Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. 2-2630/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
2-2630/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-03016-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Pareiškėjas
R. L.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Darisima“
Kategorijos
  • 124.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2630/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03016-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. A2-4817-565/2013 pagal pareiškėjo R. L. prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1908-781/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Emilekas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Darisima“ dėl preliminarios žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. L. 2013-06-28 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1908-781/2013 pagal ieškovo BUAB „Emilekas“ ieškinį atsakovui UAB „Darisima“ dėl preliminarios žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucijos taikymo bei 400 000 Lt priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo BUAB „Emilekas“ ieškinį atmesti.

Nurodė, kad šioje byloje teismas 2013 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo BUAB „Emilekas“ ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia 2011-04-15 tarp šalių sudarytą preliminarią žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis) nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo 400 000 Lt, perduotus šiam kaip avansą. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindė šiais pagrindais: 1) naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.); 2) sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.); 3) pirmosios instancijos sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Pareiškėjas teigė, kad jam priklauso 31 400 vienetų, tai yra 33 procentai visų paprastųjų vardinių atsakovo UAB „Darisima“ akcijų. Pagal šios bendrovės įstatus visuotinis akcininkų susirinkimas privalo pritarti ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimui. UAB „Darisima“ įstatinis kapitalas yra 9 420 000 Lt, o žemės sklypų vidutinė rinkos kaina – 9 409 800 Lt, tačiau šiuo klausimu susirinkimas nebuvo sušauktas, todėl su ieškovu BUAB „Emilekas“ sudaryta preliminarioji šio turto pirkimo – pardavimo sutartis pažeidžia pareiškėjo, kaip UAB „Darisima“ akcininko, interesus. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus nurodymą pačioje sutartyje, jog ieškovas BUAB „Emilekas“ sumokėjo atsakovui UAB „Darisima“ ginčo avansą, taigi ši sutartis buvo sudaryta tik dėl akių. Ieškovo nepaskirstyti nuostoliai 2010 m. sudarė 732 220 Lt, taigi jis buvo nepajėgus sumokėti ne tik žemės sklypų pirkimo kainą, bet ir avansą. Be to, buvo susitarta žemės sklypus ieškovui parduoti už 4 400 000 Lt, nors jų tikroji vertė – 9 409 800 Lt. Teismas nepagrįstai priteisė šį avansą iš UAB „Darisma“, o tai turės tiesioginės įtakos bendrovės mokumui, dėl ko gali nukentėti pareiškėjo kaip akcininko teisės bei teisėti interesai, tačiau jis į bylos nagrinėjimą įtrauktas nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu kokiu nors būdu buvo nuspręsta dėl atsakovo UAB „Darisima“ akcininko pareiškėjo R. L. teisių ir pareigų. Nurodė, kad ginčo sutartis buvo pripažinta negaliojanti CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana), tai yra ieškovo BUAB „Emilekas“ nurodytu pagrindu. Byloje nebuvo sprendžiama nei dėl neteisėtų pareiškėjo, kaip UAB „Darisima“ dalyvio, veiksmų sudarant šią sutartį, taip pat nebuvo pasisakyta dėl akcininko dalyvavimo sprendžiant šių žemės sklypų pardavimo klausimą. Teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo klausimas dėl visuotinio akcininkų susirinkimas sutikimo šios sutarties sudarymui, be to pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip tokia aplinkybė būtų įtakojusi teismo sprendimą minėtoje byloje. Nurodė, kad pareiškėjas turi teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priimti sprendimus strateginiais bendrovės valdymo klausimais, gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), likviduojamos bendrovės turto dalį, etc., tačiau neturi nuosavybės teisių į bendrovės turtą, taip pat neatsako savo turtu pagal bendrovės prievoles, išskyrus įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 2.45 str., 2.50 str. 2 d., Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 str. 1 d. 1, 6 p., 16 str. 1 d. 1 p., 20 str.).

Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, jog didelių piniginių sumų priteisimas iš atsakovo gali turėti įtakos jo pelningumui, tačiau tikslas gauti pelną, nėra laikomas pagrindu įtraukti juridinių asmenų dalyvius trečiaisiais asmenimis visose bylose, kuriose gali būti priimti sprendimai dėl lėšų priteisimo, o to nepadarius – pagrindu taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Nurodė, jog bendrovės vadovas, kuris yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 37 str. 1 d., 12 d. 1 p.). Tuo pagrindu teismas nurodė, kad pareiškėjas, laikydamas, jog bendrovės tikslai nėra pasiekiami dėl neteisėtų šio asmens veiksmų, turi teisę kreiptis į teismą dėl tokiais veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo (CK 2.87 str. 6 d.).

