- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-21
- Bylos Nr.
- AS-39-335-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- S. R. L., P. L.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. R. L. ir P. L. dėl neteisėtų veiksmų, statybos leidimo panaikinimo, dalies panaikinimo ir termino skundui paduoti atnaujinimo bei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. K. 2007 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą prašydamas:
1) pripažinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmus derinant žemės sklypų Nr. 44 (unikalus Nr. 0101-0007-0741) ir 44a (unikalus Nr. 0101-0007-0742) sodininkų bendrijoje „Teikimas", esančių Gelvadiškių sodų 10 gatvėje, kadastrinių matavimų planus, 2004 m. lapkričio 4 d. parengtus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Georima", neteisėtais ir panaikinti VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nurodytų kadastrinių matavimų planų derinimą;
2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. vasario 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/107/06-1623 vienbučio gyvenamojo namo statybai s/b „Teikimas" sklype Nr. 44a (kadastrinis Nr. 0101-0007:0742).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 11 d. nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus: iki 2007 m. balandžio 30 d. pateikti teismui 5 patikslinto skundo, kuriame būtų suformuluoti aiškūs, konkretūs ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas atitinkantys reikalavimai, su priedais egzempliorius.
Pareiškėjas 2007 m. gegužės 3 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame išdėstė analogiškus reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundo pirmam reikalavimui paduoti. Nurodė, kad jį praleido dėl svarbios priežasties - dėl to paties dalyko kreipėsi į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o būtent į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri skundą išnagrinėjo ir 2006 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu jis 2006 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti: iki 2006 m. lapkričio 30 d. pateikti teismui 4 patikslinto skundo egzempliorius su konkrečiu reikalavimu skundžiamo akto atžvilgiu; pateikti skundžiamą VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-02-21 aktą, kuriuo suderinti žemės sklypų Nr. 44 ir 44a sodininkų bendrijoje „Tiekimas", esančių Gelvadiškių sodų 10 gatvėje, kadastrinių matavimų planai, 2004-11-04 parengti UAB „Georima", bei jo gavimo ar kitokio sužinojimo datą įrodantį dokumentą (voką ar kitus įrodymus). Pareiškėjas patikslintu skundu trūkumų nepašalinto, todėl teismas 2006-12-05 nutartimi nusprendė skundą laikyti nepaduotu ir išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu. Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti prašomo panaikinti statybos leidimo galiojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti pirmąjį A. K. skundo reikalavimą, o likusioje dalyje skundą priėmė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kada sužinojo apie 2005 m. vasario 21 d. įvykusį kadastrinių matavimų planų derinimą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nutartį, kuria nuspręsta 2006-11-09 pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir išaiškinta teisė pateikti teismui naują ABTĮ atitinkantį skundą buvo priimta 2006-12-05, o pareiškėjas į VAVA su prašymu pateikti 2005-02-21 aktą kreipėsi tik 2007-01-10 (praėjus daugiau nei mėnesiui). 2007-02-21 iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos gavęs atsakymą su nauju skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2007-03-20 (teisme skundas gautas 2007-03-21), t.y. praėjus dar mėnesiui. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neveikė pakankamai rūpestingai kaip galėjo veikti, todėl prašymą atnaujinti praleistą terminą pirmam skundo reikalavimui pateikti atmetė ir reikalavimą atsisakė priimti. Pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas taip pat atmetė. Teismas nurodė, kad prašymas yra nemotyvuotas. Pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, tačiau nenurodo, kokios pasekmės gali kilti netenkinus šio prašymo, tik paaiškina, jog tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims pradėjus įgyvendinti statybos projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, teismo sprendimas tuo atveju, jeigu leidimas bus panaikintas, gali pasunkėti. Pareiškėjas nepateikia įrodymų ir byloje nėra duomenų apie tai, kad tretieji suinteresuotieji asmenys vykdo kokius nors darbus, susijusius išduotu statybos leidimu. Todėl nėra pagrindo manyti, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje proceso stadijoje teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.
II.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas dėl termino pirmam skundo reikalavimui paduoti atnaujinimo, atnaujinti šį terminą ir priimti jo reikalavimą, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti ginčijamo statybos leidimo Nr. GN/107/06-1623 galiojimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismui buvo pateikęs įrodymus, jog apie tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys atliko jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų kadastrinius matavimus nesuderinę su juo, jis sužinojo gavęs VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 10 d. raštą Nr. S20-539. Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2006 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. A(S)-472 atsisakė nagrinėti jo skundą kaip nepriklausantį jos kompetencijai, nors tai prieštarauja ABTĮ 5 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes jis prašė pripažinti neteisėtais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmus derinant kaimynų kadastrinių matavimų planus be jo sutikimo. Išankstinio ginčo dėl kadastrinių matavimų planų neteisėto derinimo nagrinėjimo institucija Nacionalinė žemės tarnyba jam atsakė 2006 m. spalio 16 d. raštu Nr. 3B-(10.5)-K-813-1270, kurį jis gavo 2006 m. spalio 25 d. Nacionalinė žemės tarnyba pripažino, kad kaimynų kadastriniai matavimai buvo suderinti be jo sutikimo. Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2006 m. lapkričio 9 d. ABTĮ 32 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau teismui pareikalavus akto, kuriuo buvo suderinti sklypų Nr. 44 ir 44a kadastrinių matavimų planai, jis turėjo kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, prašydamas šį aktą jam pateikti. Atsakymą apie kadastrinių matavimų planų derinimo procedūras, kuriuo buvo paaiškinta, kad planai derinami tiesiog uždedant spaudą „SUDERINTA" nepriimant atskiro akto, kurio reikalavo teismas, jis gavo 2007 m. vasario 21 d., todėl terminą paduoti skundą dėl Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų derinant kadastrinių matavimų planus praleido dėl svarbios priežasties. Be to, bandydamas išspręsti ginčą su kaimynais, jis parašė skundą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuris 2006 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S20-1280 įpareigojo trečiuosius suinteresuotus asmenis iki 2007 m. sausio 1 d. atlaisvinti neteisėtai užimtą bendrojo naudojimo žemę, t. y. valstybinę žemę. Tikėjosi, kad kaimynai įvykdys šį nurodymą ir jo teisės nebus pažeistos, tačiau jie ignoravo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus nurodymą. Visais jam prieinamais būdais jis bandė įrodyti, kad neturi privažiavimo į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą Nr. 45 ir jo teisės yra pažeistos. Todėl teismo išvada, kad jis elgėsi nerūpestingai, yra nepagrįsta.
2. Jo skunde buvo nurodyta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims pradėjus įgyvendinti statybos projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, teismo sprendimas tuo atveju, jeigu leidimas bus panaikintas, gali pasunkėti. Akivaizdu, kad gyvenamojo namo statyboms įpusėjus, teismo sprendimas panaikinti statybos leidimą bus sunkiai vykdomas arba jam reikės vėl kreiptis į teismą dėl pastato nugriovimo. Todėl teismo sprendimas atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuotieji asmenys atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Apie savo tariamai pažeistas teises jo teigimu jis sužinojo 2006 m. liepos 10 d., tačiau skundą padavė tik 2007 m. kovo 21 d. 2007 m. gegužės 3 d. pateikė patikslintą skundą. Be to, iš 2006 m. gegužės 11 d. paklausimo VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui ir šio paklausimo priedų (b.1. 16, 13, 19) matyti, kad apie ginčijamus atsakovo veiksmus pareiškėjas sužinojo dar ankščiau - 2006 m. gegužės mėnesį. Patikslintame skunde sužinojimo diena nurodoma 2006 m. gegužės 9 d., tuo tarpu atskirajame skunde - jau 2006 m. liepos 10 d. Pareiškėjas nesąžiningai ir klaidingai nurodo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus datą.
2. Pareiškėjas iš esmės nenurodė ir įrodymais nepagrindė, kokios konkrečiai svarbios priežastys sąlygojo termino praleidimą. Jis tik įvardijo kaip netinkamai jis įgyvendino savo teises - kreipėsi ne į tas institucijas, pareiškė skundą, neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, per teismo nustatytą terminą nepašalino trūkumų ir t.t. Šios aplinkybės, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes tai buvo jo valios išraiška.
3. Teiginiai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo grįsti prielaidomis, o ne objektyviomis bylos aplinkybėmis. Tik prielaidomis pagrįstas ir pats reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Pareiškėjo skundo bei patikslinto skundo pirmame reikalavime ginčijamus atsakovo veiksmus reglamentuoja Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, taip pat Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. Nei šiuose, nei kituose teisės aktuose, priešingai, nei teigia pareiškėjas, jokia jo keliamo ginčo privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka nėra reglamentuota. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis spręstina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo pirmasis reikalavimas teismui turėjo būti pateiktas per vieną mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo dienos, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo skundžiami atsakovo veiksmai galimai pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus.
Žemės sklypų Nr. 44 (unikalus Nr. 0101-0007-0741) ir Nr. 44a (unikalus Nr. 0101-0007-0742) planai VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje buvo suderinti 2005 m. vasario 21 d., ką patvirtina atitinkamos žymos minėtuose planuose (b. l. 13, 16, 50).
Iš byloje pateiktų dokumentų bei pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo atstovei 2006 m. gegužės 9 d. buvo įteiktas žemės sklypo Nr. 44 planas, kuriame yra žyma apie plano suderinimą VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje su prierašu, kad riba su sklypu Nr. 45 tarp taškų 4-5 derinama remiantis 2004-11-10 „Gerima“ prašymo pagrindu (b. l. 13). Įvertinus šio dokumento turinį spręstina, kad vien jo pagrindu pareiškėjas jau turėjo objektyvią galimybę spręsti esant jo kaip sklypo Nr. 45 savininko teisių pažeidimui, tad termino atsakovo veiksmams derinant žemės sklypo Nr. 44 ribas apskųsti eiga turi būti skaičiuojama būtent nuo minėtos datos - 2006 m. gegužės 9 d.
Pareiškėjo teiginiai, kada jis sužinojo apie atliktus žemės sklypo Nr. 44a kadastrinius matavimus ir sudaryto plano suderinimą VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, skiriasi. Atskirajame skunde teigiama, kad apie tai jis sužinojo ir VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. liepos 10 d. rašto Nr. S20-539, tačiau šiame rašte apie žemės sklypo Nr. 44a plano derinimą nekalbama. Pradiniame skunde bei patikslintame skunde pareiškėjas teigė, kad apie minėtus veiksmus sužinojo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. spalio 16 d. rašto, įteikto 2006 m. spalio 25 d. Minėto žemės sklypo Nr. 44a planas, kuriame, kaip ir žemės sklypo Nr. 44 plane, yra analogiška žyma apie plano suderinimą VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje su analogišku prierašu, pareiškėjo atstovei įteiktas 2006 m. lapkričio 3 d. (b. l. 16), tad pareiškėjo ginčijamų atsakovo veiksmų derinant žemės klypo Nr. 44a planą apskundimo terminas skaičiuotinas nuo pastarosios datos.
Pareiškėjas skundą pirmosios instancijos teismui pateikė 2007 m. kovo 21 d., tai yra praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas nustačius svarbias šio termino praleidimo priežastis (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas, prieš pateikdamas nagrinėjamą skundą, kreipėsi į įvairias institucijas, siekdamas gauti papildomą informaciją bei apginti savo, jo teigimu, pažeistas teises, tačiau tai jis darė netinkamai. Buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau, kaip jau buvo minėta, šioms institucijoms teisės aktuose nėra priskirtas privalomas išankstinis pareiškėjo keliamo ginčo nagrinėjimas ne per teismą. Minėti pareiškėjo veiksmai yra jo valia pasirinktas jo teisių gynybos būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas ganėtinai trumpas vieno mėnesio apskundimo terminas, o tai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisų ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas ir nebūtų garantuota kitos teisinio santykio šalies įgytų teisų apsauga. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad, pavyzdžiui: 2006 m. liepos 10 d. iš atsakovo gavus papildomą informaciją, į Vilniaus apskrities Administracinių ginčų komisiją buvo kreiptasi tik po mėnesio, tai yra 2006 m. rugpjūčio 10 d.; Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą, į atsakovą papildomos informacijos buvo kreiptasi tik 2007 m. sausio 10 d., tai yra praėjus daugiau nei mėnesiui; 2007 m. vasario 21 d. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos gavus reikiamą informaciją, su skundu į teismą kreiptasi tik 2007 m. kovo 21 d., tai yra vėlgi tik po mėnesio. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas savo teises siekė apginti nepakankamai operatyviai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad terminas skundo pirmam reikalavimui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas prašymą jį atnaujinti atmetė teisėtai ir pagrįstai.
IV.
Pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. vasario 26 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/107/06-1623 galiojimą (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, tai yra, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Sprendžiant minėtą klausimą atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
Pareiškėjo ginčijamu aktu buvo suteiktas leidimas vienbučio gyvenamojo namo statybai žemės sklype Nr. 44a (kadastrinis Nr. 0101-0007:0742), kuris ribojasi su pareiškėjo žemės sklypu Nr. 45. Pareiškėjo keliamas reikalavimas yra grindžiamas šio akto prieštaravimu skunde nurodytiems teisės aktams bei pareiškėjo kaip gretimo sklypo savininko atitinkamų teisių pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašymas dėl reikalavimo užtikinimo priemonės taikymo yra atmestinas, nes yra nemotyvuotas, be to, byloje nėra duomenų, kad tretieji suinteresuotieji asmenys vykdo kokius nors darbus, susijusius su išduotu statybos leidimu. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad išdavus statybos leidimą iš esmės jokių kliūčių jį realizuojant pradėti atitinkamus statybos darbus nėra. Atliktų statybos darbų, kurių vykdymui, kaip minėta, nėra jokių kliūčių, padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais, papildomais materialiniais nuostoliais, o tai, teismui panaikinus skundžiamą statybos leidimą, apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Šios aplinkybės yra pagrindas laikinai, iki įsiteisės nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas, sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. vasario 26 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/107/06-1623 galiojimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 151 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartį pakeisti.
Nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, panaikinti, prašymą tenkinti ir laikinai, iki įsiteisės nagrinėjamoje administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas, sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. vasario 26 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/107/06-1623 galiojimą.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.