Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. T., jo atstovui - aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą turinčiam asmeniui – A. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2016 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-53847762-16 jame nurodant, jog E. T. 2016 m. kovo 10 d., 21.18 val., M. Katkaus g. 9 Vilniuje, vairavo automobilį LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.46 promilių (‰) (įvertinus paklaidą) girtumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apgadino automobilį. Protokole nurodyta, kad šiais veiksmais E. T. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus ir šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. T. nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad su kolega G. M. išgėrinėjo bare, kartu buvo bendras pažįstamas Š. J.. Išėjo parūkyti ir sutiko buvusį bendradarbį E., pavardės nepamena. Paklausė E., ar jis galėtų juos išgėrusius nuvežti iki G. M. namų. E. sutiko, todėl jie trise sėdo į G. M. automobilį LEXUS (automobilio savininkė yra jo žmona, bet automobiliu naudojasi G. M.) ir E. juos vežė. Prie G. M. namų – Katkaus g. 9 ar tai 5, ieškojo, kur prisiparkuoti, bet kažkas atsitiko ratui ar kažkam kitam, miglotai viską pamena, ir jie užvažiavo ant žolės ir pastatė automobilį. G. M. ėmė rėkti ant E., dėl ko šis susinervino, trenkė durelėmis ir išėjo. E. jam pavyko surasti tik jau vykstant teisminiam nagrinėjimui, kuomet ši jo byla pirmą kartą buvo nagrinėjama teisme. Po įvykio jie ėjo šaligatviu pas G. M. namo ir atvykusi policija juos sulaikė Katkaus gatvėje, beveik prie G. M. namų. Nagrinėjamo įvykio metu buvo tamsus paros metas, po 21 val., buvo šlapdriba, lijo. Įvykio liudytojai jau buvo apklausti teisme.

Iš esmės analogiškas aplinkybes E. T. nurodė ir apklaustas 2016 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu (pirminio bylos nagrinėjimo teisme metu) (b. l. 27). Surašius jam naują administracinio teisės pažeidimo protokolą 2016 m. gruodžio 20 d. jis nurodė, jog su administracinio teisės pažeidimo protokolu, su pažeidimu nesutinka (b. l. 1).

Liudytoja - policijos pareigūnė O. Š. - teismo posėdžio metu paaiškino, kad pirmą sykį vyko atlikti eksperimentą. Eksperimentas buvo daromas todėl, kad prie pirminės bylos nebuvo pridėta jokios vaizdinės medžiagos. Vyko į Katkaus g. 9 spalio mėnesį, dienos metu, bandė fiksuoti pačią galimo įvykio vietą, kas yra aplinkui, padarė nuotraukas. Pirminėje bylos medžiagoje buvo pateikti duomenys, kad galimai buvo apgadintas apšvietimo stulpas, kelio bortelis, šulinio dangtis, tačiau įvykio dieną nerado apgadinimų, o užklausus Vilniaus miesto savivaldybę jie pateikė atsakymą, kad apgadinimų nėra. Bandė pagal atstumus išmatuoti ir nuo namo apžiūrėti eismo įvykio vietą. Taip pat mažiausiai 5 kartus skambino ir bandė susisiekti su liudytoju V. Ž., tačiau jis neatsiliepė. Pagal jo preliminarią gyvenamąją vietą (antras aukštas, vidurinis butas) bandė nustatyti, iš kur jis galėjo matyti įvykio aplinkybes. Negalėjo nustatyti, per kokį langą liudytojas matė įvykį, nes jis neatsiliepė į skambučius. Po to dar sykį į įvykio vietą vyko viena, apie 19 val. vakaro. Tuo metu lauke buvo dargana, didelė šlapdriba, kelias buvo apšviestas, nes buvo įjungtas apšvietimo stulpas, kuris pirmą sykį nuvykus įjungtas nebuvo. Galima teigti, kad liudytojas V. Ž. galėjo gerai matyti visas įvykio aplinkybes, nes atstumas nuo įvykio vietos nėra didelis ir apšvietimo pakako nustatyti ir identifikuoti ten buvusius asmenis. Su liudytoju V. Ž. bandė kontaktuoti tik telefonu, bet daugiau jo neieškojo. Realaus matomumo netikrino, vakaro metu taip pat matomumo netikrino. Jiems nuvykus eismo įvykio vietoje esantis medis buvo be lapų. Preliminariai nubraižė eismo įvykio vietą, nes transporto priemonių jau nebuvo. E. T. buvo surašytas kitas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Automobilio LEXUS naudotojas yra G. M., į policiją atvykusi jo žmona S. M. paaiškino, kad daugiausia jos automobiliu naudojasi vyras.

