Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto K. G. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo K. G. pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 straipsnyje ir nubaustas 86 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.K. G. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 23d. 07 val., (duomenys neskelbtini) parke rado pamestą ir pasisavino R. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J100GALAXY J1 dual sim Black“, kurio vertė 80 Eur.

Motyvuojamoji dalis

K. G. apeliacinis skundas tenkintinas

4. Apeliaciniu skundu keliamas K. G. kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, klausimas, todėl įvertintinos ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatos (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. XII-1869, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2015-07-10) redakcija). Šio įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad K. G. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

5. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

6. Administraciniam teisės pažeidimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir pažeidimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

7. Pagal ATPK 50 straipsnyje atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra BK 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą.

7.1. Pažymėtina, kad šis pažeidimas laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra reglamentuotos administracinių teisės pažeidimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

7.2. Tuo tarpu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose vagystės dalyku nelaikomi bešeimininkiai daiktai, t. y. daiktai, neturintys savininko arba kurių savininkas nežinomas. Bešeimininkiais daiktais gali būti pripažįstami kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė ar paslėpė (radinys, lobis). Tokio bešeimininkio turto pasisavinimas nelaikomas turto pagrobimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio prasme. Baudžiamoji atsakomybė už rasto ar atsitiktinai asmeniui patekusio turto pasisavinimą galima tik tuo atveju, kai šis turtas turi mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę ar didelę turtinę vertę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnis). Nedidelės vertės rasto ar atsitiktinai patekusio svetimo turto pasisavinimas nelaikomas nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Radus pamestą daiktą nustatyta radusio asmens pareiga daiktą jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas, arba per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai jį perduoti, jeigu pametęs daiktą asmuo yra nežinomas, o daiktą radęs asmuo negali ar nenori radinio saugoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.62 straipsnis). Pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant klausimą, ar turtas yra svetimas, ar pripažįstamas bešeimininkiu, labai svarbu nustatyti, kokiomis aplinkybėmis rastas daiktas pasisavinamas, taip pat atskleisti kaltininko tyčios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-913/2013).

7.3. Pažymėtina, kad ATPK 50 straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t.y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

8. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad K. G. įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą tyčia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad jis telefoną rado parke. Pareigūnas, tyręs įvykį nesurinko duomenų ir nustatyta tvarka ne tik neįrodinėjo, kad K. G. galėjo pagrobti ar pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – mobilaus ryšio telefoną, bet pats administracinio teisės pažeidimo protokole konstatavo, kad šis asmuo rado pamestą telefoną, pasiėmė jį ir pasisavino. Teismui pagrindą tikėti K. G. pateikta įvykio versija sudaro tai, kad jo paaiškinimas apylinkės teisme visiškai atitiko jo rašytinį paaiškinimą bei visą įvykio situaciją – K. G. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime nuosekliai teigė, kad jis vedžiodamas šunį (duomenys neskelbtini) parke, einant „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės kryptimi rado telefoną „Samsung“, kurį parsinešė į namus, išdžiovino, pakeitė telefone buvusią SIM kortelę, patikrino, telefonas veikė. Taip pat nurodė, kad po 3–4 dienų jam paskambino iš policijos, pareikalavo atnešti telefoną. Jokių objektyvių neginčytinų duomenų, galinčių paneigti K. G. paaiškinimus, nesurinkta, be to, pažymėtina, kad iš esmės K. G. išdėstytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog K. G. tyčia pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

8.1. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nors K. G. ir rado telefoną parke, ir jog šis telefonas akivaizdžiai buvo pamestas, o ne neapdairiai be priežiūros paliktas, tačiau apie tokį radinį jis nepranešė policijai, jiems radinio neperdavė, o pasiliko jį sau, iš telefono išėmė SIM kortelę, tačiau pripažintina, kad pamestas daiktas – mobilusis telefonas – nagrinėjamu atveju yra radinys, todėl nelaikytinas vagystės dalyku ir jo pasisavinimas nėra svetimo turto pagrobimas. Taigi, K. G. kaltė dėl ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo neįrodyta.

9. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje K. G. veiksmuose nenustatyta nei objektyvioji (pamestas mobilusis telefonas nelaikytinas vagystės dalyku), nei subjektyvioji (tyčia) ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo pusė. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. G. atžvilgiu turi būti nutraukta, nes nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50 straipsnį K. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.