- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-650-348-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
- Nuteistasis
- D. K.
- Nukentėjusysis
- M. C., N. K.
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-650-348/2011
Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00767-2010-0
2011 m. lapkričio 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, gynėjai advokatai Loretai Daukšienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl 2011 m. birželio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal LR BK 149 str. 3 d. – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;
pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas penkeriems metams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 2 p., 2 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa2011 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatyta bausmė- areštas 1(viena) para, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 1(vienai) dieną, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš D. K. priteista: nukentėjusiajai M. C. 30 000 litų neturtinės žalos ir nukentėjusiajai N. K. 200 litų turtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, jog 2010 m. spalio 21 d., apie 15.30 val(duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) ligoninės, apleistuose griuvėsiuose, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu kietu buku riboto paviršiaus, galimai turinčiu briauną, daiktu suduodamas nukentėjusiajai nepilnametei M. C., gim. (duomenys neskelbtini), vieną kartą į viršugalvį - padarydamas muštinę žaizdą galvoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai parkritus, nutempęs M. C. iki apleistų griuvėsių ir toliau grasindamas peiliu panaudoti fizinį smurtą, tokiu būdu palaužęs M. C. pasipriešinimą, vieną kartą lytiškai santykiavo su M. C. prieš jos valią įkišdamas savo lytinį organą į makštį - ją išžagino.
Be to, D. K. nuteistas už tai, jog 2010 m. spalio 21 d., apie 15.30 val., iškart po nepilnametės M. C. išžaginimo, toje pačioje vietoje, atvirai, t.y. nukentėjusiajai M. C. matant, iš M. C. striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2700, priklausantį T. M., padarydamas nukentėjusiajam T. M. 270 Lt. turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-27 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį pagal LR BK 149 str. 3 d., 178 str. 2 d. išteisinti.
Skunde nurodo, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi vien tik nukentėjusiosios parodymais, nurodydamas, kad jos parodymai yra nuoseklūs, argumentuoti, atmesdamas jo parodymus, kaip nenuoseklius, prieštaringus, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau apeliantas su tuo nesutinku, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienodai aiškino įvykio aplinkybes ir savo parodymų nekeitė. Tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Nors teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi liudytojų N. K., T. M., I. B. parodymais, tačiau šių liudytojų parodymai yra išvestiniai. Paties įvykio jie nematė, parodė tai, ką jiems pasakė nukentėjusioji.
Apelianto teigimu, jis neginčija vietos, kurioje vyko įvykis, tačiau tai neįrodo, jog jis nukentėjusiąją išžagino. Lytinis aktas įvyko abipusiu susitarimu ir, tai įrodo 2010-11-12 teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiosios išoriniuose lytiniuose organuose ir jų aplinkoje jokių sužalojimų nepadaryta. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent jis sužalojo nukentėjusiąją, ji galėjo būti sužalota arba susižalojusi po jų išsiskyrimo.
Apeliantas tvirtina, jog mobiliojo ryšio telefono iš nukentėjusiosios negrobė. Jis jam nebuvo reikalingas, nes turėjo savo mobilųjį telefoną. Nukentėjusiosios telefoną paėmė atsitiktinai kartu su savo. Anot apelianto, jokių kitų įrodymų, išskyrus vien tik nukentėjusiosios parodymus, įrodančius jo kaltę padarius nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas, nėra. Skundo autoriaus nuomone nukentėjusioji jį apkalbėjo, pasinaudodama jo neįgalumu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. K. gynėja advokatė L. Daukšienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokuroras prašė nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendyje išsamiai ir nešališkai išanalizuoti visi bylos duomenys ir padaryta teisinga išvada, kad D. K. padarė nusikalstamas veikas numatytas LR BK 149 str. 3 d., 178 str. 2 d. Nors D. K. neigia savo kaltę, tačiau teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis išžagino nepilnametę ir iš jos atvirtai pagrobė mobilaus ryšio telefoną priklausantį T. M..
Apeliantas iš esmės neigia savo kaltę, nurodo, jog nusikalstamų veikų nepadarė, jo kaltė grindžiama vien tik nukentėjusiosios parodymais. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms.
Teismas nustatydamas D. K. kaltę pagrįstai vadovavosi išsamiais nukentėjusiųjų M. C., N. K., T. M., liudytojos I. B. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir atitinka kitus bylos duomenis.