Pirminio bylos nagrinėjimo teisme metu, tai yra 2016 m. gegužės 17 d., gegužės 26 d. ir birželio 7 d. vykusių teismo posėdžių metu, buvo apklausti liudytojai G. M., E. P., Š. J., A. V., D. J., M. L., V. Ž. ir A. B.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas pakartotinai apklausti šių liudytojų nepageidavo.

Liudytojas G. M. apklaustas teisme pateikė analogiškus parodymus kaip ir E. T.. Liudytojas patvirtino, kad kartu su E. T. vartojo alkoholinius gėrimus kavinėje, kur nuvyko jo žmonos vardu registruotu automobiliu Lexus. Vėliau E. T. paprašė sutikto pažįstamo, kad šis parvairuotų Lexus ir juos parvežtų į namus. Už automobilio Lexus vairo atsisėdo E. T. pažįstamas E. P.. Jis sėdėjo šalia vairuotojo, o ant galinės sėdynės E. T.. Važiuojant M. Katkaus gatve E. P. nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir jį apgadino. Jam ir E. T. pradėjus šaukti ant E. P., šis išlipo iš automobilio ir pasišalino. Kartu su E. T. jie apžiūrėjo Lexus ir jį palikę nusprendė toliau eiti pėsčiomis, bet netrukus prie jų privažiavo policijos pareigūnai (b. l. 27).

Liudytojas E. P. apklaustas teisme paaiškino, kad 2016-03-10 vakare, prie Žirmūnuose esančios „Iki“ parduotuvės atsitiktinai sutiko pažįstamą E. T.. Šis buvo su draugu ir jie abu buvo neblaivūs. E. T. paprašė, kad jį ir jo draugą jis (E. P.) parvežtų į namus. Kadangi jis moka vairuoti ir turi vairuotojo pažymėjimą, todėl sutiko padėti E. T.. Jis (E. P.) atsisėdo už automobilio Lexus vairo. Šalia jo atsisėdo automobilio savininkas, o ant galinės sėdynės E. T.. Važiuojant M. Katkaus gatve jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir sustojo. Automobilio savininkas ėmė jį keikti necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad nemoka vairuoti. Nenorėdamas konfliktuoti išlipo iš automobilio ir nuėjo. Kas toliau įvyko nematė (b. l. 27-28).

Liudytojas Š. J. apklaustas teisme paaiškino, kad 2016-03-10 vakare kavinėje sutiko E. T. ir G. M., su kuriais yra anksčiau dirbęs. Po kurio laiko, būdamas lauke, pastebėjo, kaip į netoliese stovėjusį automobilį įlipo E. T. ir atsisėdo ant galinės sėdynės, o G. M. šalia vairuotojo. Liudytojo įsitikinimu, už automobilio vairo buvo jam nepažįstamas asmuo. Liudytojas nematė, kaip automobilis pajudėjo ir nuvažiavo, nes tuo metu jis nusisuko ir nuėjo (b. l. 28).

Liudytoja teisme apklausta policijos pareigūnė A. V. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 40) nurodytas faktines aplinkybes. Liudytoja paaiškino, kad pagal gautą pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, 2016-03-10 kartu su kolega nuvyko jiems nurodytu adresu, M. Katkaus g. Vilniuje. Įvykio vietoje jau buvo anksčiau atvykę Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės pareigūnai. Įvykio vietoje ji pastebėjo apgadintą automobilį Lexus, apgadintą kelio bortelį (bordiūrą), kanalizacijos šulinio dangtį ir du neblaivius vyriškius. Minėti vyriškiai aiškino, kad jie apgadinto automobilio nevairavo. Tuo metu priėjo įvykį matęs asmuo, ir nurodė, kad automobilį vairavo E. T.. Buvo patikrintas šio asmens neblaivumas ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 28).

Liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas D. J. pateikė analogiškus parodymus, kaip ir jo kolegė, liudytoja A. V.. Liudytojas patvirtino, kad įvykio vietoje buvo apgadintas automobilis Lexus, kuris stovėjo nuvažiavęs nuo važiuojamosios dalies. Judėdamas automobilis apgadino kelio bortelį ir kanalizacijos šulinio dangtį. Įvykio vietoje buvo neblaivus E. T., kuris sėdėjo anksčiau į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje bei dar vienas, mažesnio ūgio vyriškis. Taip pat buvo liudytojas, kuris teigė, kad matė, kaip automobilį vairavo E. T.. Pastarasis ir mažesnio ūgio vyriškis neigė vairavimo faktą. Jie nesakė, kad kartu su jais buvo dar trečias asmuo, kuris vairavo automobilį Lexus (b. l. 28).

Liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas M. L. patvirtino tarnybiniame pranešime (b. l. 41) nurodytas faktines aplinkybes. Liudytojas paaiškino, kad atvykus į iškvietimo vietą ten buvęs asmuo (liudininkas) nurodė, kuris iš dviejų neblaivių vyrų vairavo automobilį. Minėti asmenys buvo nutolę nuo automobilio 50-100 metrų atstumu. Automobilis stovėjo nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies. Automobiliui buvo išlaužtas ratas, buvo apgadintas kelio bortelis ir kanalizacijos šulinio dangtis. Neblaivūs asmenys neigė, kad vairavo netoliese stovintį automobilį ir nenurodė kas jį vairavo.

Liudytojas V. Ž. apklaustas teisme paaiškino, kad 2016-03-10 vakare buvo namuose. Jo butas antrame aukšte ir miegamojo langai išeina į M. Katkaus gatvę, kuri tuo metu buvo apšviesta gatvės žibinto. Vienu metu išgirdo stiprų garsą ir prišokęs prie lango pamatė, kaip Lexus automobilis nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies ir pervažiavęs kelio bortelį bei kanalizacijos šulinį stovi ant žolės. Toliau stebėdamas įvykių eigą liudytojas pastebėjo, kaip iš sustojusio automobilio vairuotojo vietos išlipo E. T., o iš priekinės keleivio sėdynės G. M.. Daugiau iš automobilio išlipusių asmenų nebuvo. Išlipę iš automobilio E. T. ir G. M. apžiūrėjo automobilį, nusišlapino ir nuėjo. Tada jis paskambino 112 ir pranešė apie eismo įvykį ir galimai neblaivų vairuotoją. Atlikęs pilietinę pareigą jis apsirengė, išėjo į kiemą ir ėjo iš paskos E. T. bei G. M.. Eidamas toliau bendravo telefonu su 112 operatore ir pranešinėjo einančių vyrų kryptį. Eidamas iš paskos girdėjo E. T. garsiai pasakytus žodžius „tai ką, aš tavęs neparvežiau“. Po kokių 10 minučių prie einančių E. T. ir G. M. privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Jis priėjęs prie pareigūnų patvirtino, kad matė įvykio aplinkybes, paliko savo duomenis bei vėliau parašė paaiškinimą. Liudytojas patvirtino, kad iš karto po automobilio sukelto stipraus smūgio garso jam priėjus prie lango iš automobilio Lexus išlipo tik E. T. ir G. M.. Teismo salėje esančio liudytojo E. P. kartu su jais nebuvo. Liudytojas patvirtino, kad matė įvykio vietoje apgadintą kelio bortelį (b. l. 28-29).

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir byloje esančiame V. Ž. 2016 m. kovo 10 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 44).

Liudytojas A. B. apklaustas teisme paaiškino, kad 2016-03-10 vakare buvo namuose. Jo butas 5 aukšte. Išgirdęs stipraus smūgio sukeltą garsą priėjo prie buto lango ir pamatė, kad kažkoks automobilis, jo įsitikinimu, tai buvo VW Golf markės automobilis, stovi atsitrenkęs į apšvietimo stulpą, o aplink jį vaikšto kažkokie asmenys. Kiek jų buvo, liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, tačiau nurodė, kad jų buvo daugiau nei vienas, labiau tikėtina, kad buvo du asmenys. Minėtų asmenų elgesys buvo kaip apsvaigusių. Liudytojas negalėjo teisme patvirtinti, kad tuo metu apie stovintį automobilį vaikščiojo teismo salėje esantys E. T., G. M. ir E. P., nes nors gatvė ir buvo apšviesta, tačiau šiuos asmenis jis stebėjo iš 5 aukšto ir tuo metu buvo blogos meteorologinės sąlygos. Apie pastebėtą įvykį jis pranešė paskambinęs 112. Liudytojas patvirtino, kad nelabai skiria automobilių modelius, todėl galėjo klaidingai įvardinti per buto langą stebėtą automobilį. Pranešęs apie eismo įvykį į kiemą neišėjo (b. l. 29).

