Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-02-25 · Civilinė byla Nr. 2S-403-823/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-25
Bylos Nr.
2S-403-823/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Algirdas Auruškevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Pareiškėjas
L. F., A. F.
Advokatai
Telesforas Urbaitis
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-403-823/2009Procesinio sprendimo kategorija: 103.4; 128.16.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. F. atstovo advokato Telesforo Urbaičio atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. F. ir A. F. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai L. F. ir A. F. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, įregistruotą 1990 m. gruodžio 15 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, bendru sutarimu bei patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo trūkumams pašalinti iki 2008 m. gruodžio 30 d. įskaitytinai. Teismas nurodė, kad prašyme nenurodytos priežastys, dėl kurių, pareiškėjų nuomone, iširo jų santuoka, nepateiktas pareiškėjo A. F. asmens tapatybę ir veiksnumą liudijantis dokumentas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjų gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pažymos apie pareiškėjų gaunamas pajamas. Nesant šių dokumentų teismas neturi galimybės patikrinti, ar prašymas teismui paduotas nepažeidžiant teritorinio teismingumo taisyklių, ir ar teismui tvirtinti pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia ne tik sutuoktinių, bet ir jų nepilnamečio vaiko (kurio išlaikymas turi būti nustatomas atsižvelgiant į sutuoktinių turimą turtą ir gaunamas pajamas) teisių ir interesų.

2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjos L. F. atstovo advokato T. Urbaičio prašymą, Druskininkų miesto apylinkės teismas pratęsė terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti iki 2009 m. sausio 9 d. įskaitytinai.

2009 m. sausio 13 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismas pareiškėjų L. F. ir A. F. prašymą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams. Teismas nurodė, kad pareiškėjai pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalino prašymo trūkumų, nors objektyviai galėjo tai padaryti – teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti buvo pakankamas, byla nėra sudėtinga, papildomų duomenų gavimas nereikalavo didesnių darbo ir laiko sąnaudų, be to, pareiškėjai naudojasi kvalifikuota advokato pagalba.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos L. F. atstovas advokatas T. Urbaitis prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prašymui nutraukti santuoką bendru sutarimu taikė ieškinio teisenos normas. Šios kategorijos bylos turi būti nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, todėl teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių ir interesų, bei ar sutuoktinių santuoka tikrai iširo ir sutuoktinių neįmanoma sutaikyti. Teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti pažymas apie gaunamas pajamas, nes abu pareiškėjai yra darbingo amžiaus, o nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis numatytas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, taigi akivaizdu, kad ši sutartis nei sutuoktinių, nei jų nepilnamečio vaiko teisių nepažeidžia. Pareiškėjų gyvenamoji vieta nurodyta atitinkamai teismui pateiktoje VĮ Registrų centras 2008 m. spalio 1 d. pažymoje Nr. IN (5.1.15) bei VĮ Regitra 2008 m. rugsėjo 30 d. pažymoje Nr. (1.5)-S4-1597, todėl teismo įpareigojimas pateikti pažymas apie pareiškėjų gyvenamąją vietą taip pat negali būti pripažintas pagrįstu. Prašymo priėmimo stadijoje teismas neturėjo spręsti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir ar ji iš esmės nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų – tai turėjo būti daroma bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas grubiai pažeidė procesinius terminus - 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo gauta „Skyrybų centre“ 2008 m. gruodžio 28 d., kai trūkumams pašalinti buvo likę 2 dienos, nors įstatymas įpareigoja teismą nustatyti ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą. 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi pratęsus terminą trūkumams pašalinti iki 2009 m. sausio 9 d., ši nutartis buvo gauta tik 2009 m. sausio 5 d., taigi teismo nustatytas terminas abiem atvejais buvo akivaizdžiai nepakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vertindamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui dėl to, kad teismo nustatytu terminu nebuvo pašalinti teismo nutartyje nurodyti procesinio dokumento trūkumai, teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas be kita ko turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atitinkamą procesinį dokumentą turint turinio ar formos trūkumų, ar šie trūkumai nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo teismo buvo aiškiai ir suprantamai įvardyti, nurodant jų pašalinimo būdą, taip pat ar teismo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti buvo pakankamas, kad byloje dalyvaujantis asmuo turėtų realią galimybę įvykdyti teismo įpareigojimus.