Nukentėjusiosios M. C. parodymais nustatyta, jog ji su D. K. susipažino prieš metus laiko iki įvykio, su juo bendravo telefonu. Jam buvo žinoma, kad ji yra nepilnametė, kadangi kaltinamajam ne kartą buvo sakiusi savo gimimo datą ir ne kartą klaususi jo ar jis sutinka draugauti su nepilnamete. 2010-10-21 ji buvo susitarusi susitikti su D. K. prie Onkologinės ligoninės. Apie 15.15 val. ji autobusu atvyko prie minėtos ligoninės, kur susitiko su D. K.. Apie bendrų vaikų turėjimą nekalbėjo, nesiūlė mylėtis. Einat, D. K. praleido ją į priekį, o kiek paėjus ji pajuto stiprų smūgį į viršugalvį. Nuo suduoto smūgio suklupo, tačiau sąmonės neprarado. Sudavęs smūgį D. K., sugriebęs ją už striukės apykaklės, pradėjo vilkti žeme. Kadangi D. K. ją tempė ir vilko, jo drabužiai susitepė krauju, nes jai iš galvos stipriai bėgo kraujas. Vilko tolyn iki apleistų griuvėsių, sakė, kad jeigu ji dar jį nervins, tai jai bus blogiau. Atitempęs iki griuvėsių, D. K. liepė jai atsisėsti. Ji atsisėdo ant plytų krūvos. D. K. jai pasakė, kad jis ją paleis tik tuo atveju, jei ji su juo atliks lytinį aktą. Bijodama smurto nieko neatsakė. D. K. suėmė jai už striukės, ją atitiesė ir prikišo jai prie kaklo peilį, sakydamas, kad atsisakymo atveju jis ją papjaus. Ji prašė D. K. ją paleisti, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio. Po to, D. K., pastatė ją ant kojų prirėmė prie sienos ir vienoje rankoje laikydamas peilį, kita - nusmaukė jai džinsines kelnes ir kelnaites. Laikydamas ją už abiejų striukės rankovių, paguldė ant žemės. Tupėdamas prie jos kojų, nusismaukė savo kelnes. Ji liepė D. K. liautis, tačiau jis užsidėjo prezervatyvą ir ją užgulė. Peilį padėjo šalia jos kojų. Rankomis bandė atstumti D. K., maldavo paleisti, tačiau jis liepė nesipriešinti, sakydamas, kad baigsis blogai. D. K. pabandė įvesti savo varpą į jos makštį, tačiau jam nepavyko. Tada liepė jai klauptis, o kai nukentėjusioji nepakluso, pagrasino jai peiliu. Bijodama smurto ji įvykdė kaltinamojo reikalavimą ir atsiklaupė ant kelių. D. K., atsiklaupęs, įvedė savo varpą į jos makštį ir atliko lytinį aktą. Pats lytinis aktas truko neilgai. Baigęs lytinį aktą, D. K. nusiėmė prezervatyvą ir jį numetė šalia žaginimo vietos. Po lytinio akto liepė apsirengti bei apsirengė pats. D. K. liepė jai eiti prie balos ir nusiprausti nuo galvos kraują, sakydamas, kad ją paleis. Ji pakluso ir tai padarė. Ji prašė D. K., kad šis ją paleistų, tačiau einant atgal jis, išsitraukęs iš kuprinės laido galą, jos kojas pririšo prie nuvirtusio medžio. Prieš tai dalį laido nupjovė turėtu peiliu ir numetė į šalį. Pririšęs ją prie medžio, D. K. iš jos striukės kišenės išėmė mobiliojo ryšio telefoną, sakydamas, kad jis jį paima laikinai, jog ji niekam negalėtų paskambinti. Nueidamas pasakė, kad telefoną padės netoliese šalia tako. Liepė jai neatsirišti laido ir niekur neiti mažiausiai pusvalandį. Be to, dar pasakė, kad jeigu ji kam nors papasakos ar praneš į policiją apie įvykį jai bus blogai. Telefonas, kurį iš jos atėmė kaltinamasis buvo ne jos, o pasiskolintas iš pažįstamo T. M.. Po kurio ji atrišusi virvę, išsilaisvino ir pradėjo eiti į tą pusę, iš kurios ji prieš tai atėjo. Pakely sutiko moteriškę. Pastaroji, matydama kruviną nukentėjusiąją, paklausė kas atsitiko, tačiau ji nieko neatsakė, tik paklausė moteriškės kur yra autobusų sustojimas ir grįžo į bendrabutį. Nukentėjusiosios M. C. parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl jais netikėti apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatos su kaltinamuoju metu, nuosekliai apie įvykį paaiškino ir teisme.