2016 m. spalio 26 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuota eismo įvykio, įvykusio 2016 m. kovo 10 d., vieta, atstumai, automobilio LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, gatvės apšvietimo stulpo ir vandens šulinio dangčio buvimo vietos (b. l. 10). Byloje taip pat yra eismo įvykio vietos schema, kuri buvo sudaryta 2016 m. kovo 10 d. bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, kur užfiksuota, jog automobiliui LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis kairės pusės ratas (b. l. 42, 43).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2016-03-10, 22.44 val., E. T. užfiksuotas 1.49 ‰ girtumas (b. l. 46).

S. M. 2016 m. spalio 14 d. paaiškinime nurodyta, jog 2016 m. kovo 10 d., 23 val., gavo skambutį telefonu iš policijos pareigūno, kuris pasiteiravo, ar transporto priemonė LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai, į ką atsakė, kad priklauso jai, ir atidavė raktelius. Transporto priemonė registruota jos vardu, bet realus naudotojas jos vyras G. M.. Pretenzijų dėl automobilio apgadinimo neturi (b. l. 11).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. A51-62197/16(2.9.3.24-UK7) Dėl eismo įvykio metu padarytų nuostolių nurodyta, kad apžiūrėjus M. Katkaus gatvės dalį ties 9-uoju namu, kelio borto ir požeminių inžinerinių tinklų šulinio dangčio pažeidimai nenustatyti, Vilniaus miesto savivaldybės turtui žala nepadaryta (b. l. 19).

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto 2016 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. (1.6)550000-S-29 Dėl informacijos apie astronomines sąlygas suteikimo pažymėta, jog 2016 m. kovo 10 d. Vilniuje saulė tekėjo 6 val. 46 min., leidosi 18 val. 14 min., pilietinės vakaro sutemos (Saulės geometrinis centras 6 laipsniai žemiau horizonto) tęsėsi iki 18 val. 49 min. 21 val. 18 min. buvo tamsus paros metas (b. l. 21).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. pažyma apie hidrometeorologijos sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1564 informuojama, kad Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis, 2016-03-10 orų sąlygos buvo šios: oro temperatūra: 21 val. – 2,9 ⁰C, 22 val. – 2,7 ⁰C, meteorologinio matomumo nuotolis: 21 val. – 7 km, 22 val. – 4 km, vėjo kryptis, rumbai: 21 val. – šiaurės rytų, 22 val. - šiaurės rytų, vidutinis vėjo greitis: 21 val. – 3 m/s, 22 val. – 2 m/s, didžiausias vėjo greitis: 21 val. – 5 m/s, 22 val. – 4 m/s. 2016-03-10, nuo 19 val. 41 min. iki 21 val. 29 min. stebėta dulksna, nuo 21 val. 29 min. iki 2016-03-11, 8 val. 25 min. lijo (b. l. 22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės O. Š. 2016 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime Dėl eksperimento atlikimo nurodyta, kad 2016 m. spalio 26 d. kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus vyriausiuoju specialistu R. I., teismo pavedimu, buvo atliktas eksperimentas, kurio tikslas nustatyti, pro kurį langą antrame aukšte liudininkas V. Ž. stebėjo 2016-03-10, apie 21:18 val., įvykį, ar buvo toje vietoje apšvietimas ir ar jis iš savo buvimo vietos galėjo matyti įvykio vietoje buvusius žmones ir juos individualizuoti. Bandymai susisiekti su V. Ž. kontaktiniu telefonu (duomenys neskelbtini) buvo nesėkmingi, asmuo neatsiliepdavo. 2016-10-25, apie 10 val., nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), niekas durų neatrakino. Šalia kanalizacijos šulinio, apie 3 metrų atstumu yra gatvės apšvietimo stulpas, eksperimento metu apšvietimas nebuvo įjungtas, kadangi buvo dienos metas. Nuvykus į įvykio vietą 2016-11-17, apie 19 val., buvo užfiksuotas įjungtas gatvės apšvietimo stulpas. Dar kartą buvo bandoma susisiekti su V. Ž. kontaktiniu telefonu (duomenys neskelbtini), 19:06 val., niekas neatsiliepė. Atstumas nuo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apie 20 metrų, matomumas geras. 2016-03-10 lapų ant medžių nebuvo, todėl liudytojas galėjo gerai matyti įvykio vietoje buvusius žmones. Eksperimentas buvo atliekamas dienos metu, pagal preliminariai nustatytą V. Ž. gyvenamąją vietą, asmeniniu fotoaparatu SONY, mod. DSC-W55 (b. l. 14). Prie tarnybinio pranešimo pridėta fotolentelė su eksperimento metu darytomis nuotraukomis (b. l. 15-17).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį E. T. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, jog byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad 2016 m. kovo 10 d., apie 21.18 val., M. Katkaus g. 9 Vilniuje, vairuotojas, vairavęs automobilį LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apgadino automobilį. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, važiavę minėtu automobiliu arba tiesiogiai matę eismo įvykį, tai yra G. M., E. P., V. Ž., A. B., be to, minėtas aplinkybes iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti tyrimą atlikę bei eismo įvykio aplinkybes fiksavę policijos pareigūnai O. Š., A. V., D. J., M. L., šias aplinkybes patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga (policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema/planas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, Vilniaus miesto savivaldybės pranešimas, kad Vilniaus miesto savivaldybės turtui žala nepadaryta ir kita). Tokių aplinkybių neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas E. T.. Taip pat paties E. T. paaiškinimais bei alkotesterio kvitu, kuriame užfiksuotas E. T. 2016-03-10, 22.44 val. nustatytas girtumas, byloje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamas E. T. buvo neblaivus.

Tačiau teismas, nešališkai ir objektyviai įvertinęs visas bylos aplinkybes, surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką ir neabejotiną išvadą, jog būtent E. T. 2016-03-10, apie 21.18 val., M. Katkaus g. 9 Vilniuje, būdamas neblaivus, vairavo automobilį LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apgadino automobilį.

E. T. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltę neigė, bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo taip pat nepripažino, nurodė, kad aptariamomis aplinkybėmis automobilį LEXUS vairavo ir apgadino ne jis. E. T. tvirtina, kad su kolega G. M. vartojo bare alkoholį, būdami apsvaigę ir supratę, kad negalės vairuoti automobilio, paprašė atsitiktinai sutikto pažįstamo E. P., kad šis G. M. automobiliu LEXUS juos parvežtų į namus. Važiuojant kažkas atsitiko automobiliui, E. P. jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir apgadino automobilį, po ko jie ėmė rėkti ant E. P., dėl ko šis susinervino, išlipo iš automobilio ir pasišalino. Tokią E. T. įvykio versiją patvirtina ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai G. M. ir E. P.. Tuo tarpu liudytojas V. Ž. nurodė, kad išgirdęs stiprų garsą prišoko prie lango ir pamatė, kaip LEXUS automobilis nuvažiavęs nuo kelio važiuojamosios dalies, pervažiavęs kelio bortelį bei kanalizacijos šulinį, stovi ant žolės. Liudytojas pastebėjo, kaip iš sustojusio automobilio vairuotojo vietos išlipo E. T., o iš priekinės keleivio sėdynės G. M., daugiau iš automobilio išlipusių asmenų nebuvo. Pranešęs policijos pareigūnams ir išėjęs į kiemą ėjo iš paskos E. T. bei G. M.. O liudytojas A. B. nurodė, jog išgirdęs smūgio sukeltą garsą pro penktame aukšte esančio buto langą pamatė stovintį automobilį, atsitrenkusį į apšvietimo stulpą, ir aplink jį vaikštančius asmenis, tačiau jis negalėjo patvirtinti, kad tuo metu apie stovintį automobilį vaikščiojo E. T., G. M., E. P., nors gatvė buvo apšviesta, negalėjo tiksliai nurodyti, kiek įvykio vietoje buvo asmenų. Išanalizavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus matyti, kad tarp jų yra prieštaravimų, kurie kelia teismui pagrįstų abejonių dėl to, ar E. T. iš tikrųjų padarė veiką, už kurią yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant pašalinti byloje kilusias abejones ir neaiškumus, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi grąžino bylą iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įpareigodamas administracinio teisės pažeidimo protokolą E. T. surašiusią instituciją surinkti papildomus įrodymus (atlikti eksperimentą su liudytoju V. Ž., patikrinti jo parodymus objektyviąja prasme, išsireikalauti duomenis apie oro sąlygas įvykio metu ir panašiai). Teismas, įvertinęs byloje papildomai surinktus įrodymus, konstatuoja, jog pašalinti byloje kilusių neaiškumų ir abejonių nepavyko. Visų pirma pažymėtina, jog, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, eksperimentas liudytojo V. Ž. parodymams patikrinti tinkamai atliktas nebuvo, tiriamo įvykio situacija, aplinka, asmenų veiksmai atkurti nebuvo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė eksperimentą atlikinėjusi policijos pareigūnė O. Š., atlikti eksperimento vyko spalio mėnesį, dieną, šviesiu paros metu, nors byloje esanti medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamas įvykis vyko kovo mėnesį, vakare, tamsiu paros metu, tai yra esant visai kitai aplinkai. Be to, policijos pareigūnė užfiksavo tik pačią galimo įvykio vietą, kas yra aplinkui, padarė nuotraukas, pagal preliminarią gyvenamąją vietą bandė nustatyti, iš kur liudytojas V. Ž. galėjo matyti įvykio aplinkybes, tačiau, kaip pati patvirtino, su pačiu V. Ž. nesusisiekė, į jo butą neužėjo, nenustatė, per kokį langą liudytojas galėjo matyti įvykį, koks buvo matomumas ir panašiai. Liudytoja nurodė, jog dar kartą į įvykio vietą buvo nuvykusi ir vakare, apie 19 val., kuomet buvo tamsu, buvo dargana ir šlapdriba, be to, kelias buvo apšviestas, nes buvo įjungtas apšvietimo stulpas, tai