Be to, pasisakydamas dėl pareiškėjo R. L. teiginių, jog realiai ginčo avansas nebuvo sumokėtas, teismas nurodė, kad sutarties 2.2 punkte užfiksuota, jog atsakovas UAB „Darisima“ iš ieškovo BUAB „Emilekas“ gavo 400 000 Lt avansą. Vertindamas kartu su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo pateiktą įmonės vadovo M. B. pasirašytą raštą, kuriame šis tvirtina, kad UAB „Darisima“ tokio avanso negavo, teismas sprendė, kad ši aplinkybė, kuri pareiškėjo manymu, galėjo turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, turėjo būti nurodyta pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau nei tokio pareiškimo, nei atsiliepimo atsakovas UAB „Darisima“ teismui nepateikė. Teismas minėtoje byloje siuntė procesinius dokumentus Juridinių asmenų registre nurodytu UAB „Darisima“ buveinės adresu, tačiau jie grižo neįteikti su atžyma „UAB nerasta“. Įmonės buveinės pasikeitimas įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotas, todėl teismas sprendė, kad dokumentų įteikimas laikytinas tinkamu (CPK 123 str. 4 d.). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas.

Nurodęs, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 365 str. 1 d.). Atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad vienasmenis bendrovės valdymo organas yra bendrovės vadovas, kuris atsako už jos veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl neteisėtais bendrovės vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo (ABĮ 37 str. 1 d., 12 d. 1 p., CK 2.87 str. 6 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas R. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1908-781/2013 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo BUAB „Emilekas“ ieškinį. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1908-781/2013 neturi įtakos apelianto teisėms ar pareigoms. Negavus būtino visuotinio susirinkimo pritarimo, jam nežinant buvo sudarytas sandoris, kuris UAB „Darisma“ ir jos akcininkams sukėlė tiesiogines turtines pasekmes – pareigą grąžinti avansą, kuris, kaip paaiškėjo, apskirtai UAB „Darisma“ nebuvo sumokėtas. Taigi UAB „Darisma“ kyla pareiga be pagrindo sumokėti didelę pinigų sumą BUAB „Emilekas“. Šiuo metu yra areštuotas UAB „Darisma“ priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio atžvilgiu netrukus bus pradėtas išieškojimas, o tai gali lemti UAB „Darisma“ bankrotą bei kreditorių reikalavimų pareiškimą bendrovės akcininkams (CK 2.45 str. 6.245 str. 5 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

2. Teismas pažeidė vieną iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisę būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Pagal teismų praktiką absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimas apeliacinės instancijos teismo tikrinamas ir konstatuojamas ex officio, neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

3. Teismas neatsižvelgė į naujai paaiškėjusias aplinkybes – avansas atsakovui nebuvo sumokėtas. Ieškovas nepateikė jokių avanso sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, išskyrus pačią sutartį, nors įmonėje lėšos privalo būti apskaitomos buhalteriniais įrašais, pavedimais ir pan. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, jog BUAB „Emilekas“ administratoriaus teigimu, įmonės nepaskirstyti nuostoliai 2010 metais sudarė 732 220 Lt. Tai reiškia, kad įmonė nebuvo pajėgi sumokėti 400 000 Lt avansą. Taigi teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos Nr. 2-1908-781/2013 nagrinėjimą. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (CPK 285 str. 1 d.). Teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su atžyma „UAB nerasta“, taigi teismas neturėjo jokio pagrindo priimti sprendimą už akių.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas savo pažeistas teises gali ginti kreipdamasis į teismą su ieškiniu įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo. Visi įmonės dalyviai, atlikę ar žinoję apie nesąžiningus veiksmus, yra subsidiariai atsakingi. Todėl apeliantas, žinodamas, kad yra įvykdyti nesąžiningi veiksmai, privalo elgtis aktyviai ir ginti įmonės interesus.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Emilekas“ atsiliepimu prašo atmesti atskirtąjį skundą ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį. Teigia:

1. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog jis turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Civilinėje byloje Nr. 2-1908-781/2013 atsakovo procesinį statusą turėjo UAB ,,Darisma“ – juridinis asmuo. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir Juridinių asmenų steigimo dokumentus. Vadovaujantis ABĮ 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei įstatų 4.1 punktu, atsakovo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmenis valdymo organas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 55 str.).

Šalies argumentai

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam kyla pareiga sumokėti 400 000 Lt avansą, nes šią skolą privalo grąžinti ne akcininkai, bet juridinis asmuo, o CK 2.50 ir 6.264 straipsnių nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes klausimas dėl atsakovo dalyvių (akcininkų) nesąžiningumo nekeliamas ir tai nėra šios civilinės bylos ginčo dalykas.

3. Vien tas faktas, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, savaime nereiškia, kad civilinis procesas privalo būti atnaujinamas. Visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo UAB „Darisma“ registracijos adresu. Dokumentų siuntimas ir įteikimas buvo vykdomas laikantis CPK nuostatų, todėl atsiliepimo nepateikimas neturi reikšmės proceso atnaujinimui. Toks proceso atnaujinimo pagrindas nenumatytas ir CPK. Pats atsakovas pasyviai elgdamasis ir nereaguodamas į esamą situaciją prisiėmė riziką dėl pagrįsto ir teisėto Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo už akių priėmimo (CPK 285 str.).

