Tauragės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. M., gim. 1990-06-28, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Baltarusija, dirba (duomenys neskelbtini)“, buv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 puntą, 211 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 216 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. spalio 30 d., 13 val. 12 min., (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas D. M. atvyko į LTLG3000 MTV „Tauragė“ ir būdamas atsakingas už krovinio ir jį lydinčių dokumentų pristatymą į paskirties muitinės įstaigą, pateikė tranzitinę deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus dokumentinį tikrinimą, buvo nustatyta, kad pasibaigęs tranzito terminas, t.y. prekės į paskirties muitinės įstaigą turėjo būti pristatytos iki 2018-10-02. Transporto priemonė gabenusi prekes, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini)A0739E-5, konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nukreipta muitiniam tikrinimui. Atliekant transporto priemonės ir prekių tikrinimą, nustatyta, kad 2018 m. spalio 2 d. prekės – 40 pakuočių dvigubo pjovimo pušies medienos, be muitinės pareigūno leidimo buvo iškrautos UAB „Herantas“ teritorijoje. Vairuotojas D. M. savavališkai, be muitinės pareigūno leidimo, nuėmė muitinės plomą Nr. (duomenys neskelbtini). Prekės 2018 m. spalio 30 d. iš laikymo vietos (UAB „Hernatas“ teritorija) buvo pakrautos į kitą konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pristatytos į MTV „Tauragė“.

D. M. per nustatytą muitinės tranzito terminą, neužbaigęs tranzito procedūros, pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, numatytą 2013 m. spalio 9 dienos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 p. ir 233 straipsnio 1 d., Reglamento (ES) Nr. 952/2013 233 straipsnio 1 d., 233 straipsnio 3 d., D. M., būdamas atsakingas už muitinės plombų išsaugojimą, nuimdamas nuo transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini)A0739E-5, konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini), muitinės identifikavimo ženklą (plombą) Nr. K458793 be muitinės leidimo, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 192 str. 2 dalį. Iškraudamas prekes iš transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)A0739E-5, konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini), gabenusios prekes be muitinės leidimo, pažeidė prekių pateikimo, iškrovimo ir tikrinimo tvarką, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 952/2013 140 straipsnio 1 p., tokiais savo veiksmais D. M. padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 216 straipsnyje.

Rašytiniame paaiškinime D. M. nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, užima vairuotojo pareigas. 2018-10-01 neužbaigęs deklaracijos, važiavo iš Baltarusijos į Tauragę, deklaracijos numeris (duomenys neskelbtini), krovinys buvo pristatytas į Tauragę firmai „Herantas“ firmos „Paleteks“ užsakymu. Neatvyko į muitinės postą, nes buvo pasakyta važiuoti į „Herantas“. Ten jis nuėmė plombas ir išsikrovė. Vėliau paaiškėjo, kad deklaracija neužbaigta ir jis vėl atvažiavo į Tauragę, pasikrovė tą krovinį, kurį buvo išsikrovęs ir atvažiavo į MTV „Tauragė“.

