Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2245-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-15
Bylos Nr.
1-2245-486/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
V. L.
NuorašasByla Nr. 1-2245-486/2019
Proceso Nr. 1-01-1-20442-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2019 m. gegužės 16 d., apie 23.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytos 2,79 promilės alkoholio, tyčia vieną kartą sudavė lazda broliui V. L. į kairę ausį, šiais savo veiksmais padarydamas muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. L. sveikatą. Šiais savo veiksmas V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. L. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2019-05-16 jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus su savo šeima. Tuo tarpu jo brolis V. L. gėrė su savo draugais, po ko jie su broliu dar išgėrė po butelį alaus, jau buvo vėlu, galimai 21.00 val. Po kurio laiko brolis name atjungė elektrą. Dėl to V. L. supyko, nuėjo ir įjungė šviesos saugiklius virtuvėje, tada į virtuvę atėjo brolis ir jie apsistumdė, bet tai nei vienam jokio fizinio skausmo nesukėlė. Tada pasitaikė po ranka virtuvėje gulėjusi lazda ir V. L. ta lazda broliui vieną kartą sudavė į ausį. Dėl savo veiksmų gailisi, žada brolio atsiprašyti (b. l. 68).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. L. parodė, kad jis gyvena tam pačiame name, kartu su savo broliu V. L., savo sugyventine A. B., tėvu J. L., ir brolio sugyventine B. B. 2019-05-16, apie 22:30 val., jis išjungė elektrą jų namuose, kadangi jis vienintelis su savo sugyventine mokėjo už elektrą. Tuo metu V. L. sėdėjo kambaryje kartu su savo sugyventine A. B. Po kiek laiko į jo kambarį atėjo brolis V. L. ir pasakė įjungti šviesą. V. L. atsakė, kad neįjungs šviesos, nes V. L. už elektrą nemoka. Tada V. L. išėjo. Po kelių minučių V. L. vėl atbėgo į jo kambarį ir su kažkokiu kietu daiktu V. L. trenkė į kairės pusės ausį. Tada. V. L. sugyventinė iškvietė policiją. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Ligoninėje jam diagnozavo ausies kaušelio žaizdą, kurią susiuvo. Kiek matė, jo brolis V. L. buvo išgėręs alkoholinių gėrimų ir jis dėl to dažnai prie jų kabinėjasi. Tačiau neišgėręs V. L. būna ramus. Dėl šio įvykio pajuto ir fizinį skausmą (b. l. 17).

BIRT duomenyse užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 16 d., 23 val. 53 min., namuose smurtaujama, pranešė A. B. (b. l. 3).

2019-05-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad policiją adresu, kvietė A. B.. Minėtu adresu įvyko konfliktas dėl elektros tarp brolių V. L. ir V. L.. Konflikto metu V. L. trenkė pagaliu V. L. per ausį. V. L. ausis buvo prakirsta, kraujavo. Namuose baldai nesulaužyti, trūksta tvarkos ir švaros. V. L. greitoji medicinos pagalba išvežė į Lazdynų ligoninę (b. l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1603/2019(01) nurodyta, kad: 1)V. L. nustatyta muštinė žaizda kairės akies ausies kaušelyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai 2-5 paros iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2) V. L. nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu poveikiu. 3) Kategoriškai atmesti, kad kairės ausies kaušelio žaizda galėjo būti susidariusi nugriuvus, nėra galimybės. 4) V. L. nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužfiksuoti (b. l. 36).

Alkotesterio duomenimis V. L. 2019-05-17, 00:41, nustatytas 2.79 promilių girtumas (b. l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. L. mušdamas nežymiai sutrikdė šeimos nario (brolio) V. L. sveikatą, tyčia vieną kartą sudavė lazda broliui V. L. į kairę ausį, šiais savo veiksmais padarydamas muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina jo paties visiškas prisipažinimas, nuoseklūs nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl V. L. skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę V. L. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, smurtinio pobūdžio, brolio atžvilgiu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (LR BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 p.).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, kad jis administracine tvarka baustas ne kartą, anksčiau neteistas teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – laisvės apribojimą. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

V. L., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR BK 64 (1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. L. galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigoti V. L

- per visą bausmės laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

- per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį,

Vadovaujantis LR BK 72 (2) straipsniu, skirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę - per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. L. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti V. L., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti V. L., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:T. Jeugenijuš . Jaglinski