4. Pasirašydami ginčo sutartį, abiejų šalių įmonių vadovai patvirtino, kad avansas buvo sumokėtas. Šios aplinkybės buvo žinomos pirmosios instancijos teismui, naujų aplinkybių, kurios turėtų įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliantas nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino, taikė civilio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo teisinius santykius, ir atsisakydamas patenkinti atsakovo UAB ,,Darisma“ akcininko pareiškėjo R. L. prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Kaip minėta pirmiau, apeliantas pareiškėjas R. L. nurodo, kad teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas bei nepagrįstai sprendė, jog ginčijamu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1908-781/2013 nėra nuspręsta dėl jo, kaip atsakovo UAB ,,Darisma“ akcininko, kuriam priklauso 31 400 vienetų, tai yra 33 procentai visų šios bendrovės akcijų, materialiųjų teisių ar pareigų, todėl faktas, kad jis nebuvo įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą nesuteikia pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs jo prašymą savo išvadą šiuo klausimu grindė labai išsamia tiek taikytinos teisės normų bei teismų praktikos išaiškinimų, tiek aktualių faktinių aplinkybių analize. Tuo remdamasis teismas teisingai sprendė, jog pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nusprendimas dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms, tai yra, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakoma dėl tokio asmens teisių ar jo pareigų, kai jam sukuriama teisių ar pareigų arba pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi jo interesai.

Taigi teismas teisingai nurodė, kad ne bet kokia teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų ir taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Teismas teisingai atmetė pareiškėjo R. L. motyvus, jog šis pagrindas taikytinas, nes nuginčytas sandoris buvo sudarytas negavus būtino visuotinio susirinkimo pritarimo, jam nežinant apie tokį sandorį, jog teismo sprendimas akcininkams sukėlė tiesiogines turtines pasekmes – pareigą grąžinti avansą, gali nulemti UAB „Darisma“ bankrotą bei kreditorių reikalavimų pareiškimą bendrovės akcininkams (CK 2.45 str., 2.50 str. 3 d., 6.245 str. 5 d.). Visų pirma, ginčijamu teismo sprendimu yra nuspręsta ne dėl bendrovės dalyvių, bet dėl savarankiško juridinio asmens – UAB „Darisma“ teisių bei pareigų. Antra, kaip teisingai konstatavo teismas, nagrinėtoje byloje nebuvo sprendžiama dėl ginčo sandorio galiojimo atskirajame skunde jo minimu pagrindu. Trečia, ginčijamu sprendimu teismas taip pat nenusprendė dėl atsakovo dalyvių, taip pat ir pareiškėjo, veiksmų sudarant minimą sandorį.

Kaip žinia, tiesiogiai valdyti bendrovę akcininkai, kurie jai vadovauja strategiškai, paveda vienasmeniam valdymo organui ? bendrovės vadovui, kurį renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, etc., ir kuris savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 19 str. 1 d., 37 str. 3 d., 7 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą buvo pažymėjęs, jog šio asmens ir pačios įmonės teisiniai santykiai yra fiduciarinio pobūdžio, o tai reiškia, jog tuomet, kai veiksmus bendrovės vardu atlieka šis asmuo, laikoma, jog jie yra atliekami įmonės interesais ir jos naudai.

Taigi skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad tuo atveju, jeigu bendrovės dalyviai sprendžia, jog toks asmuo savo pareigas – be kita ko, neužtikrino bendrovės atstovavimo, ar netinkamai atstovavo teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, neapskundė bendrovei nepalankaus teismo sprendimo, nepateikė pareiškimo dėl teismo sprendimo, priimto už akių, peržiūrėjimo ir kt.) ir dėl to buvo padaryta žala, – gali būti keliamas klausimas dėl šio valdymo organo atsakomybės (CK 2.87 str. 6 d.), nes pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda vienasmeniai jų valdymo organai ir tokiu būdu laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Beje, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su pranešimu bendrovei apie nagrinėjamą civilinę bylą, su 400 000 Lt avanso negavimu ir kt., turėjo būti keliamos būtent pateikiant pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 str.).

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad išnagrinėtoje byloje nebuvo iškelta klausimų, kurių pagrindu buvo būtina įtraukti į bylą atsakovo UAB „Darisma“ dalyvius, todėl apeliantas be pagrindo teigia, jog išnagrinėjęs bylą neįtraukęs joje dalyvauti jo, kaip akcininko, valdančio 33 procentus visų šios bendrovės akcijų, teismas pažeidė imperatyvius civilinio proceso reikalavimus (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), o tai suteikia pagrindą atnaujinti procesą (CPK 185 str.).

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atmetė apelianto R. L. prašymą, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, taip pat atmetami jo atskirojo skundo argumentai, grindžiami teisės būti išklausytam pažeidimu (CPK 42 str.).

Teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl atskirojo skundo motyvų, susijusių su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, pažymėtina, jog remtis šiuo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu teisę turi tik dalyvaujantys byloje asmenys. Taigi konstatavęs, jog pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali prašyti atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, teismas teisingai sprendė, jog nustačius, kad šiuo pagrindu procesas nagrinėjamoje byloje negali būti atnaujintas, atmestinas jo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 9 punkte numatytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė