Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, anksčiau teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

6) Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme;

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

15) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 10 dienų bausme;

19) Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

20) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto bausme;

31) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos) – galutine subendrinta laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs;

36) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, BK 64¹ straipsniu – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

37) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos), BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir BK 64¹ straipsniu – 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs,

39) Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, BK 64¹ straipsnį – 18 parų areštu;

40) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, BK 64¹ straipsnį – 20 parų areštu;

41) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 63 straipsnio 3 dalį – 75 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė 1/3 mažinta ir paskirta - 50 parų arešto,

15) 2024 m. vasario 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (keturios veikos) – 30 parų arešto bausme;

16) 2024 m. kovo 7 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį - 28 parų arešto bausme;

17) 2024 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme;

19) 2024 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

20) 2024 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (trys veikos) – 30 parų arešto bausme;

21) 2024 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 26 parų arešto bausme;

22) 2024 m. rugsėjo 5 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos) – 30 parų arešto bausme;

23) 2024 m. rugsėjo 6 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2024 m. lapkričio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos) – 30 parų arešto bausme;

25) 2024 m. rugsėjo 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

26) 2024 m. rugsėjo 26 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 28 parų arešto bausme;

27) 2024 m. spalio 17 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

28) 2024 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

29) 2024 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (aštuonios veikos) – 30 parų arešto bausme;

30) 2024 m. gruodžio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

31) 2025 m. sausio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (trys veikos) – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

32) 2025 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (trys veikos) – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2024 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

33) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 63 straipsnio 3 dalį – 75 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė 1/3 mažinta ir paskirta - 50 parų arešto;

34) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. J. kaltas dėl vagystės prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad 2024-05-21 vakare apie 21.51 val. kartu su M. M., nuomotu automobiliu „Toyota Prius“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), tikslu, kad iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) pavogti alkoholinių gėrimų, kuriuos ketino parduoti ir taip užsidirbti pinigų narkotinėms medžiagoms. Pripažįsta, kad pavogė visus kaltinime nurodytus alkoholinius gėrimus, kuriuos susidėjo į savo turėtas kuprines, maišus ir nesusimokėję išsinešė iš parduotuvės. Kiek pamena, jų vagiančių niekas nematė, sulaikyti nebandė. Už parduotus alkoholinius gėrimus gautus pinigus išleido automobilio nuomai, mokesčiams sumokėti, įsigyti narkotinių medžiagų. Pripažįsta, kad alkoholinius gėrimus vyko vogti kartu su M. M. iš anksto apie tai sutarę. Pinigus kiekvienas gavo atskirai pagal tai, kiek alkoholinių gėrimų kiekvienas pavogė. Dėl to, kad įvykdė vagystę gailisi. Tai padarė tik dėl priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Planuoja kreiptis dėl reabilitacijos nuo narkotinių medžiagų, susirasti darbą, atlyginti nukentėjusiems padarytas turtines žalas.

Kaltinamasis M. M. kaltas dėl vagystės prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad tikslių aplinkybių neatsimena, kadangi praktiškai kiekvieną dieną vykdydavo vagystes iš parduotuvių, tačiau kartu su E. J. važiuodami pro šalį kaltinime nurodytu metu, t. y. 2024-05-21, užsuko į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Kur tą dieną važiavo ir kokiu tikslu nepamena. Kad iš parduotuvės vykdys vagystę nesitarė. Ar įėjo į parduotuvę vienu metu kartu su E. J. nepamena. Jis parduotuvėje pastebėjo, jog nėra apsaugos darbuotojų, todėl nuėjo tiesiai į alkoholio skyrių. Kiek ir kokius alkoholinius gėrimus pavogė jis nepamena. Ar alkoholio skyriuje bendravo su E. J., nepamena. Nematė kiek ir kokius alkoholinius gėrimus E. J. pasiėmė ir kur susidėjo. Į parduotuvę važiavo E. J. išnuomotu automobiliu „Toyota Prius“. Iš parduotuvės išėjo nesumokėję už alkoholinius gėrimus. Su E. J. sėdo į tą patį automobilį, kuriuo atvažiavo ir išvažiavo. Kiek ir kokias prekes iš parduotuvės vogs iš anksto nesitarė, tačiau ten vyko tikslu įvykdyti vagystę, jei bus palankios aplinkybės, t. y. nebus apsaugos darbuotojų.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Iš 2024-06-27 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaido įrašai iš įvykio vietos parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Užfiksuoti vagystę įvykdę asmenys (1 t., b. l. 21–24).

Iš 2024-05-28 pareiškėjo A. B. parodymų protokolo matyti, kad pareiškėjas parodė, kad 2024-05-21 apie 21.53 min., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykdyta alkoholinių gėrimų vagystė. Padaryta 801,47 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 1).

III. Įrodymų vertinimo bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.

Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina kaltinamųjų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė didesnė nei 10 MGL.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį. Kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų, nes baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-67-511/2016).

Kaltinamieji E. J. ir M. M. prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką – vagystę iš parduotuvės, vagystės laiko ir vietos, pagrobto turto kiekio, pavadinimų ir vertės neginčijo. Pripažino, kad darant vagystę veikė kartu.

Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir byloje ištirti ankščiau aprašyti įrodymai: vaizdo įrašo apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl vogusių asmenų atpažinimo, pareiškimai dėl vagysčių, kuriuose išvardintos pavogtos prekės ir jų vertė, kurių pagrindu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Taigi tiek kaltinamųjų prisipažinimu, tiek byloje ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, abu kaltinamieji, veikdami bendrai, pavogė kaltinime nurodytą svetimą turtą.

Kaltinamųjų padarytos veikos teisingai įvertintos kaip nusikaltimas, nes vagystės atveju pavogto turto vertė viršijo 10 MGL (500 Eur), kai 1 MGL yra 50 Eur (MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui /BBND/).

Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, tai yra jie suprato, kad daro nusikaltimą, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jų daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to siekė.

Vagystė baigta, nes pagrobę svetimą turtą kaltinamieji įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.

Kadangi be kaltinamųjų prisipažinimo jų nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtino byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad E. J. ir M. M., veikdami kaip bendrininkų grupė, padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas).

IV. Bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

E. J. – teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja, nedirbo, gydytas dėl priklausomybės narkotikams, psichikos sveikatos priežiūros grupėje neįrašytas.

M. M. – teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja, nedirbo, yra priklausomybės ligų registre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromo, psichikos sveikatos priežiūros grupėje neįrašytas.

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltais prisipažino, proceso neapsunkino (BK 59 str. 2 d.). Pripažinti, kad jie nuoširdžiai gailisi, kai nuolat daro analogiškas veikas/nusižengimus, teismo manymu, nėra pagrindo.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Atsižvelgdamas į kaltinamųjų asmenybes, į jų anksčiau padarytų nusikaltimų pobūdį, kiekį ir sunkumą, į turimus teistumus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji privalo būti pripažinti recidyvistais, kas yra ir jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, ypač duomenys apie ankstesnius neišnykusius teistumus, kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, jog kaltinamieji neatlygino padarytos žalos, sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamiesiems už nusikalstamos veikos padarymą yra pagrindas skirti prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tačiau, atsižvelgiant į padarytos žalos dydį, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmės dydį parenkant artimą minimaliam. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti tik šia bausmės rūšimi. Atsižvelgiant tiek į abiejų kaltinamųjų asmenybes, tiek į veikos padarymo aplinkybes, švelnesnės bausmės rūšies skyrimu teisingumo principo įgyvendinimas nebūtų užtikrinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji visiškai pripažino padarę nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. J. ir M. M. paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų E. J. ir M. M. atžvilgiu yra priimtų neįsiteisėjusių nuosprendžių, į prokuroro prašymą šiuo metu bausmių nebendrinti, bei siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, bausmės priimant šį nuosprendį nebendrinamos, bausmių vykdymo tvarkos nustatymo klausimą paliekant spręsti nuosprendžių vykdymo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsnyje numatyta tvarka.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Nagrinėjamoje byloje civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį dėl 801 Eur 47 ct turtinės žalos atlyginimo (b. l. 36).

Kaltinamieji su civiliniu ieškiniu sutinka.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamųjų kaltę, nustačius, jog civilinė ieškovė dėl bendrų kaltinamųjų veiksmų patyrė turtinę žalą, pareikštam civiliniam ieškiniui dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiam ir įrodytam, nekeliančiam abejonių, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų E. J. ir M. M. civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 801 Eur 47 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

Daiktiniai įrodymai - vokas su kompaktiniu disku, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos medžiagos.

Proceso išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas remiantis proceso įstatymu buvo būtinas, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamieji prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad nedirba, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš kaltinamųjų nėra priteisiamos ir atlygintinos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš civilinių atsakovų E. J. ir M. M. solidariai civilinės ieškovės naudai 801 Eur 47 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską (vaizdo įrašai iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos medžiagos.

Nepriteisti iš E. J. ir M. M. valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.