Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

2020-12-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-343-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
II-343-476/2020
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00187-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Irena Narbutienė (pirm.)
Pareiškėjas
T. D.
Pažeidėjas
T. D.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas Raseinių raj.PK
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-343-476/2020Proceso Nr. 4-36-3-002187-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4.; 21.10.5.; 21.11.1., 21.11.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 22 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjui T. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo E. T. 2020 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ANR_N-1213-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. D. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2020 m. spalio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo E. T. 2020 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-1213-2020 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Skunde ir teismo posėdžio metu T. D. nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK 2020 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nutarimu konstatavo, kad jis padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 488 str. 2 d. Nutarime nurodė, kad 2020 m. spalio 24 d. apie 00.58 val. (duomenys neskelbtini), esančiame baikerių klube buvo garsiai leidžiama muzika, garsiai kalbėjo viduje esantys asmenys ir taip trukdė aplinkiniams gyventojams ilsėtis. Triukšmą užfiksavo ir atvykę policijos pareigūnai. Esant šioms aplinkybėms, tikslinga taikyti administracinę atsakomybę baikerių klubo vadovui, t.y. jam Tomui Danieliui, kaip atsakingam asmeniui.

2020 m. spalio 28 d. jis nuvykęs į PK paaiškino, kad yra VšĮ (duomenys neskelbtini), baikerių klubo vadovas. Klubo patalpos yra adresu (duomenys neskelbtini). Klube yra apie 40 narių, todėl klubo patalpomis gali naudotis kiekvienas klubo narys, visi jie turi raktus nuo klubo, todėl ten patekti gali bet kada. Jie yra nusistatę bendras taisykles, kad turi būti palaikoma tvarka. Jam buvo žinoma, kad 2020 m. spalio 23 d. klubo patalpose buvo keletas klubo narių, tačiau tą vakarą jis pats ten nebuvo, todėl nėra atsakingas už jų elgesį. Policijos pareigūnui T. M. jis norėjo nurodyti asmenį, kuris tą vakarą buvo klubo patalpose, tačiau pareigūnas į tai nekreipė dėmesio, jo paaiškinime to neužfiksavo ir jam kaip klubo vadovui surašė protokolą ir priėmė nutarimą už viešosios rimties trikdymą. Tačiau jis nesutinka su nutarimo sprendimu bei motyvais kadangi įvykio dieną nebuvo klubo patalpose ir nepadarė administracinio nusižengimo, todėl teismo prašo panaikinti priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nori atkreipti teismo dėmesį, kad klubo narius nuolat skundžia asmuo, kuris gyvena maždaug pusės kilometro atstumu nuo klubo patalpų. Greta klubo patalpų gyvenantys asmenys triukšmu nesiskundžia.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono PK atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, 2020 m. gruodžio 9 d. gautas pranešimas, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono PK atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono PK atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

2020 m. lapkričio 11 d. atsiliepime į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono PK nurodė, kad nutarimas priimtas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjus tyrimo medžiagą, todėl prašo priimtą nutarimą palikti galioti. Taip pat nurodė, kad T. D. savo paaiškinime nurodė, kad jis yra VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas ir nors jis savo kaltę neigia, tačiau jo kaltė įrodyta bylos medžiaga. Jis būdamas minėto klubo prezidentu ir vadovu privalėjo užtikrinti, kad jo klubo vadovaujami nariai elgtųsi atsakingai, tvarkingai ir kultūringai, juolab, kad panašaus pobūdžio pranešimai apie garsiai iš angaro sklindančią muziką iš aplinkinių gyventojų pasiekia sistemingai. T. D. kaip atsakingas asmuo turėjo užtikrinti, kad sklindanti muzika netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės ir poilsio.

Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. spalio 24 d. klubo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jis buvo klubo patalpose ir šiek tiek patriukšmavo, buvo atvykę policijos pareigūnai. Tą vakarą garsiai leido muziką. Pareigūnai į patalpas tą vakarą įėję nebuvo, jų niekas dėl muzikos neįspėjo. Muziką leido gan garsiai. Jei buvo parašytas skundas, tai gal būt ji ir trukdė ilsėtis kaimynystėje gyvenantiems žmonėms.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012).

Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį nusižengimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ANK 488 straipsnis numato atsakomybę už viešosios rimties trikdymą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. ANK 488 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už pakartotinį nurodytų veiksmų atlikimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios rimties trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei pažeidžiant įstatymo numatytus reikalavimus. Vadovaujantis ANK 563, 569, 617 straipsnių nuostatomis, toks sprendimas gali būti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus bylai duomenis, o to padaryta nagrinėjamu atveju nebuvo.

