

Skiriant bausmę D. I. atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, į jo padarymo aplinkybes ir tikslą, kaltės formą, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra dvi sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės, į jo konkretų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje, į jo asmenybę: neteistas, šiuo metu nedirba mokosi gimnazijoje, charakterizuojamas teigiamai, todėl jam už kiekvieną nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos pirmiau apėmimo, o po to sudėjimo būdu ir parenkama galutinė laisvės atėmimo bausmė LR BK 54 str. 2 d., 91 ). Tačiau teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl D. I. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas ir skirtinos auklėjimo poveikio priemonės, kadangi jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas nepilnamečiu (LR BK 92 str.), (t. 2, b.l. 57-82, 139).

Vadovaujantis BK 66 str. kaltinamiesiems E. G., V. J., J. C. ir D. I. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2011-03-19 iki 2011-03-20, o kaltinamajam E. G. dar-sulaikymo laikas ir pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendį nuo 2010-05-12 iki 2010-05-13 (t. 1, b.l. 70-71, 100, 105-106, 131, 136-137, 165, 170-171, 195).

Kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimą neišvykti,- paliktini kaltinamajam E. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (t. 1, b.l. 101-103).

Kardomosios priemonės: nepilnamečių atidavimas prižiūrėti ir rašytinis pasižadėjimą neišvykti paliktini kaltinamiesiems V. J., J. C. ir D. I. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (t. 1, b.l. 134-135, 166-169).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-peilis sunaikintinas (t. 1, b.l. 26-35).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308, 313 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 180 str. 2 d. (2011-03-18 23.40 val. epizodas) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

-pagal BK 180 str. 2 d. (2011-03-19 0.10 val. epizodas) - laisvės atėmimu 1 metams;

-pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 50 str., 63 str. 1,2, 4 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8, 9 d. subendrinti paskirtas bausmes pirmiau apėmimo, o po to, sudėjimo būdu ir iš dalies sudedant su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir E. G. galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. E. G. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2011-03-19 iki 2011-03-20 bei pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendį nuo 2010-05-12 iki 2010-05-13.

Kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti,- E. G. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

Bausmės pradžią E. G. skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 180 str. 2 d. (2011-03-18 23.40 val. epizodas) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

-pagal BK 180 str. 2 d. (2011-03-19 0.10 val. epizodas) - laisvės atėmimu 10 mėnesių;

-pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 50 str., 63 str. 1,2, 4 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8 d. subendrinti paskirtas bausmes pirmiau apėmimo, o po to, sudėjimo būdu ir V. J. galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 66 str. V. J. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2011-03-19 iki 2011-03-20.

Vadovaujantis LR BK 83, 92 str. reikalavimais V. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti auklėjimo poveikio priemonę-įspėjimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti,- V. J. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

J. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 180 str. 2 d. (2011-03-18 23.40 val. epizodas) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

-pagal BK 180 str. 2 d. (2011-03-19 0.10 val. epizodas) - laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

-pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 50 str., 63 str. 1,2, 4 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8 d. subendrinti paskirtas bausmes pirmiau apėmimo, o po to, sudėjimo būdu ir J. C. galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 str. J. C. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2011-03-19 iki 2011-03-20.

Vadovaujantis LR BK 81, 87, 92 str. reikalavimais, J. C. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant sekančią auklėjamojo poveikio priemonę:

elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, o taip pat uždraudžiant žaisti azartinius žaidimus, lankytis baruose, restoranuose ir kavinėse bei bendrauti su E. G., V. J., D. I. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti,- J. C. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

D. I. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (2 epizodai), 187 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 180 str. 2 d. (2011-03-18 23.40 val. epizodas) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

-pagal BK 180 str. 2 d. (2011-03-19 0.10 val. epizodas) - laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

-pagal BK 187 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 50 str., 63 str. 1,2, 4 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8 subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir D. I. galutinę bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 str. D. I. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2011-03-19 iki 2011-03-20.

Vadovaujantis LR BK 81, 87, 92 str. reikalavimais, D. I. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant sekančią auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, o taip pat uždraudžiant žaisti azartinius žaidimus, lankytis baruose, restoranuose ir kavinėse bei bendrauti su E. G., V. J., J. C. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamąją vietą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti,- D. I. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

Iš kaltinamųjų kaltinimo pagal du epizodus už nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d. pašalinti beverčių virtuvinio peilio ir metalinio strypo pagrobimus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-peilį sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.