D. M. teismo posėdyje pripažino kaltę. Parodė, kad jo manymu, tas žmogus, kuris turi deklaruoti prekes, buvo prekių iškrovimo vietoje, kad pats deklarantas sėdi ten ir pats nuveža prekes į muitinę. Užsakovas jam pasakė, kad tokia procedūra. Atvažiavęs į UAB „Herantas“ atidavė visus dokumentus ir laukė kaip bus toliau. Nuskanavo dokumentus, pasiėmė CMR ir pasakė, kad jau išmuitintos prekės, ir dėl to jis pagalvojo, kad prekės buvo išmuitintos vietoje. Už pusvalandžio įvažiavo į muitinės teritoriją ir pradėjo išsikrovinėti. Kai išsikrovė, išvažiavo į Klaipėdą krautis kitą krovinį. Jis pats nesuprato, kaip taip greitai įvyko išmuitinimo procedūra, ir pats skambino klausti, ar viskas gerai. Telefoninio pokalbio metu sužinojo, kad ne ten kur iškrovė prekes deklarantas yra. Deklarantas pasakė, kad deklaracija dar nepabaigta. Jis grįžo į Tauragės muitinę ir klausė ką daryti. Tada jį pasiuntė į Klaipėdos muitinės valdybą. Į Klaipėdą nuvažiavęs parodė deklaraciją ir parašė paaiškinimą. Ten jam pasakė, kad lauktų ir savaitės eigoje jie pasakys, ką toliau daryti. Po 2 savaičių paskambino ir nurodė, kad važiuočiau į Tauragę. Vėl susikrovė tas lentas. 2018-10-30 deklaraciją išrašė. Taip tas pats krovinys buvo perkrautas į kitą konteinerį ir atvažiavo su juo į Tauragę. Pradžioje buvo užplombuotas tas krovinys. Jis nuėmė plombas pats, kada krovinius norėjo iškrauti, jam pasakė, kad važiuotų į iškrovimą. Jis viską žinojo kaip reikia daryti, bet manė, kad visa tai daroma krovinio iškrovimo vietoje. Anksčiau kitur važiavo, o į Lietuvą krovinius šiais metais veža. Krovinius visada veždavo į Baltarusiją iš Lietuvos. Jo alga iki 900 Eur. Tiksliai nežinojo kaip tas daroma, bet dabar žino ir daugiau tai nepasikartos. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonė užsiima krovinių pervežimu. Spalio mėnesį susisiekė muitininkų tarpininkai ir pasakė, kad yra neužbaigta muitinės procedūra. Po kelių dienų pradėjo su jais kontaktuoti Medininkų muitinė, dar po kelių dienų iš Klaipėdos muitinės paskambino. Jis apklausė vairuotoją, paprašė, kad paaiškintų aplinkybes. Išsiaiškino, kad buvo pažeista išmuitinimo procedūra – muitinės kontrolei nepristatytas krovinys. Muitinė prašė pateikti krovinio užbaigimo dokumentus, bet vairuotojas tų dokumentų pateikti negalėjo. M. D. bendravo su užsakovo UAB „Herantas“ tarpininku. M. D. buvo suklaidintas, gal jie nesusikalbėjo. M. D. nesuprato, kad muitinė yra vienoje vietoje, o gavėjas kitoje. Jis nuvežė iškart prekę gavėjui ir tas prekes iškrovė pamanęs, kad išmuitino. Prekes iškrovė, bet išmuitinimo procedūra nebuvo atlikta iki galo. Nurodymus duoda užsakovas, vairuotojai yra instruktuojami, kokia įmuitinimo ir išmuitinimo procedūra jiems yra aiški. M. D. tikėjosi, kad padavus dokumentus gavėjui krovinys bus išmuitintas. Jis gal įsivaizdavo, kad viskas vienoje vietoje vyksta. Kitokio sprendimo, kaip tas pačias prekes pristatyti į muitinę, nebuvo. Aišku buvo pažeista procedūra, plombos nuplėštos. Jokių priekaištų M. D., kaip įmonės vadovas, neturi. Jis visada labai pareigingas darbuotojas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius nurodytus administracinius nusižengimus įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, tranzitine deklaracija MRN (duomenys neskelbtini), asmens dokumento kopija, D. M. rašytiniu paaiškinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštu Klaipėdos teritorinei muitinei „Dėl klaidingo krovinio iškrovimo (konteineris (duomenys neskelbtini)), pažeidus išmuitinimo procedūrą“, administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienus metus, D. M. ir liudytojo V. G. parodymais.

Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 135 straipsnio 1 dalimi asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas pristato į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalį, prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 192 straipsnio 2 dalį, nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę tik muitinė arba muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalį, Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; jeigu muitų teisės aktuose nenumatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, numatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą.

Pagal Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalį prekių vežėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas – tai muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimas iš jas gabenančių priemonių, įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno rašytinio leidimo. Šis nusižengimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

ANK 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas – tai neatvykimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas. Šio nusižengimo atlikimas užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

ANK 216 straipsnyje numatoma administracinė atsakomybė už Muitinės uždėtų arba muitinės pripažįstamų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą. Šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pažeidėjo veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 216 straipsnio 1 dalyje sudėtys, nes jis padarė muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą — iškrovė muitinės prižiūrimas prekes (daiktus) iš jas gabenančios priemonės muitinės nenustatytoje vietoje; be muitinės pareigūno rašytinio leidimo, padarė muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą — neatvyko per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas; nuplėšė muitinės uždėtą arba muitinės pripažįstamą plombą.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuos nusižengimus D. M. padarė dėl nerūpestingumo, t.y. nebuvo tinkamai susipažinęs su 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013, nors pagal asmenines savybes bei užimamas pareigas, kiek tai susiję su tinkamu darbinių funkcijų įgyvendinimu, teisinį reglamentavimą galėjo ir privalėjo žinoti. Atsakomybę legvinančia aplinkybe laikytina tai, kad D. M. pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ANK 59 straipsnio 2 dalis), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą; praeityje už analogiškų veikų atlikimą nebaustas.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali už padarytą nusižengimą. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nusižengimas padarytas dėl nerūpestingumo, šiais veiksmais jokia žala nepadaryta, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas, pati įmonė pranešė muitinei apie pažeidimą, į pažeidėjo asmenybę, kad jis tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Darytina išvada, kad ir minimalių sankcijose nustatytų baudų skyrimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis minėtais principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir minimalių nuobaudų dydžius sumažinus per pusę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 216 straipsnyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1, 2 dalimis, D. M. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB “Citadele” banke, įmokos kodas – 1001, mokėjimo pavedime, laukelyje unikalus mokėjimo kodas nurodant nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:18093908822.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis)

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.