Vertinant teismo nutartimi dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo nustatytų įpareigojimų pagrįstumą atsižvelgtina į tai, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu skundžiama būti negali (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Vykdydamas pareigą užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 1 dalis) bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju įvertina teismui pateikto procesinio dokumento turinio ir formos atitiktį įstatymo reikalavimams ir imasi veiksmų jau procesinio dokumento priėmimo teismo žinion stadijoje pašalinti galimas kliūtis sklandžiai teismo proceso eigai. Teismo nutartyje dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo nustatyti reikalavimai byloje dalyvaujantiems asmenims yra privalomi (CPK 18 straipsnis). Taigi ne bet koks apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo įpareigojimais gali būti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui dėl to, kad teismo nutartyje nurodyti procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą. Dėl pačių teismo įpareigojimų nepagrįstumo ši nutartis galėtų būti naikinama tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad teismui pateiktas procesinis dokumentas apskritai neturėjo turinio ar formos trūkumų, kuriuos buvo prašoma pašalinti, teismo įpareigojimai akivaizdžiai neatitiko proceso įstatymų reikalavimų, arba jų nebuvo galimybės įvykdyti, ir tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjų teisė į teisminę gynybą.

Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija tiek pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo nustatytų įpareigojimų pagrįstumą, tiek termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti pakankamumą. Teisėjų kolegija pasisakys atskirai dėl kiekvieno iš apelianto nurodomų argumentų.

Dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjams nustatytų įpareigojimų pagrįstumo

Atskiruoju skundu ginčijami du iš keturių Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjams nustatytų įpareigojimų – įpareigojimas pateikti pažymas apie pareiškėjų gaunamas pajamas ir įpareigojimas pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Argumentai dėl kitų dviejų nurodyta nutartimi nustatytų įpareigojimų – įpareigojimo pateikti pareiškėjo A. F. asmenybę patvirtinantį dokumentą ir nurodyti priežastis, dėl kurių, pareiškėjų manymu, iširo jų santuoka, nepagrįstumo atskirajame skunde nepateikiami, todėl teisėjų kolegija dėl šių pirmosios instancijos teismo įpareigojimų pagrįstumo nepasisako (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).

Reikalavimus prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turiniui nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 539 straipsnis. Be šiame straipsnyje išvardytų specifinių tokio prašymo turinio reikalavimų, prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu taip pat turi atitikti CPK 135 straipsnio reikalavimus (CPK 539 straipsnio 1 dalis), bei bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamas prašymo nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimo išsprendimas, užtikrinant, kad kartu su šiuo prašymu būtų pateikti įrodymai, reikalingi teismui nagrinėjant bylą iš esmės, yra būtina ekonomiško ir koncentruoto bylos nagrinėjimo sąlyga (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu yra išvengiama galimo teismo posėdžio atidėjimo prireikus teismui pateikti naujus įrodymus bylos nagrinėjimo metu. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nustato griežtus prašymų nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu išnagrinėjimo terminus (CPK 540 straipsnio 2 dalis).

Nors prašymus nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, tai nereiškia, kad šias bylas nagrinėjantis teismas gali apsiriboti formaliu pareiškėjų prašyme nurodytų duomenų įvertinimu. CPK 541 straipsnis įpareigoja bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjantį teismą patvirtinti sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tik prieš tai įsitikinus, ar pateiktoji sutartis atitinka įstatymo reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CPK 541 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 4 dalis). 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi įpareigodamas pareiškėjus pateikti pažymas apie gaunamas pajamas pirmosios instancijos teismas nurodė, kad informacija apie sutuoktinių turtinę padėtį teismui reikalinga norint įvertinti kartu su prašymu pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atitiktį minėtoms įstatymų nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turi būti aptarti nepilnamečių vaikų ir sutuoktinių vienas kito išlaikymo klausimai, kitos sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), o vaikams nustatomo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), toks pirmosios instancijos teismo reikalavimas negali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu. Atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus ir nereikalaujantys išlaikymo, taip pat su tuo, kad pareiškėjų nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis numatytas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, teisėjų kolegijos pripažįstami teisiškai nereikšmingais, kadangi konkretaus vaiko išlaikymo dydžio numatymas sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neatleidžia teismo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos patikrinti, ar sutartyje numatytas vaiko išlaikymo dydis yra proporcingas sutuoktinių turtinei padėčiai. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas prašymo priėmimo teismo žinion stadijoje sprendė klausimus, kurie turėjo būti sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu, taip pat pripažįstamas nepagrįstu. Įpareigodamas pareiškėjus pateikti duomenis apie jų turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas iš esmės nesprendė, ar kartu su prašymu teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atitinka įstatymo reikalavimus, o tik įpareigojo pareiškėjus pateikti duomenis, būtinus teisingam šio klausimo išsprendimui bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiais pirmosios instancijos teismo veiksmais buvo siekiama užtikrinti, kad byla bus tinkamai išnagrinėta jau pirmajame teismo posėdyje, taigi nėra pagrindo teigti, kad įpareigojimas pareiškėjams pateikti pažymas apie gaunamas pajamas buvo formalus ir nukreiptas į bylos nagrinėjimo vilkinimą.

Pareiškime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pareiškėjai nurodė, kad jų gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). (b.l. 1). Tokia pat pareiškėjo A. F. gyvenamoji vieta nurodyta teismui pateiktoje VĮ „Regitra“ pažymoje (b.l. 35) bei Vartojimo kredito sutartyje Nr. 06-056977-VA (abiejų pareiškėjų) (b.l. 40). Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pareiškėjus patikslinti duomenis apie gyvenamąją vietą tokį reikalavimą motyvavo tuo, jog teismui pateiktose Kredito sutartyje Nr. 04-005167-FA ir Laidavimo sutartyje Nr. 04-005167-LA1 nurodyta kita pareiškėjų gyvenamoji vieta (b.l. 14). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Kredito sutartyje Nr. 04-005167-FA ir Laidavimo sutartyje Nr. 04-005167-LA1 nurodytą pareiškėjų gyvenamąją vietą nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, kad minėtos sutartys buvo sudarytos 2004 metais, o kreditas pareiškėjai buvo suteiktas būtent buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui (b.l. 36, 38). Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad tikslinti pareiškėjų gyvenamąją vietą pirmosios instancijos teismui nebuvo būtinybės. Tačiau, kadangi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjams, kaip jau minėta, buvo nustatyti 4 įpareigojimai, iš kurių tik vienas apeliacinės instancijos teismo pripažįstamas nepagrįstu, o pareiškėjai teismo nustatytu terminu neįvykdė nei vieno iš pirmosios instancijos teismo nustatytų įpareigojimų, nurodyta aplinkybė nepripažintina pagrindu skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti (CPK 328 straipsnis).

Dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi ir 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatyto termino pakankamumo

Apelianto teigimu, nustatydamas terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 115 straipsnio 2 dalies reikalavimų, be to, teismo nustatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminas buvo akivaizdžiai nepakankamas teismo įpareigojimams įvykdyti. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, procesinio dokumento trūkumams pašalinti teismas turi nustatyti pakankamą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 7 dienos. Priešingai nei teigia apeliantas, nurodyta norma nenurodo, jog 7 dienų terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo nutarties nuorašo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lingvistinė CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos analizė leidžia teigti, kad minimalus 7 dienų terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti skaičiuojamas nuo teismo nutarties, kuria toks terminas nustatytas, priėmimo dienos. Tuo pačiu CPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus turi būti išsiunčiama ne vėliau kaip kitą dieną po jos priėmimo dienos, siekiant užtikrinti, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimta teismo nutartis, turėtų realią galimybę įvykdyti teismo įpareigojimus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjams buvo nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo trūkumams pašalinti iki 2008 m. gruodžio 30 d. įskaitytinai. Šia nutartimi nustatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminas – 11 dienų, CPK 113 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia. Be to, 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjos atstovo prašymą, pirmosios instancijos teismas pratęsė nurodytą terminą dar dešimčiai dienų – iki 2009 m. sausio 9 dienos įskaitytinai. Bendras procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminas, nustatytas pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. ir 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimis, buvo net 21 diena. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi jokie nauji įpareigojimai pareiškėjams nustatyti nebuvo, o apie 2008 m. gruodžio 19 d. nutartyje numatytus įpareigojimus pareiškėjos atstovui, kaip nurodoma jo paties 2008 m. gruodžio 29 dienos prašyme pirmosios instancijos teismui, tapo žinoma 2008 m. gruodžio 22 d. (b.l. 8). Taigi nuo to momento, kai pareiškėjos atstovui, jo paties teigimu, tapo žinoma apie Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarties turinį, jis turėjo 18 dienų teismo nutartyje nustatytiems įpareigojimams įvykdyti. Toks terminas, net ir įvertinus nurodyto periodo metu buvusių šventinių dienų skaičių, teisėjų kolegijos pripažįstamas visiškai pakankamu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatyti įpareigojimai buvo aiškūs ir nesunkiai įvykdomi, o pareiškėjos atstovas yra profesionalus teisininkas.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad proceso dalyviai savo procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos atstovas, pateikęs teismui prašymą pratęsti procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminą, privalėjo domėtis šio prašymo eiga, nedelsiant, kai tik jam tapo žinoma apie teismo nutarties dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo turinį, imtis aktyvių veiksmų procesinio dokumento trūkumams pašalinti, o ne pasyviai laukti kol jam bus įteikta teismo nutartis, kuria išsprendžiamas prašymo pratęsti procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminą tenkinimo klausimas. Todėl ta aplinkybė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria pratęstas procesinio dokumento trūkumų šalinimo terminas, pareiškėjos atstovas gavo tik 2009 m. sausio 5 d., negali būti vertinama kaip objektyviai sukliudžiusi pareiškėjos atstovui Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus įvykdyti laiku.

Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Algirdas AuruškevičiusDanutė Kutrienė