yra esant panašioms sąlygoms, kaip ir nagrinėjamo įvykio metu, tačiau, kaip pati patvirtino, ji matomumo tuo metu netikrino, su liudytoju V. Ž. vėl nesusisiekė. Esant tokioms nustatytoms eksperimento atlikimo aplinkybėms, eksperimentą atlikusios policijos pareigūnės padaryta išvada, jog liudytojas V. Ž. galėjo gerai matyti visas įvykio aplinkybes, nes atstumas nuo įvykio vietos nėra didelis ir apšvietimo pakako nustatyti ir identifikuoti ten buvusius asmenis yra nepagrįsta ir neįtikinanti, nes V. Ž. parodymai atkuriant realią įvykio situaciją ir aplinką patikrinti nebuvo. Taigi, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo tamsus paros metas, kad gatvė buvo apšviesta, kad buvo blogos oro sąlygos, kad, kaip matyti iš įvykio vietos nuotraukų, ten yra medžių, kurie, ar kurių šešėliai, galėjo apsunkinti matomumą, taip pat į tai, jog paties eismo įvykio V. Ž. iš esmės nematė, atkreipė dėmesį tik išgirdęs garsą ir pažiūrėjęs pro langą, kad kitas liudytojas, A. B., kuris taip pat tik išgirdęs smūgio sukeltą garsą priėjo prie buto lango ir pamatė atsitrenkusį automobilį, nematė asmens, kuris vairavo automobilį ir išvis tiksliai negalėjo nurodyti, kiek asmenų buvo prie automobilio, teismas negali padaryti objektyvios ir kategoriškos išvados, jog iš tikrųjų V. Ž. iš savo buvimo vietos aiškiai matė visus įvykio vietoje buvusius žmones ir juos tinkamai individualizavo. Be to, šiuo atveju svarbi byloje nustatyta aplinkybė, kad automobilis LEXUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam E. T., o G. M. žmonai - S. M., kuri savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog automobiliu daugiausia naudojasi jos vyras G. M.. Todėl ta aplinkybė, jog automobilio LEXUS naudotojas yra G. M., kuris nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo kartu su E. T. ir taip pat buvo neblaivus, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrojo automobilio vairuotojo eismo įvykio metu, kadangi byloje nebuvo įsitikinta, kuris iš dviejų apsvaigusių asmenų (V. Ž. tvirtino, jog trečio asmens nebuvo) iš tiesų vairavo automobilį, nebuvo atliktas asmenų atpažinimas, V. Ž. parodymai nebuvo patikrinti objektyviąja prasme. Todėl šios aplinkybės tik sustiprina E. T. poziciją ir paaiškinimus apie tai, kad automobilio LEXUS jis nevairavo.

Apibendrinant konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, jog automobilį LEXUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje neblaivus vairavo, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies ir apgadino automobilį būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. T.. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviais duomenimis, turi būti vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismas daro išvadą, jog E. T. pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina nesant šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 administracinę atsakomybę vairuotojams už transporto priemonių vairavimą neblaiviems, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), kuri buvo numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nustato ANK 422 straipsnio 5 dalis. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kaip matyti iš ATPK 126 straipsnio 1 dalies bei ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijų, taip pat ANK 422 straipsnio 9 dalies, už minėto pažeidimo padarymą ANK yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė nei buvo numatyta ATPK (minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau nei 10 eurų didesnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad E. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutrauktina nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, E. T. inkriminuota veika pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuotina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi bei 5 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną E. T. atžvilgiu nutraukti nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.