Nagrinėjamu atveju T. D. nesutinka su byloje esančiu įrodymų vertinimu ir kelia kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 2 dalyje, padarymo klausimą, teigdamas, jog byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, nes jis nusižengimo padarymo metu klube nebuvo, todėl prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog T. D. kaltė padarius ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą be administracinio nusižengimo protokolo iš esmės grindžiama tuo, jog jis yra VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas bei prezidentas, todėl privalėjo užtikrinti, kad iš klubo patalpų sklindanti muzika netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės ir poilsio. Tačiau su tokiais argumentais sutikti teismas neturi pagrindo. Kaip matyti iš T. D. teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kad VšĮ (duomenys neskelbtini)” narių yra apie 40 ir visi jie turi raktus nuo klubo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl ten patekti gali bet kada. Be to jis nurodė, kad nuvykęs į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą, pareigūnui, tiriančiam administracinio nusižengimo bylą, mėgino nurodyti asmenį, atsakingą už sukeltą triukšmą, tačiau pareigūnas į tai nekreipė dėmesio ir šių aplinkybių į jo paaiškinimą neįtraukė. T. D. teigė, kad jų klubas turi nusistatęs bendras taisykles, tai jog turi būti palaikoma tvarka. Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad 2020 m. spalio 24 d. T. D. klubo patalpose nebuvo. Tą vakarą klubo patalpose su dar keliais klubo nariais buvo jis ir gan garsiai leido muziką. Iš to seka išvada, kad T. D., nebūdamas 2020 m. spalio 24 d. klubo patalpose niekaip negalėjo užtikrinti viešosios rimties.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ne bet koks viešosios tvarkos trikdymas užtraukia administracinę atsakomybę, o tik toks, kuris trikdo kitų asmenų ramybę, poilsį, darbą. Triukšmo pojūtis yra subjektyvus dalykas, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į bendrą aplinkos nuomonę bei į Triukšmo valdymo įstatyme ir savivaldybės patvirtintose Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse įrašytas normas. Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Triukšmo valdymo įstatymas. Atsakomybę už viešosios rimties trikdymą nustato ANK 488 straipsnis. Tai yra vienodos teisinės galios teisės aktai. Tačiau Triukšmo valdymo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis, išimtinai triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. 2012 m. rugpjūčio 29 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-335 patvirtintos Triukšmo Raseinių rajono savivaldybės viešose vietose taisyklės. Taisyklių 23.1. punkte nurodyta, kad Viešosiose vietose nuo 22 val. iki 8 val. draudžiama naudoti triukšmo šaltinius lauko kavinėse, jei tai trikdo viešąją rimtį. Tačiau, nagrinėjamu atveju, triukšmo intensyvumas iš baikerių klubo nebuvo nustatinėjamas, o protokolas surašytas vien tik remiantis pranešėjo pranešimu apie iš baikerių klubo sklindančią muziką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai buvo nuvykę į įvykio vietą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus prie baikerių klubo vartų, vartus rado užrakintus, angaro durys buvo uždarytos, tačiau viduje girdėjo grojančią muziką bei garsiai kalbančius žmonės, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to ar muzika, kuriai grojant dar girdėjosi ir angare kalbantys žmonės, tikrai galėjo sutrikdyti viešąją rimtį bei žmonių poilsį ir ramybę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinti ar 2020 m. spalio 24 d. sklindantis triukšmas viršijo leidžiamą normą ir galėjo sutrikdyti kitų asmenų poilsį ar ramybę, nėra galimybės.

Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės neatlikus absoliučiai jokio tyrimo, viso labo remiantis gautu asmens pranešimu bei tarnybiniu pranešimu. Iš bylos medžiagos nėra neaišku, dėl kokių konkrečiai veiksmų T. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, kaip pasireiškė jo neteisėti veiksmai, nėra aišku, ar apskritai kilo ANK 488 straipsnyje numatyto nusižengimo padariniai (sutrikdyta viešoji rimtis).

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, bei išklausęs T. D., S. M. paaiškinimus, konstatuoja, kad T. D. kaltės įvykdžius jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje, nepatvirtina byloje esančių įrodymų visetas. Atsižvelgiant į išdėstytą 2020 m. spalio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato priimtas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena T. D. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo T. D. skundą tenkinti.

Panaikinti 2020 m. spalio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo E. T. nutarimą Nr. 82-ANR_N-1213-2020 ir administracinio nusižengimo bylą T. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė