Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos notarų rūmai skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami:

1) įpareigoti Teisingumo ministeriją pateikti Lietuvos notarų rūmams Teisingumo ministerijos atliktą vertinimą miestų ir rajonų savivaldybėse, kuriose 2008 m. gegužės 14 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-195 paskelbtas viešas konkursas notaro pareigoms užimti, o būtent: gyventojams teikiamas notarų paslaugas, ekonominius ir socialinius veiksnius, darančius įtaką atliekamų notarinių veiksmų struktūrai ir skaičiui, notarų pajamas už atliktus notarinius veiksmus, taip pat informaciją apie gyventojų nusiskundimus dėl notarų teikiamų paslaugų kokybės ir prieinamumo bei gyventojų notarinio aptarnavimo gerinimo svarbą – kaip tai yra nurodyta 2008 m. gegužės 7 d. Teisingumo ministerijos rašte Nr. (1.16)-7R-3917;

2) įpareigoti Teisingumo ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą ir įpareigoti Teisingumo ministeriją pakeisti 2008 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 1R-195, atsižvelgiant į 1 punkte nurodytą vertinimą, įsakymo derinimo pažymą bei Lietuvos notarų rūmų nuomonę. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui vykdyti 2008 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1R-195 paskelbtą viešą konkursą notaro pareigoms užimti Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šiaulių miesto, Panevėžio miesto, Anykščių rajono, Kauno rajono (įskaitant Garliavos miestą), Šalčininkų rajono ir Telšių rajono savivaldybėse. Teismas 2008 m. liepos 23 d. nutartimi prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkino.

Paaiškino, kad skundžiamas įsakymas pažeidė ne tik teisės aktuose nustatytas derinimo procedūras, bet ir teisės aktų nustatytus bei praktikos suformuotus notarų veiklos principus. Skundžiamas įsakymas dalyje dėl konkursų laisvoms notaro pareigoms užimti paskelbimo Vilniaus miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse priimtas pažeidžiant teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R–481 patvirtintos Notarų gyventojams teikiamų paslaugų poreikių vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 4.2 ir 4.3 punktus, t. y. pažeidžiant nustatytą minimalų vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičių, neatlikus dviejų kalendorinių metų notarų atliekamų notarinių veiksmų analizės bei nenustačius Metodikos 4.3.1 ir 4.3.2 punktuose nurodytų sąlygų. Minėtas įsakymas dalyje dėl konkursų laisvoms notaro pareigoms užimti paskelbimo Kauno miesto, Panevėžio miesto ir Šiaulių miesto, Anykščių rajono, Kauno rajono (įskaitant Garliavos miestą), Šalčininkų rajono ir Telšių rajono savivaldybėse priimtas pažeidžiant Metodikos 4.3 ir 4.4 punktus, t. y. didinant notarų skaičių šiose savivaldybėse, neatlikus dviejų kalendorinių metų notarų atliekamų notarinių veiksmų analizės. Kauno miesto, Panevėžio miesto ir Šiaulių miesto savivaldybėse dirbančių notarų skaičius atitinka Metodikos 4.2 punkte nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas jose gyvenantiems gyventojams tinkamai aptarnauti bei suteikti notarines paslaugas. Notarų skaičiaus didinimas šiose savivaldybėse nėra pagrįstas Metodika, konkrečiai – jos 4.3 punktu, nėra atlikta dviejų kalendorinių metų notarų atliekamų notarinių veiksmų analizė ir nėra nustatytos Metodikos 4.3.1 ir 4.3.2 punktuose nurodytos sąlygos. Taip pat nėra apibendrinta notarų atliekamų veiksmų statistika per 2006-2007 m. Anykščių rajono, Kauno rajono (įskaitant Garliavos miestą), Šalčininkų rajono ir Telšių rajono savivaldybėse ir nenustatyta, ar nėra Metodikos 4.4 punkte nurodytų sąlygų, kai notarų aptarnaujamų gyventojų skaičius vienoje savivaldybėje gali būti mažesnis nei nustatyta tos pačios metodikos 4.2 punkte. Skundžiamu įsakymu paskelbtas viešas konkursas gali pažeisti ekonominio nepriklausomumo principą. Notarų skaičius turi būti didinamas (ar mažinamas), atsižvelgiant ne tik į formalius kriterijus, bet įvertinant ir ekonominę valstybės padėtį, ekonominius bei socialinius veiksnius, įvertinant galimas rengiamų ar numatomų priimti teisės aktų projektų poveikį atitinkamai socialinei bei ekonominei sričiai. Nėra tikslinga didinti dirbančių notarų skaičių iki kol nebus atliktas auditas, nebus naujai suformuoti notariniai įkainiai ir įvertintas notarų gaunamų pajamų lygis pagal naujai suformuotą įkainių sistemą. Skubotai priimtas 2008 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 1R-195 gali pažeisti daugelio asmenų interesus ir turėti neigiamų pasekmių.

Lietuvos notarų rūmai apeliaciniu skundu (b. l. 87-97) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 ir 3 dalis. Lietuvos notarų rūmai skunde ginčijo teisingumo ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 1R-195 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“, tačiau teismas visiškai nepasisakė dėl šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, nemotyvavo, kodėl atmetė pareiškėjo reikalavimus. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo – išreikalauti iš atsakovo teisingumo ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1R-195 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“ derinimo pažymą;

2) papildomų notarų vietų steigimas Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybėse prieštarauja Metodikai. Pagal Metodiką, negali būti padidintas notarų skaičius, kai jau viršyta minimali Metodikos 4.2 punkte nustatyta riba (1 notaras ne mažiau kaip 10000 gyventojų);

3) teisingumo ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1R-195 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“ paskelbtas viešas konkursas gali pažeisti notarų ekonominio nepriklausomumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu pastebima atliekamų notarinių veiksmų mažėjimo tendencija, todėl skubotas ir nepagrįstas naujų notarų vietų steigimas kai kuriose savivaldybėse gali sukelti neigiamų pasekmių bei finansiškai sužlugdyti tiek jau tose savivaldybėse dirbančius notarus, tiek asmenis, laimėjusius viešus konkursus notaro pareigoms užimti;

4) notarų skaičius turi būti didinamas (ar mažinamas) atsižvelgiant ne tik į formalius kriterijus, bet įvertinant galimas rengiamų ar numatomų priimti teisės aktų projektų poveikį notariato socialinei ir ekonominei sritims. Pagal Metodikos 2 punktą, notarų skaičiaus pakeitimus turi sąlygoti objektyvus vertinimas. Todėl nėra tikslinga didinti dirbančių notarų skaičių iki kol nebus naujai suformuoti notariniai įkainiai, įvertintas notarų gaunamų pajamų lygis pagal naujai suformuotą įkainių sistemą, atliktas auditas;

5) teisingumo ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. 1R-195 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“ priimtas pažeidžiant etikos, pagarbos ir moralės principus, nes skelbiamas konkursas notarų pareigoms užimti dar dirbančių notarų vietose. Be to, neaišku, kokiose savivaldybėse steigiamos naujos notarų vietos, o kuriose skelbiami konkursai į jau esamas vietas;

6) atsakovas teismui nepateikė jokių paskaičiavimų ir vertinimų, kuriais buvo pagrįstas naujų notarų vietų steigimas konkrečiose savivaldybėse;

7) priimant teisingumo ministro 2008 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 1R-195 „Dėl viešo konkurso notaro pareigoms užimti“ buvo nustatytos 14 notarų biurų buveinės, o tai pagal Metodikos 5 punktą galėjo būti padaryta tik Notarų rūmų prezidiumui pateikus motyvuotą išvadą;

8) nesant motyvuotos Notarų rūmų prezidiumo išvados pagal Metodiką visai neįmanomas notarų skaičiaus atskirose savivaldybėse keitimas. Teisingumo ministerija įsakymo projektą su Lietuvos notarų rūmais derino formaliai, jokių konkrečių analizių pagal Metodikos 3.2, 3.3, 3.4 punktus bei skaičiavimų pagal Metodikos 4.3.1 ir 4.3.2 punktus nepateikė;