Nors nukentėjusieji N. K. ir T. M. paties įvykio nematė, tačiau jų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs ir atitinka tiek nukentėjusiosios M. C. parodymus tiek kitus bylos duomenis.
Specialisto išvada patvirtina tai, kad nukentėjusiajai padaryta viena muštinė žaizda viršugalvyje. Ji padaryta kelios valandos iki apžiūros KMUK, sudavus vieną smūgį į viršugalvį kietu buku riboto paviršiaus daiktu, galimai turinčiu briauną. Žaizda, nesant objektyvių medicininių duomenų apie komplikuotą gijimą, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kitokių sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimas (žaizda) pagal lokalizaciją ir pobūdį nėra būdinga (tipiška) nei griuvimui, nei smūgiui koja ar neginkluota ranka. Labiausiai tikėtina, kad žaizda viršugalvyje susidarė smogiant kietu riboto paviršiaus daiktu ar įrankiu. Taip pat ši specialisto išvada paneigia nuteistojo D. K. skundo argumentus, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti pati.
Nukentėjusiosios M. C. parodymus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas. Iš kurio matyti, jog įvykio vietos apžiūra buvo atlikta 2010-10-22, kurios metu nustatyta, jog laukuose-brūzgynuose netoli Kariūnų pl., paėjus kiek tolyn, yra nulenktas medis, prie kurio matosi du balti laidų galai, paėjus toliau yra apleisti griuvėsiai, prie kurių rastas panaudotas prezervatyvas. Apžiūros metu buvo rasti ir paimti daiktai - rausvos spalvos prezervatyvas, balto laido dvi dalys.
Kolegijos nuomone, nepagrįsti apelianto skundo argumentai ir dėl mobilaus ryšio telefono pagrobimo. Nors D. K. teigia, jog nukentėjusiosios telefoną paėmė imdamas savo telefoną, tačiau šiuos jo aiškinimus paneigia byloje esantys rašytinai duomenys. Iš bylos matyti, jog D. K. paėmęs mobilaus ryšio telefoną, juo naudojosi. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog nukentėjusioji M. C. naudojosi mobilaus ryšio telefonu priklausiusiu T. M.. Šio telefono IMEI Nr. 35828303620841. Iš telefonų išklotinių matyti, jog D. K. savo bei nukentėjusiosios M. C. SIM korteles buvo įsidėjęs į savo mobiliojo ryšio telefoną bei pagrobtą iš nukentėjusios mobiliojo ryšio telefoną. Be to, nustatyta, kad 2010-10-21-2010-11-03 laikotarpyje buvo naudojamos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurios buvo įdėtos į mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo pagrobtas iš nukentėjusiosios. Nustatyta, jog abi kortelės priklauso D. K.. Šie duomenys atitinka nukentėjusiosios parodymus apie tai, jog jai matant D. K. iš jos pagrobė mobilaus ryšio telefoną.
Aukščiau ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad D. K. panaudodamas fizinį smurtą, t.y. nenustatytu kietu buku riboto paviršiaus, galimai turinčiu briauną, daiktu suduodamas nukentėjusiajai nepilnametei vieną kartą į viršugalvį - padarydamas muštinę žaizdą galvoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai parkritus, nutempęs nukentėjusiąją iki apleistų griuvėsių ir toliau grasindamas peiliu panaudoti fizinį smurtą, tokiu būdu palaužęs jos pasipriešinimą, vieną kartą lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią įkišdamas savo lytinį organą į makštį - ją išžagino. Be to, iškart po nepilnametės nukentėjusiosios išžaginimo, toje pačioje vietoje, atvirai, t.y. nukentėjusiajai M. C. matant, iš jos striukės kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 2700, priklausantį T. M., padarydamas nukentėjusiajam T. M. 270 Lt. turtinę žalą. Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 149 str. 3 d., 178 str. 2 d.
LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo D. K. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais nukentėjusiųjų liudytojų parodymais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis.
Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.