- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- 1S-725-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42767-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Kaltinamasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. B., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio pradinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, teisto, paskutinį kartą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. vasario 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. terorizavo G. J. grasindamas padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai veiką ir sistemingai baugino G. J. naudodamas psichinę prievartą, o būtent laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. spalio 25 d., būdamas (duomenys neskelbtini) mieste, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiosios G. J. mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) siuntė ne mažiau kaip 4 SMS žinutes, 2020 m. spalio 25 d. socialinėje paskyroje „Facebook.com“ naudodamasis „Messenger“ programa, iš savo paskyros „E. B.“ į G. J. paskyrą „G. J.“ siuntė ne mažiau 98 bauginančias, grasinančias sužaloti ir amoralaus pobūdžio balso ir rašytines žinutes, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. J. nerimą, nesaugumo jausmą, psichologinį diskomfortą, tokiu būdu baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais – besikartojančiais įžeidinėjimais, bauginimais, grasinimais sužaloti, amoralaus pobūdžio žinutėmis, terorizavo ir sistemingai baugino G. J. naudodamas psichinę prievartą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje;
1.2. 2020 m. spalio 25 d. apie 17.00-17.25 val. (duomenys neskelbtini), bei aikštelėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo P. S. priklausantį automobilį „Volkswagen Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam Lietuvos Respublikoje įteisintu alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) ((0,01...1,00)%±0,017%; (1,01...6,00)% ±1,7% (2020-04-01 patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), patikros metodo žymuo BMP 8871101- 78:2003, patikros metodo duomenys alkotesterių patikros įrenginys „Alcocal“ Nr. ARWM-0001), kurio veikimo principas pagrįstas tuo, kad matuojama alkoholio koncentracija žmogaus iškvėptame ore, nustatytas 2,03 (įvertinus 1,7% paklaidą) – 2,00 promilių girtumas, t. y. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje;
1.3. 2020 m. spalio 25 d. apie 17.28 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio gyvenamojo namo, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliu elgesiu pažeisdamas visuomenės tvarką, nepaisydamas visuotinai priimtų nusistovėjusių normų, bei rimtį, sutrikdydamas pašalinių asmenų ramybę ir laisvalaikį, pašalinių asmenų akivaizdoje demonstravo savo lytinį organą, su rankomis sugriebė už kaklo V. B., jį ištempė iš automobilio, V. B. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į galvos sritį, tuo V. B. sukėlė fizinį skausmą ir sutrikdė viešąją tvarką, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje;
1.4. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. spalio 25 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens paketėlį su psichotropine medžiaga – amfetaminu ir 2-metilamfetaminu, kurių bendra masė 0,0085 g, kuriuose yra 0,0012 g. gryno amfetamino (bazės pavidalu), kurias neteisėtai laikė savo striukės kišenėje iki 2020 m. spalio 25 d. 19.48 val., kol šias medžiagas asmens kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnai, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
2. Marijampolės apylinkės teismas, palikdamas galioti nutartį, kuria kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, ir nustatydamas 3 mėnesių suėmimo terminą pažymėjo, kad kaltinamasis 2021 m. birželio 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo įspėtas dėl kardomosios priemonės pažeidimo pasekmių, į 2021 m. rugpjūčio 4 d. posėdį neatvyko, kitame ikiteisminiame tyrime paskelbta jo paieška, tikslios gyvenamosios vietos kaltinamasis nenurodo, slapstosi nuo teismo ir vilkina teismo procesą, piktybiškai nevykdamas į posėdžius. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė pakankamu pagrindu kardomosios priemonės – suėmimo taikymui.
Šalies argumentai
3. Skunde kaltinamasis E. B. prašo taikyti bet kurią kitą švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad nutartį priėmęs teisėjas yra šališkas, paskyrė griežčiausią kardomąją priemonę 3 mėnesiams, kai kaltinamasis nėra kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu. Nutartyje nepaminėti 2 mažamečiai vaikai. Padaryta klaida, kad kaltinamasis neturi gyvenamosios vietos, nors jis gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine I. P., kuri taip pat turi mažamečius vaikus, kuriems kaltinamasis padeda. Į posėdį neatvyko dėl šeimos sveikatos, pamiršo posėdžio datą. Į posėdį neatvyko tik vieną kartą, tačiau iš karto teismas paskelbė paiešką, net netaikė atvesdinimo. Tai akivaizdžiai rodo teisėjo nusiteikimą prieš kaltinamąjį. Taip pat pažymima, kad nusikalstamos veikos nėra sunkios, pretenzijų niekas neturi, žala nepadaryta.
4. Teismo posėdyje prokurorė siūlė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas (kaltinamas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys (liudytojų parodymai, objektų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, iš dalies paties kaltinamojo parodymai, kiti rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys) šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad E. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu pažymima, kad nei skiriant kardomąją priemonę, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo skyrimo, asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nėra analizuojami įrodymų vertinimo prasme.
6. Kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų, sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi kaltinamojo skundą, patikrinusi bylos duomenis, juos dar kartą įvertinusi, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad netaikant kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – nebus užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas. Pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir nustatydamas 3 mėnesių šios kardomosios priemonės taikymo terminą, baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą nustatė pagrįstai.
8. Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgas (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima spręsti, ar manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra pagrįstas.
9. Kaltinamasis E. B. kaltinamas trijų tyčinių, dviejų nesunkių ir vieno apysunkio, nusikaltimų, taip pat baudžiamojo nusižengimo, padarymu. Už nusikaltimus baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vieneri metai, laisvės atėmimo bausmę (pagal BK 145 straipsnio 2 dali gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo iki 1 metų bausmė, pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė). Taigi, BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga šuo atveju egzistuoja. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pagal teismų praktiką griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju tokių duomenų yra pakankamai.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad nors E. B. yra Lietuvos Respublikos pilietis, kaip pats teigia – Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, šios aplinkybės pagrįsto manymo, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo, vis tik nepaneigia. Tokią išvadą visų pirma suponuoja aplinkybė, kad kaltinamasis, nors ir tvirtindamas, kad nuolatinę gyvenamąją vietą turi, nurodyti vieną konkretų savo faktinės gyvenamosios vietos adresą negalėjo. Kaltinamajame akte faktinė kaltinamojo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Tokį gyvenamosios vietos adresą kaltinamasis nurodo ir savo skunde, taip pat ir 2021 m. rugsėjo 30 d. posėdžio metu paaiškindamas, kad virš metų gyvena (duomenys neskelbtini), su I. P., nors 2021 m. birželio 10 d. teisiamajame posėdyje teigė, kad su I. P. negyvena, gyvens (duomenys neskelbtini). Be to kaltinamasis savo nurodomoje gyvenamojoje vietoje nebuvo surastas (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, E. B. neatvykus į posėdį, buvo paskelbta jo paieška byloje, nagrinėjamoje pagal Probacijos tarnybos teikimą), taip pat paskelbta jo paieška ir šioje byloje, kaltinamajam neatvykus į 2021 m. rugpjūčio 4 d. teisiamąjį posėdį ir tuo pačiu pažeidus jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, sąlygas. Nors skunde nuteistasis nurodė, kad į posėdį neatvyko dėl objektyvios priežasties – ligos, jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaltinamasis praeityje ne kartą teistas, nevedęs. Skunde kaltinamasis akcentuoja bendro gyvenimo su sugyventine, mažamečių vaikų turėjimo faktą, teikiamą pagalbą auginant vaikus, tačiau deklaratyvus šių aplinkybių nurodymas savaime tvirtų socialinių, šeiminių kaltinamojo ryšių neįrodo. Be to, įvertinus tai, kad nepavykus kaltinamojo surasti jo nurodomoje gyvenamojoje vietoje, kurioje, kaip teigia kaltinamasis, jis gyvena su sugyventine, kaltinamojo akcentuojamus šeiminius ryšius vertinti kaip aplinkybę, eliminuojančią jo bėgimo (slėpimosi) tikimybę, nėra pagrindo. Kitų duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, baudžiamojoje byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis savo skunde.
11. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas E. B., pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybės charakteristiką, spręstina, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau analizuojamu atveju, be paminėtų teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Taikyti švelnesnes kardomąsias priemones kaltinamajam nėra pagrindo. Kaip minėta kaltinamajam šioje byloje buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau akivaizdu, kad ši priemonė nebuvo pakankama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, į teisimąjį posėdį kaltinamasis neatvyko, buvo paskelbta jo paieška.
12. Skunde teigiama, kad skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas buvo šališkas, tačiau be deklaratyvių teiginių, jokie objektyvūs duomenys (faktai), teikiantys pagrindą abejoti teisėjo nešališkumu, nenurodyti. Nušalinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas turi nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, nurodyti BPK 58 straipsnyje. Nei vieno iš šiame BPK straipsnyje numatytų pagrindų kaltinamasis nenurodė, o vien tai, kad kardomosios priemonės klausimą sprendęs teismas priėmė kaltinamojo netenkinantį procesinį sprendimą, nėra ir negali būti pagrindas abejoti teisėjo nešališkumu.
13. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas, palikdamas galioti 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria kaltinamajam kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir nustatydamas 3 mėnesių šios kardomosios priemonės taikymo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam taikoma teisėtai ir pagrįstai, nustačius vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Todėl nutartį keisti ar naikinti, kaip to skunde prašo kaltinamasis, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo E. B. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.